Dvare vykusiame suvažiavime Rūmai pasitikslino gaires

Pirmą kartą Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) istorijoje šios pagrindinės lietuvių žemdirbių atstovybės suvažiavimas vyko ne istorinėje, dar praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio pradžioje pastatytoje Rūmų būstinėje Kaune, o Utenos r., Saldutiškio dvare, kurio griuvėsius prieš kelis dešimtmečius įsigijo ir baigia sutvarkyti ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus su keturiais sūnumis. Šis forumas buvo ne Rūmų vadovo rinkimų suvažiavimas. Jo dalyviai ir svečiai išklausė Rūmų pirmininko, direktoriaus, kitų administracijos narių ataskaitas, aptarė žemės ūkio naujienas ir svarstė apie ŽŪR ateitį.

Atidėtas dėl pandemijos

XIX suvažiavimas turėjo įvykti dar kovo 27 d., tačiau dėl COVID-19 karantino buvo atidėtas. Pirmoje svečiams skirtoje jaukios Saldutiškio dvaro salės kėdžių eilėje sėdėjo Seimo Pirmininkas prof. dr. Viktoras Pranckietis. Į suvažiavimą taip pat atvyko Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Andriejus Stančikas, pirmasis atkurtos Lietuvos žemės ūkio ministras Vytautas Petras Knašys, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos generalinis komisaras Renatas Požėla. Šis svečias – ne atsitiktinis. Policijos departamentas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Rūmais.

Susigundo vagišių pasiūlymais

Pasak A. Svitojaus, pastaraisiais metais ūkininkai priversti daugiau dėmesio skirti savo technikos apsaugai nuo ilgapirščių ir traktorių, kombainų gadintojų, niokotojų. „Policija mus saugo ir patys budrumo neprarandame, tačiau dar geriau nuo vagių apsigintume glaudžiau bendradarbiaudami ir savo veiksmus derindami“, – sakė pirmininkas.

Generalinis komisaras R. Požėla pritarė. Pareigūno nuomone, žemės ūkio technikos vagysčių sumažėtų, jeigu vieni ūkininkai, norėdami atgauti techniką, nevykdytų vagių paliepimų ir nurodymų, o kiti nesusižavėtų nusikaltėlių pasiūlymais įsigyti padargus gerokai pigiau nei rinkos kaina. Nors net vaikui aišku, kad pusvelčiui siūloma technika – vogta. „Jeigu patys ūkininkai nesusigundytų pirkti vogtų specifinių daiktų, tai ir vagims praeitų noras apiplėšti žemdirbius“, – tikino R. Požėla.

Eurokomisaras apstulbino

„Gyvename tokiais laikais, kai nepagrįsti kaltinimai žemės ūkiui sklinda iš miestuose dažniausiai gyvenančių ir apie žemės ūkį nedaug išmanančių politikų. Kaip ir jūs, apstulbau išgirdęs eurokomisarą Virginijų Sinkevičių samprotaujant, kad didžiausias Baltijos jūros teršėjas yra žemės ūkis. Negi eurokomisaras nežino, kad apie 60 proc. azoto ir fosforo Nerimi, Nemunu į Baltijos jūrą atplaukia iš Baltarusijos? Ar niekada negirdėjo, kad net 27 proc. teršalų patenka iš miestų ir tik dėl 13 proc. užterštumo atvejų kaltinamas žemės ūkis? Tačiau net ir tie neaiškios kilmės teršalai nežinia kodėl priskiriami žemės ūkiui. O bendrovės „Grigeo“ ir kitų didžiųjų miestietiškų teršėjų eurokomisaras nė neprisiminė“, – piktinosi Seimo Pirmininkas V. Pranckietis.

Prasideda rinkėjų vilionės

Seimo vadovas pirmasis pradėjo diskusiją, kokios taktikos griebsis partijos, norėdamos prisivilioti rinkėjus, taip pat ir balsavimo teisę turinčius ūkininkus, artėjant parlamento rinkimams. Seimo KRK pirmininkas Andriejus Stančikas palinkėjo ūkininkijai neapsirikti vertinant partijų programas. Anot Seimo nario, po rinkimų dauguma partijų jas pamiršta.

Bene atidžiausiai partijų programas nagrinėja Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas, ŽŪR tarybos narys Algis Gaižutis. Kol kas jis perskaitė tik kelias programas. Didelio įspūdžio A. Gaižučiui jos nepaliko. „Partijoms labai trūksta žemės ūkį išmanančių politikų, todėl ir programos yra nykios“, – pabrėžė tarybos narys.

ŽŪR nariai jau sulaukė pasiūlymų padėti partijoms sukurti rinkimų programų žemės ūkio skyrius. Dar nė vienas Rūmų tarybos, prezidiumo ar komitetų atstovas šiuo pasiūlymu nesusigundė.

Ūkiška diskusija

Alytaus r. žemdirbių asociacijos vadovas Vaidas Stanaitis priminė, kad 2019-ieji sodininkams buvo didelių nuostolių metai – dėl iššalusių sodų prarasta net apie 70 proc. derliaus.

„2019-aisiais susitikome su ministru, buvo pažadėta valstybės ir ES parama, parašėme pažymas paramai gauti, tačiau iki šiol nesulaukėme nė cento“, – priekaištingai kalbėjo V. Stanaitis.

ŽŪR tarybos narys, Pramoninių uogynų augintojų asociacijos vadovas Adolfas Jasinevičius kalbėjo iš esmės: „Per kadenciją pasikeitė trys žemės ūkio ministrai. Kiekvienas žemės ūkio plėtrą suprato savaip. O kaip elgtis mums, ūkininkams? Tik pradedi planuoti ar net investuoti, ateina kitas ministras ir atsineša kitokią strategiją.“ A. Jasinevičius pasiūlė Rūmams iš politikų reikalauti, kad jie laikytųsi numatytos strategijos.

Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkui Česlovui Tallat-Kelpšai labiausiai neramu, kad Lietuvoje yra labai daug viskam abejingų ūkininkų, nepriklausančių jokiai žemdirbių savivaldos organizacijai. „Vakarų Europos šalyse ūkininkai daug stipriau gina savo teises“, – vokiečių, prancūzų žemdirbių vienybės pavydėjo Č. Tallat-Kelpša.

Dirba geriau už šalies valdžią

ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas kalbėjo, kaip sunku bendrauti su vykdomąja valdžia. „Tikrai nelengva dirbti keičiantis žemės ūkio ministrams. Visai kitaip atrodo mūsų organizacija. Sugebėjome garbingai diskutuoti, surasti kompromisų ir susitarti. Akivaizdu, kad tampame vieninga organizacija su labai gerai dirbančia administracija. Neabejojau, kad ji puikiai surengs šį suvažiavimą. Kaip ir tarptautinius renginius 2019-aisiais. Rytų Europos šalių atstovai labai gyrė mūsų tarptautinę konferenciją Vilniuje, į kurią sugebėjome prisivilioti net Vokietijos maisto ir žemės ūkio ministrę Julią Klöckner. Kuri kita savivaldos organizacija ar valstybės institucija Lietuvoje sugalvojo ką nors panašaus?“ – Rūmų veikla didžiavosi A. Baravykas.

Kitas ŽŪR vicepirmininkas Vytautas Buivydas ragino valstybės vadovus sugebėti visada numatyti savo sprendimų pasekmes – kaip jos per 10–30 metų paveiks žemės ūkį ir kaimo gyventojus.

„Neseniai susitikau su verslo asociacijų vadovais ir sutarėme – kuo toliau, tuo sunkiau tartis su aukščiausios valdžios atstovais. Todėl, kad valdžia nesilaiko pažadų ir įsipareigojimų. Bendradarbiavimo sutartis, kurias pasirašome, reikia ir vykdyti“, – politikų dviveidiškumą kritikavo Rūmų direktorius ir Šakių r. žemdirbių asociacijos narys Sigitas Dimaitis.

Baigiamasis akordas

ŽŪR administracijos vadovas S. Dimaitis ragino siekti, kad valstybės ir ES parama žemės ūkiui būtų numatyta taip pat griežtai, kaip krašto apsaugos finansavimas. „Visos partijos turi pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl nekintančios žemės ūkio politikos. Ūkininkams reikia planuoti savo darbus, todėl iš anksto turime sužinoti, kaip toliau vystysis mūsų valstybė“, – aiškino S. Dimaitis.

KRK pirmininkas A. Stančikas prisiminė dar vieną sunkią žemdirbystės girnapusę –prastą ūkininkų konsultavimą. „Susitikęs su žemdirbiais dažnai girdžiu jų nusiskundimus ir pasipiktinimus dėl pastaruoju metu itin išaugusių konsultavimo įkainių. O labai dažnai konsultuojama prastai, nekokybiškai. Ūkininkas sumoka pinigus, bet naudos nesulaukia. ŽŪR specialistai priešingai – dirba nuoširdžiai, sąžiningai atlieka pareigas. Ir jų nustatyta konsultavimo kaina mažesnė nei kitų kompanijų. Kartais ūkininkai, ypač smulkieji, konsultuojami ir nemokamai. Ačiū jums ūkininkų vardu!“ – dėkojo A. Stančikas.

Pagal ŽŪR informaciją parengė ŪP korespondentas Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS