Ekologinės sėklininkystės neištempia nė išmokos

Pernai vasarinių ekologiškų sertifikuotų miežių Lietuvos rinkai buvo pateikta viso labo 21 tona. Monika KAZLAUSKAITĖ „ŪP“ korespondentė Intensyvios gamybos ūkiuose sertifikuotos sėklos pasėjama 15 proc., o ekologiniuose ūkiuose šie skaičiai neperlipa nė kelių procentų ribos. Ūkininkai ir toliau atsakingų institucijų aktyviai prašo leidimų sėti chemizuotą, nebeicuotą sertifikuotą ar savo ekologiniuose ūkiuose išaugintą sėklą, todėl nestebina tai, kad apie 97 proc. ekologinių laukų vis dar apsėjami būtent tokia sėkla. Nors pastaruosius dvejus metus ekologinė sėklininkystė buvo skatinama išmokomis, o ekologinės sertifikuotos sėklos poreikis didinamas naujais reikalavimais, tačiau tai ekologinės sėklininkystės visvien neišjudino. Daugiau vilčių teikia tik į šią rinką planuojantys žengti stambūs žaidėjai. Parama sėklos poreikiui didinti Ekologiškos sertifikuotos sėklos trūkumas jaučiamas ne vienus metus. Nors per paskutinį dešimt­metį jos kiekis išaugo beveik keturis kartus, tokio kiekio toli gražu nepakanka visiems ūkiams aprūpinti. Todėl Ekologinio žemės ūkio taisyklės ūkininkams leidžia laukus sėti ir chemizuotuose ūkiuose ar sėklininkystės įmonėse užauginta nebeicuota sėkla. Tiesa, su tam tikra išlyga – būtinas sertifikavimo įmonės „Ekoagros“ ar Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) leidimas. Be kita ko, ekologiniuose ūkiuose galima naudoti ir pačių žemdirbių išaugintą, paruoštą sėklą. Pasak ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus pavaduotojo Sauliaus Jasiaus, kad Lietuvoje ekologinis ūkininkavimas būtų pažangus, ekonomiškai naudingas, o užauginta produkcija – konkurencinga užsienio rinkose, pamažu siekiama didinti sertifikuotos ekologiškos sėklos poreikį ūkiuose. Toks siekis įspraustas į papildomą reikalavimą ekologiniams ūkiams. Nuo 2014 m. ekologiniuose ūkiuose bent kartą per penkerius metus būtina atnaujinti naudojamą sėklą. Ji, aišku, privalo būti ekologiška, sertifikuota. „Be abejonės, taikant šią teisinę nuostatą, kyla ir įvairių situacijų, tad šiuo aspektu matytume tobulintinų dalykų, tačiau esminė nuostata dėl pagrindinių ūkyje auginamų kultūrų sėklos atnaujinimo išliks“, – paklaustas, kokių naujienų gali tikėtis ekologinių ūkių šeimininkai ateityje, „ŪP“ sakė S. Jasius. Naujas reikalavimas turėjo gerokai „išpūsti“ sertifikuotos ekologiškos sėklos poreikį, tačiau kad taip atsitiktų, pirmiausia reikėjo stiprinti pirminę grandį – ekologinę sėklininkystę. Todėl 2015 m. diskusijose su ekologinius ūkius vienijančiomis organizacijomis buvo sutarta teikti papildomą paramą ūkiams, kurie užsiima ekologiškos sėklos auginimu ir tiekimu į rinką. Pavyzdžiui, ekologine sėklininkyste užsiimantys ūkiai gauna didesnes išmokas už ekologiškų javų plotą ir daugiamečių žolių sėklų auginimą nei šias kultūras auginantieji tik produkcijai gauti. Pavyzdžiui, yra dvi veiklos sritys, pagal kurias, įgyvendinant Kaimo plėtros 2014–2020 metų programą, mokama parama už ekologinį ūkininkavimą, t. y. „Parama ekologiniam ūkininkavimui“ ir „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“. Remiantis pirmąja paramos schema, už javų auginimą produkcijai gauti mokama 218 Eur/ha, o už javus, daugiametes žoles sertifikuotai ekologinei sėklai auginti ir paruošti – 273 Eur/ha, vadovaujantis antrąja atitinkamai skiriama 238 Eur/ha ir 298 Eur/ha. Aruodų kol kas neatvėrė Deja, susiviliojusiųjų nerti į sertifikuotos ekologinės sėklininkystės rinką daug neatsirado, todėl ir toliau ekologiniai ūkiai jaučia sertifikuotos ekologiškos sėklos badą. O kaip kitaip, jei šiandieną priskaičiuojama 2 416 ekologinės gamybos ūkių, kurių bendras pasėlių plotas siekia 208 tūkst. ha, o dauginamąją medžiagą jie gauna iš viso labo šešių pastovių tiekėjų (įskaičiuojant žemės ūkio mokslo įstaigas ir įmones)! Pavyzdžiui, šiandieną Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centre (ŽŪIKVC) pateikiamas ekologiškos sertifikuotos sėklos asortimentas labai menkas, todėl ūkininkai turės gerai pasukti galvą ieškodami kokybiškos sėklos rudeninei sėjai. Vis tik S. Jasius tiki, kad parama ekologinės sėklininkystės ūkiams buvo nemenka paskata šių plotų plėtrai. Jo skaičiavimu, pernai minėtų žemės ūkio augalų ekologiškos sėklos buvo auginama beveik dvigubai daugiau nei 2014 m. „Šįmet ekologinei sėklininkystei auginamų augalų deklaruoti plotai dar padidėjo, todėl tikėtinas pagamintos sėklos kiekio, taip pat pateikiamos į rinką sėklos pasiūlos augimas“, – atsiperkančias pastangas optimistiškai vertina specialistas. Tačiau ne tokius džiaugsmingus skaičius pateikia ŽŪIKVC. Ekologiškų sėklų pasiūlos Lietuvos rinkai duomenys rodo, kad per pastaruosius dvejus metus ekologiškos sertifikuotos sėklos skaičius teišaugo 51 tona, t. y. nuo 458,9 t 2014 m. iki 510,5 t sėklos 2016 m. Toks sertifikuotos ekologiškos sėklos kiekis tėra sauja iš chemizuotų javų aruodų, iš kurių grūdus semia ekologinių ūkių šeimininkai. ŽŪIKVC Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vyriausioji specialistė Asta Ramaškevičienė suskaičiavo, kad pernai rinkai pateiktos ekologiškos sėklos kiekis, palyginti su įgytos su leidimais, tebuvo 2,1 proc.! Šiemet sankcijos griežtesnės Tai, kad ūkininkai vis dažniau pageidauja pirkti ir sėti įprastą, nebeicuotą sertifikuotą sėklą, rodo ir įmonės „Ekoagros“ duomenys. Antai 2014 m. įstaiga tokių leidimų išrašė 2 203, 2015 m. – 2 714, o pernai net 4 309! Kiek pasėlių apsėjama pačiame ūkyje paruošta, vadinamąja ūkine, sėkla, sertifikavimo įstaiga apibendrinti negalėjo, mat tokių duomenų nesistemina dėl per didelio tikrinamų laukų skaičiaus, jų – per 100 tūkst. Patikrų metu dėl sėklos panaudojimo „Ekoagros“ užfiksuoja ir nemažai neatitikčių keliamiems reikalavimams. Vien pernai 600 ūkiuose buvo rasta neatitikimų, o net 121 buvo pritaikyta griežta sankcija – pažeidimą pakartojus dvejus metus iš eilės, nebuvo leista realizuoti bent vieno auginamo produkto kaip ekologiško. Dažniausiai pasitaikantys pažeidimai nustatomi dėl įprastinės neatestuotos, ekologiškos neatestuotos (iš kito ekologinio ūkio) ar įprastinės atestuotos dauginamosios medžiagos be sertifikavimo įstaigos ar ŽŪM leidimo panaudojimo. „Ekoagros“ kokybės vadovo Tomo Demikio teigimu, šių metų sausį pasikeitė Ekologinio žemės ūkio taisyklės ir ūkiai, kurie 2017 m. antrus metus iš eilės sės netinkamas sėklas, ne tik negalės realizuoti produkcijos kaip ekologiškos, bet tokie laukai bus įvardijami kaip „nesilaikantys dauginamajai medžiagai keliamų reikalavimų“. Tad Nacionalinė mokėjimo agentūra, vertindama paraiškas, radusi tokį įrašą, administravimo taisyklių nustatyta tvarka nemokės už tokį lauką išmokų. Prošvaisčių atsirastų esant daugiau tiekėjų Didelė Lietuvos ekologinės sėklininkystės rizika – priklausomybė ne tik nuo orų, bet ir nuo kelių tiekėjų. Vadinasi, jei viename rajone pasėliai iššąla, to krašto ūkininkai lieka neaprūpinti, todėl daugiau stabilumo suteiktų naujų, stambių tiekėjų pasirodymas rinkoje. ŽŪIKVC atstovės A. Ramaškevičienės teigimu, susidomėjusiųjų yra, tačiau jų sprendimai vis dar neaiškūs. „Pagrindiniai du ūkiai, teikiantys daugiausia sertifikuotos sėk­los, yra Pasvalio ir Marijampolės rajonuose, nemažai ekologiškos sėklos tiekia ir bendrovė „Agrolitpa“, nors jie daugiausia ruošdavo žolių sėklą, bet paskutiniu metu pamažu apsirūpina ir ekologiška javų sėkla. Rinkoje žada atsirasti, tik kol kas neaišku kada, dar vienas žaidėjas – „AUGA group“. Tai didžiulis koncernas, susijungęs su daugybe bendrovių visoje Lietuvoje. Jie žadėjo pereiti prie ekologinės gamybos iš pradžių sau gamindami ekologišką sertifikuotą sėklą, vėliau imtųsi ja aprūpinti ir kitus. Jei toks stambus žaidėjas ateitų į rinką, jis praktiškai sėklos užaugintų visai Lietuvai, bet ar jam pavyks, kitas klausimas“, – svarsto pašnekovė. „AUGA group“ generalinis direktorius Linas Bulzgys sako tokių planų neatsisakęs. „Mūsų įmonių grupė įgyvendina ir rengia daug įvairių gamybinių projektų, kurie užtikrintų ekologinio ūkininkavimo ir galutinių produktų gamybos efektyvumą. Rekiamos kokybės ir kiekio ekologiškų sėklų užtikrinimas grupės poreikiams yra vienas iš jų. Esame gavę kai kurių tinkamiausių ekologijai javų ir ankštinių kultūrų atstovavimo teises, todėl šiemet atlikome pirmuosius dauginimo bandymus, ieškodami optimalų technologinių sprendimų“, – sako L. Bulzgys, pridurdamas, kad bendrovė didžiąją dalį sertifikuotos sėklos šiuo metu įsigyja iš sertifikuotų ES ir Lietuvos sėklų pardavėjų. A. Ramaškevičienės teigimu, jaunų entuziastingų ūkininkų, kurie domisi ekologine sertifikuota sėklininkyste, neatsiranda, o sėklininkyste besiverčiančios įmonės į atskirus ekologiškos sėklos padalinius žiūri atsargiai ne be priežasties. Lietuvos rinka maža, todėl neaišku, ar investicijos atsipirks, mat būtina įrengti atskiras gamybos linijas, sandėlius, nes ekologiškų ir chemizuotų sėklų srautai gamybos procese susikirsti negali. Sertifikuotą beria ne kasmet Ekologine sėklininkyste vertęsis Lazdijų r. ūkininkas Edmundas Jastramskas šiandieną šį verslą laiko antraeiliu. Pagrindinė priežastis – žemės trūkumas. Anksčiau ūkininkas ekologiškai sertifikuotai sėklai augino žieminius rapsus, tačiau dabar šią kultūrą augina tik perdirbti – aliejui spausti. „Pirmiausia nepavyksta kovoti su piktžolėm, nėra jokių veiksmingų priemonių, todėl laukus, kiek įmanoma, apdirbame mechaniškai. Pasėliai labai nukenčia nuo rapsinių žiedinukų ir kitų kenkėjų. Laimė, jų šiemet mažiau, tačiau derliaus užteko tik šiųmetei sėjai, pasėjome apie 10 ha“, – dėsto žemdirbys ir priduria šiemet ekologiškai sertifikuotai sėklai auginęs tik raudonuosius dobilus ‘Arimaičiai’, juos pardavęs tikisi gauti apie 3 eurus už kilogramą. Paklaustas, kaip dažnai ūkyje sėja sertifikuotą ekologišką sėklą, E. Jastramskas pripažįsta tai darantis ne kasmet, mat tai dideli kaštai ūkiui. „Jeigu neturime savos, sertifikuotą sėklą perkame tik iš įmonių. Pavyzdžiui, sertifikuotą saulėgrąžų sėklą parsivežėme iš Lenkijos. Pernai pirkome sertifikuotą vikių sėklą, augalus auginome „Agrolitpai“. Vikius sėjau su rugiais, jie buvo palaikomoji kultūra nuo išgulimo“, – patirtimi dalijasi ūkininkas. Ekologiška sėkla nepaklausi Per paskutinį dešimtmetį sertifikuotos sėklos derlius išaugo beveik penkis kartus, tačiau, akivaizdu, kad jo nepakanka „pamaitinti“ ekologinių ūkių apetito. Tačiau Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Javų selekcijos skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas, Lietuvos sėklininkystės asociacijos vadovas dr. Vytautas Ruzgas įsitikinęs: nėra paklausos – nėra ir pasiūlos. Pasak jo, išauginta sertifikuota ekologiška sėkla vieniems ūkininkams neįtinka dėl veislės, kitiems – dėl per aukštos kainos, todėl ir patys augintojai nėra suinteresuoti lįsti į šią sferą. „Gyvename rinkos sąlygomis, todėl jei būtų didesnis poreikis, ekologiškos sėklos tikrai būtų išauginama daugiau. Ūkininkai sako neišparduodantys to, ką turi“, – tvirtina V. Ruzgas. Pašnekovas taip pat abejoja ir deklaruojamu ekologiškos sėklos pranašumu prieš paprastą. „Beicuota sėkla neišaugina beicuoto derliaus, – pabrėžia jis. – Jei žmonės tuos grūdus naudotų maisto gamybai, būtų galima prikišti, kad grūdai buvo purkšti, juose yra chemijos, bet dabar grūdus sėji į žemę, o jie išaugina kitą derlių, todėl nereikia galvoti, kad tai kenksminga. Manau, kad pasaulis atsikvošės, bet tai yra daugiau tikėjimo klausimas, o ne mokslinių tyrimų išvados.“ Tyrimai svarbūs, bet visiškai pamiršti ŽŪM atstovas S. Jasius argumentuoja, kad ekologinė sėklininkystė ir jos plėtotė yra vienas iš svarbiausių ir aktualiausių temų ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES. Todėl tam daug dėmesio skiriama ne tik nacionaliniame teisyne. Pavyzdžiui, ES reglamente yra nustatyta pareiga ekologinės augalininkystės ūkiams naudoti ekologiniu būdu užaugintas sėklas. Taip pat reglamentas nustato prievolę ekologinės gamybos ūkiams pasirinkti ekologinės gamybos sistemai tinkamas augalų veisles. Pasak jo, šie reikalavimai pagrįsti ilgamete ekologinės gamybos patirtimi, moksliniais tyrimais. „Minėtos nuostatos yra naudingos pačiam ūkininkui, nes pasirinkus aukštesnės reprodukcijos ir tinkamas veisles galima tikėtis didesnių derlių su mažesnėmis sąnaudomis, o tai labai svarbu, jei į ekologinę gamybą žvelgsime ne vien iš aplinkosaugos, bet ir iš ekonominio taško. Tyrimų rezultatai rodo, kad pagal ūkininko taikomą auginimo metodą tinkamai pasirinkta sėklos veislė leis sutaupyti augalų priežiūrai ir subrandins geresnius derlius. Tai ypač aktualu ūkininkaujantiesiems ekologiškai, nes, augalų vegetacijos metu pasireiškus augalų ligų požymiams, kovos su pasekme priemonių skaičius yra ribotas, be to, poveikis nėra greitas. Dėl šių priežasčių investicija į sėklos kokybę yra ypač aktuali. Jei ūkyje naudojama sėkla nebus atnaujinama, sumenks jos derlingumas ir padidės augalų ligų išplitimo rizika“, – aiškina S. Jasius. Nors ŽŪM atstovas pabrėžia tyrimų svarbą, paradoksalu, tačiau Lietuvoje ekologiškai ūkininkauti tinkamų veislių tyrimai praktiškai neegzistuoja. Aleksandro Stulginskio universiteto Agroekologinio centro vadovas dr. Juozas Pekarskas kartu su kolegomis prieš keletą metų tyrė atskiras ekologiniams ūkiams pritaikomas augalų veisles, atliko kelis ŽŪM užsakytus tyrimus, tačiau nauji tyrimai nevykdomi. Be to, dalies tirtų veislių jau nebėra Nacionaliniame augalų veislių sąraše. Vienas tokių augalų – žieminiai kviečiai ‘Širvinta 1’, kurie buvo ypač paklausūs ekologiniuose ūkiuose. „Ši veislė buvo tikrai perspektyvi, ji ilgašiaudė, todėl gerai tiko ekologiniuose ūkiuose. Tačiau Nacionalinis augalų veislių sąrašas nėra ekologiškų veislių sąrašas, ten išvis apie ekologiją nėra net užsiminta. Tai yra intensyvios gamybos ūkiams sukurtos veislės, – aiškina mokslų daktaras. – Tačiau, jeigu sąraše būtų nurodomos veislės, tinkamos ekologiniams ūkiams, tai iš tiesų būtų labai šaunu. Juk seniai ūkininkaujantieji jau yra atsirinkę augalų veisles, o štai pradedantiesiems žinių trūksta ir tokia informacija jiems būtų naudinga.“ Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT) kasmet prieš įrašant augalų veisles į Nacionalinį augalų veislių sąrašą, atlieka per 500 įvairių augalų rūšių veislių ūkinio vertingumo tyrimus. Tačiau apie ekologiniams ūkiams tinkamų veislių tyrimus nėra nė kalbos. VAT Augalų veislių skyriaus vedėja Sigita Juociuvienė tvirtina, kad selekcininkai nerodo susidomėjimo ekologiškų veislių tyrimais, be to, VAT neturi reikiamos įrangos tokiems tyrimams atlikti. Autorės nuotrauka