Europos Komisija paskelbė 2025 m. pavasario ekonominę prognozę

Europos Komisijos 2025 m. pavasario ekonominėje prognozėje numatoma, kad 2025 m. realusis BVP Europos Sąjungoje augs 1,1 proc., o euro zonoje – 0,9 proc., t. y. iš esmės tokiu pat tempu, kaip ir 2024 m. Prognozuojama, kad 2026 m. augimas ES paspartės iki 1,5 proc., euro zonoje – iki 1,4  proc. Numatoma, kad bendroji infliacija euro zonoje sumažės nuo 2,4 proc. 2024 m. iki vidutiniškai 2,1 proc. 2025 m. ir 1,7 proc. 2026 m. Europos Sąjungoje infliacija turėtų laikytis panašios dinamikos, tik pradedant nuo šiek tiek didesnio lygio 2024 m., o 2026 m. turėtų būti kiek mažesnė nei 2 proc.

Už ekonomiką ir našumą, įgyvendinimą ir supaprastinimą atsakingas Europos Komisijos narys Valdis Dombrovskis sakė: „ES ekonomika rodo atsparumą esant didelei įtampai prekybos srityje ir išaugus netikrumui pasaulyje. Prognozuojama, kad dėl tvirtos darbo rinkos ir didėjančio darbo užmokesčio augimas, nors ir nuosaikiai, 2025 m. tęsis. Infliacija mažėja greičiau, nei prognozuota anksčiau, ir, tikėtina, šiais metais pasieks užsibrėžtą 2 proc. tikslą. Tačiau ramiai sėdėti negalime. Ateityje tebegali pasireikšti neigiamai padėtį paveiksianti rizika, todėl ES turi imtis ryžtingų veiksmų, kad padidintų mūsų konkurencingumą.“

2025 m. pavasario ekonominė prognozė Lietuvai

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega sakė: „Lietuvos ekonomikai prognozuojamas augimas daugelyje pagrindinių rodiklių. 2025 m. realusis BVP turėtų augti 2,8 proc., o 2026 m. pasiekti 3,1 proc., kuomet augimą skatins stiprus privatus vartojimas, nuosaikus investicijų atsigavimas ir tvirtas eksportas. Lyginant su visos ES ekonomika, kurioje 2024 m. BVP augimas siekė 1 proc., o 2025 m. pirmąjį ketvirtį – 0,3 proc., Lietuvos ekonominės perspektyvos atrodo stipriai. Vis dėlto, ant šių prognozių šešėlį meta pasaulinės prekybos įtampos, neapibrėžtumas ir sudėtinga geopolitinė padėtis, kurie gali riboti eksportą, vartojimą, investicijas bei kainų dinamiką.

Prognozuojamu laikotarpiu Lietuvos ekonomika turėtų ir toliau augti, o tam įtakos turėtų spartus privatus vartojimas, nuosaikus investicijų atsigavimas ir sparčiai augantis eksportas. Tačiau įtampa ir neapibrėžtumas pasaulinėje prekyboje, be nepalankių geopolitinių aplinkybių, turėtų riboti prekių eksportą, vartojimą, investicija ir kaina. Numatoma, kad realusis BVP augs 2,8 %. 2025 m., o 2026 m. – iki 3,1 proc. Dėl pirmaisiais metų mėnesiais padidėjusių energijos ir maisto kainų infliacija 2025 m. turėtų padidėti iki 2,6 %, tačiau 2026 m. padidėti iki 1,2 %, o tam įtakos turės mažesnės žaliavų kainos. Numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas padidės nuo 1,3 % (2024 m.) iki 2,3 % (2025 m.), o 2026 m. nesikeis.

Nepaisant kai kurių ribojančių veiksnių, ekonominis aktyvumas ir toliau augs

Vartojimo ir investicijų raida 2024 m. pabaigoje turėjo didelį teigiamą poveikį 2024 m., dėl to augimas siekė 2,8 %, o teigiamas poveikis buvo perkeltas į 2025 m.

2025 ir 2026 m. toliau augantis realusis darbo užmokestis skatins privatųjį vartojimą, nors geopolitinis neapibrėžtumas ir akcizų didinimas nuo 2025 m. pradžios šiek tiek sumažino numatomą vartojimo augimą. Taupymo norma turėtų ir toliau didėti iki istoriškai aukšto lygio, t. y. maždaug 12–13 % disponuojamųjų pajamų, o investicijos turėtų atsigauti, atsižvelgiant į EGADP remiamas investicijas ir investicijas į gynybą. Vis dėlto tikėtina, kad didelio neapibrėžtumo atmosfera apribos privačių investicijų augimą, ypač 2025 m., todėl prognozuojamu laikotarpiu bendros investicijos augs 3,5 % ir 4 %. Tikimasi, kad prekių eksportas vėl pradės augti, nepaisant tarifų pokyčių, kurie turėtų slopinti prekių eksporto augimą, nes Lietuvos tiesioginis poveikis JAV išlieka ribotas (apie 5 viso eksporto 2024 m.), o Lietuva išlieka konkurencinga su pagrindiniais prekybos partneriais. Kadangi paslaugos ir toliau yra tvirtos, o prekės atsigauna dėl pagerėjusios eksporto rinkos ir atsparaus su sąnaudomis nesusijusio konkurencingumo, bendras eksportas 2025–2026 m. turėtų augti 3–3,5 %. Kita vertus, tikimasi, kad didelis vartojimas reikš, jog importas ir toliau šiek tiek lenkia eksportą.

Darbo rinka vėl turėtų pamažu įsitempti

Tikėtina, kad 2022–2024 m. darbo jėgos augimas, daugiausia susijęs su iš Ukrainos bėgančių asmenų srautu, 2025 ir 2026 m. liausis, 2026 m. vėl pradės natūraliai mažėti. Kadangi ekonominis aktyvumas ir toliau auga, numatoma, kad nedarbo lygis 2025 m. palaipsniui mažės iki 6,8 %, o 2026 m. – iki 6,6 %. Numatoma, kad tebesitęsianti darbo jėgos ir įgūdžių paklausos ir pasiūlos neatitiktis skatins tolesnį darbo užmokesčio augimą, kuris 2025 m. sieks apie 7,5 %, o 2026 m. palaipsniui mažės beveik 7 %. Tikimasi, kad tempas, palyginti su ankstesniais metais, bus lėtesnis, atsižvelgiant į mažesnį infliacijos lygį ir pastaruoju metu sparčiai didėjantį darbo užmokestį.

Tikimasi, kad infliacija didės, tačiau ją ir toliau ribos prekybos ir naftos kainų pokyčiai

Numatoma, kad 2025 m. infliacija pagal SVKI padidės iki 2,6 % po energijos ir maisto kainų šuolio pirmaisiais metų mėnesiais, padidėjusių akcizų benzinui, alkoholiui ir cigaretėms ir tebesitęsiančios paslaugų infliacijos. Tačiau žaliavų kainos 2025 m. turėtų mažėti, nes naftos kainos atsveria didėjančias dujų ir elektros energijos kainas, o 2026 m. pabaigoje atsigaus labai lėtai. Likusios SVKI sudedamosios dalys 2026 m. turėtų didėti tik pamažu, o paslaugų kainų infliacija prognozuojamu laikotarpiu turėtų palaipsniui lėtėti ir, normalizavus darbo užmokesčio augimą, iki 2026 m. pabaigos palaipsniui sulėtės iki maždaug 4 %. Dėl papildomo įtampos prekybos srityje poveikio SVKI 2026 m. turėtų sumažėti iki 1,2 %.

Numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas didės

2024 m. valdžios sektoriaus deficitas ūgtelėjo iki 1,3 % BVP (nuo 0,7 % 2023 m.) dėl padidėjusio viešojo sektoriaus darbo užmokesčio, palūkanų išlaidų ir socialinių išlaidų, taip pat dėl tarpinio vartojimo išlaidų padidėjimo, susijusio su projektų perkėlimu, ir išlaidų, kurias iš pradžių planuota patirti 2023 m.

Prognozuojama, kad 2025 m. deficitas toliau didės iki 2,3 % BVP dėl didėjančių valdžios sektoriaus išlaidų (2,1 pp. BVP), o pajamos turėtų didėti lėčiau (1,1 p. p. BVP). Pagrindinis didėjančio deficito veiksnys yra išlaidų, susijusių su socialinėmis išmokomis (įskaitant pensijas), padidėjimas, kuris, kaip prognozuojama, padidės 1,0 pp. eurų BVP, daugiausia dėl metinio valstybinių pensijų indeksavimo ir "minimalaus vartojimo krepšelio", su kuriuo siejama daug socialinių išmokų, padidėjimo. Viešųjų investicijų (0,7 pp. BVP, iš kurių 0,3 pp. lemia prognozuojamas investicijų į gynybą padidėjimas), tarpinis vartojimas (0,3 pp. BVP), viešasis darbo užmokestis (0,2 pp. BVP) ir palūkanų išlaidos (0,2 pp. BVP) yra kiti pagrindiniai didesnių išlaidų veiksniai. Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus pajamos didės daugiausia dėl padidėjusio PVM ir akcizo mokesčių taršiam kurui, taip pat dėl didėjančių pajamų iš socialinio draudimo įmokų, tačiau nesitikima, kad numatomas padidėjimas padengs didesnes išlaidas.

Numatoma, kad 2026 m. deficitas išliks nepakitęs ir sudarys 2,3 % BVP. Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus išlaidos, palyginti su 2025 m., padidės 0,3 pp BVP, o tai turėtų beveik visiškai atitikti numatomą pajamų padidėjimą 0,2 p. BVP.

2024 m. valstybės skola padidėjo iki 38,2 proc. BVP. Prognozuojama, kad 2025 m. ir 2026 m. skolos ir BVP santykis toliau didės ir pasieks atitinkamai 41,2 % ir 43,9 % dėl didėjančio deficito 2025 m. ir 2026 m., kurie daugiausia reikalingi dideliam valstybės biudžeto deficitui kompensuoti, nes Socialinės apsaugos fondo perteklius šiuo tikslu negali būti panaudotas.

EK informacija