EK atvėrė kelią platesniam skraidyklių naudojimui

Skaičiuojama, kad dėl ES visapusiškos reglamentavimo sistemos Europos danguje dronai praleido jau šimtus tūkstančių skrydžio valandų, stebėdami infrastruktūros objektus, naftos išsiliejimus ar imant grunto mėginius. Didelė pažanga padaryta ir įgyvendinant projektus, susijusius su dronų naudojimu medicininiams tikslams ar medicininių mėginių vežimu iš vienos sveikatos priežiūros tarnybos į kitą. 2023 m. sausį įdiegus „U-space“ – pasaulyje unikalią Europos dronų eismo saugaus valdymo sistemą, bus sudarytos sąlygos vykdyti daugiau skrydžių.

Už transportą atsakinga EK narė Adina Vălean teigė: „Atsiradus naujos kartos elektra varomiems orlaiviams, galintiems veikti miesto ir regiono aplinkoje, turime užtikrinti, kad sąlygos ne tik padėtų išlaikyti skrydžių saugą mūsų oro erdvėje, bet ir atitiktų naudotojų komercinius poreikius ir piliečių lūkesčius, susijusius su privatumu ir saugumu. Šiandienos strategija ne tik didina Europos gebėjimą vykdyti didelio masto komercinius dronų skrydžius, bet ir suteikia naujų galimybių, pirmiausia – mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Sukūrus tinkamą sistemą, Europos dronų paslaugų rinkos vertė iki 2030 m. galėtų siekti 14,5 mlrd. Eur ir šioje rinkoje būtų sukurta 145 000 darbo vietų.“

Prieš skatindama diegti novatoriškas technologijas, EK nori užtikrinti, kad visuomenė pritartų dronų naudojimui. Todėl, siekiant spręsti triukšmo, saugos ir privatumo klausimus, strategijoje nacionalinės, regioninės ir vietos institucijos raginamos užtikrinti, kad dronų paslaugos atitiktų piliečių poreikius.

Strategijoje numatyta, kad iki 2030 metų Europos gyvenimo dalimi taps šios dronų paslaugos:

• skubios pagalbos paslaugos, žemėlapių sudarymas, vizualizavimas, tikrinimas ir stebėjimas nepažeidžiant taikomų teisės normų naudojant civilinius dronus, taip pat skubus mažų siuntų, pvz., biologinių mėginių ar vaistų, pristatymas;
• naujoviško oro transporto paslaugos, pvz., oro taksi, bus teikiamos kaip reguliarios keleivių vežimo paslaugos, iš pradžių naudojant orlaivius, kuriuose bus pilotai, bet galutinis tikslas bus visiškas šių skrydžių automatizavimas.

Norint išnaudoti ES dronų rinkos ir paslaugų potencialą, reikia nustatyti, kokios yra svarbiausios technologijų sudedamosios dalys, pvz., dirbtinis intelektas, robotika, puslaidininkiai, ES kosmoso paslaugos ir mobiliosios telekomunikacijos. Tai padės ES sukurti novatorišką ir konkurencingą dronų sektorių ir taip sumažinti strateginę priklausomybę.

EK atstovybės Lietuvoje informacija

Susijusios temos – skaitykite: dronų strategija, bepiločių orlaivių skrydžiai, U-space