Ashburn +14,2 °C Debesuota
Trečiadienis, 28 Vas 2024
Ashburn +14,2 °C Debesuota
Trečiadienis, 28 Vas 2024

Garsių Kėdainių krašto ūkininkų ir senjorės ginčas dėl žemės pasiekė net teismą

2023/01/25


Į „Rinkos aikštės“ redakciją tarsi griebdamasi paskutinio šiaudo kreipėsi garbingo amžiaus moteris Ona Kuprienė (82) tikėdamasi, jog gal viešumas padės jai išspręsti ne vienerius metus besitęsiančius ginčus su ūkininku Kęstučiu Župerka dėl jai priklausančios žemės Surviliškio seniūnijoje, Bakainių kaime.

Pateikė nemalonią staigmeną

„Mes buvome išvežti į Sibirą, kur aš užaugau, o mūsų ūkis buvo išbuožintas. Vėliau mūsų tėviškės žemė, 22 ha, priklausė mano broliui. Jis sirgo. Likus trims mėnesiams iki mirties, dalį, 15 ha, žemės jis pardavė ūkininkams Župerkams, o 7 ha padovanojo man. Taigi mes su ūkininkais Župerkais esame bendrasavininkai, – istorijos užuomazgas pasakoja O. Kuprienė. – Mano brolis gyveno Šiauliuose. 2020 m. birželio 23 dieną jis Šiauliuose surašė žemės pardavimo ir palikimo sutartį. Tačiau aš iš karto Kęstučiui Župerkai pasakiau, kad iš jų išeinu ir tuos 7 ha žemės noriu valdyti pati. Aš jų nei parduosiu, nei nuomosiu – gal kokį ąžuoliuką pasodinsiu, riedulį pastatysiu, kad būtų prisiminimas, jog čia buvo Misevičių tėviškė.“

Kaip toliau pasakojo pašnekovė, jokių prieštaravimų ar ginčų dėl tokio senjorės noro su ūkininkais, K. Župerka ir jo sūnumis, nebuvo.

„Jie su viskuo sutiko, gražiai kalbėjo Šiauliuose, kai rašėmės dokumentus. Labai greitai atėjo ruduo. Aš vis jiems skambinau, sakiau, kad mano žemėje nieko nedarytų, aš pati tvarkysiuosi tuos 7 ha.

Nuvažiuoju po kiek laiko, žiūriu, jau apsėta, – nemalonią ūkininkų staigmeną prisiminė O. Kuprienė. – Ateina pavasaris. Paskambinu Mantui Župerkai, kuris viską tvarko. Aš jam pasakiau, kad deklaruosiu žemę, nes ji yra mano. Tai buvo 2021 m. gegužės mėnesį. Jis man rėžė, kad man nepriklauso jokios žemės, – čia viskas mūsų, mes tave paduosim į teismą. Ten visi mūsų pažįstami ir mes teismą laimėsim. Kas tu prieš mus?“

„Atidavė“ žemę ir padavė į teismą

Kaip teigė senjorė, tuo viskas ir baigėsi. Vis tik gal supratę, jog pasikarščiavo ar kad tokie pareiškimai geruoju nesibaigs, ūkininkai po kiek laiko grįžo.

„Jie deklaravo mano žemę, bet gal birželio mėnesį vėl atvažiavo, siūlė man po 300 eurų už ha. Sako, – žinai, mes labai apsirikom. Mes turim 200 sklypų, sumaišėm ir deklaravom tavo žemę. Bet mums reikia sutartėlės, kad mes apsėjom. Mes tą sutartėlę surašėm. Tuo metu buvo pandemija, todėl pasirašėm ją prie vartelių. Bet jų jau buvo viskas iš anksto surašyta ir paruošta. Aš ant vienos pusės pasižiūrėjau, kad ta sutartis galioja iki 2020 m. rugsėjo 2 d., o jau buvo 2021 m. Neapverčiau kitos pusės, nepažiūrėjau. Na bet tiek to. Sako, – nuo rugsėjo 2 d. mes tau atiduodam tą žemę. Tačiau tą pačią 2021 m. rugsėjo 2 d. jie padavė mane į teismą“, – apmaudo neslėpė aštuoniasdešimt dvejų senjorė.

Supyko, kad žemę išnuomojo kitam ūkininkui

O. Kuprienės advokatas Ramūnas Mikulskas pabrėžia, jog remiantis senjorės išdėstyta pozicija, „prieš sueinant nuomos termino pabaigai K. Župerka kreipėsi į O. Kuprienę prašydamas nebe nuomoti, o pirkti O. Kuprenei priklausančią žemės sklypo dalį. Su K. Župerkos prašymu O. Kuprienė nesutiko, pasiūlydama jam atnaujinti nuomos sutartį dar vienerių metų laikotarpiui. Atsižvelgiant į tai, kad K. Župerką domino žemės įsigijimas nuosavybės teise, todėl pasiūlymo nuomotis žemę žodžiu atsisakė“.

Anot advokato, pasibaigus nuomos santykiams su K. Župerka, O. Kuprienė kreipėsi į kitą ūkininką Rolandą Žliobą, pasiūlydama pastarajam nuomotis jai priklausančią 7 ha žemės sklypo dalį. Ūkininkui sutikus, 2021-09-02 tarp jų buvo sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis.

Vis tik naujajam nuomininkui dar nė nepradėjus dirbti žemės, senjorė geranoriškai kreipėsi į R. Žliobą, prašydama nutraukti nuomos sutartį, kadangi žemę vis gi nusprendė dirbti pati su savo šeimos nariais. Ūkininkas neprieštaravo ir geranoriškai sutiko su O. Kuprienės prašymu.

„Pažymiu, kad bylos nagrinėjimo teisme metu jokie teisiniai santykiai O. Kuprienės ir R. Žliobos jau nebesiejo. Apie tai, jog O. Kuprienės su R. Žlioba sutartiniai santykiai yra nutrūkę, K. Župerka buvo raštu informuotas dar iki bylos iškėlimo (atsakyme į pretenziją), tačiau K. Župerka vis vien kreipėsi į teismą reikalaudamas perkelti nuomos teises pagal nutrauktą ir nebegaliojančią nuomos sutartį, – dėl ko prasidėjo teisminiai procesai, aiškino advokatas. –

Negana to, remiantis O. Kuprienės nurodytomis aplinkybėmis, K. Župerka nepaisydamas aplinkybės, kad vykęs ginčas teisme dar nebuvo išnagrinėtas ir kad su K. Župerka jokie sutartiniai santykiai nesiejo, tyčia neatlaisvino O. Kuprienei priklausančios žemės, su kuria iš esmės elgėsi kaip su savo nuosavybe. K. Župerka savavališkai O. Kuprienei priklausančioje žemėje atliko žemės darbus, tokiu būdu užkirsdamas O. Kuprienei teisę net ir pačiai dirbti savo žemę.“

R. Mikulskas teigė, jog 2022-10-12 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai priėmė sprendimą, kuriuo patenkino K. Župerkos ieškinio reikalavimus.

„Esminė ginčo ir nepalankaus sprendimo problema yra ta, jog O. Kuprienės pasiūlymas K. Župerkai pirmumo teise atnaujinti žemės nuomos sutartį nebuvo įformintas raštu, dėl ko sudėtinga įrodyti, jog nuomotojas pasiūlė ankstesniam nuomininkui nuomotis žemę pirmumo teise“, – atkreipė dėmesį R. Mikulskas.

Teismo nutartyje – nei vieno senjorės pasisakymo

„Tie valakitai iki šiol dar tęsiasi. Gavau paskutinę nutartį… Joje surašyta, ką Župerkai kalbėjo per teismą. Bet jie taip ten melavo… Pavyzdžiui, buvo parašyta, kad po sutarties pasirašymo jie mane vežė iš Šiaulių, mes kalbėjomės. O aš su jais net nevažiavau! Likau pas brolį Šiauliuose, padėjau jam nuvykti į Klaipėdą chemoterapijai. Pas jį praleidau dvi savaites, – teismo nutartimi stebėjosi O. Kuprienė. –

Visoje nutartyje tik jų kalba. O man per teismą du ar tris kartus tik leido pasisakyti. Pasakiau: „Gerbiama teisėja, mes už tą žemę jau dešimt metų buvome Sibire ir vėl grįžta ta pati istorija. Kaip taip gali būti, kad aš negaliu turėti nuosavybės?“. Bet nutartyje mano šitų žodžių nėra.

Paskui sakiau kalbą apie tai, kaip man M. Župerka buvo sakęs, kad teisme visi pažįstami ir jis laimėsiąs teismą. Bet viso to nutartyje nėra.“

Senjorė sakė, jog iš pradžių teismas lyg ir buvo jos pusėje, bet galop viskas atsisuko prieš ją: „Nutartyje taip pat parašyta, kad jiems sutarties nuoma priklauso penkeriems metams. Bet tai netiesa! Tada jau aš padaviau į apeliacinį teismą, bet nežinau, kaip bus“.

Žemę nori palikti anūkei

Pašnekovė taip pat pažymėjo, jog, kai jos brolis dalį žemės pardavė ūkininkams, o dalį padovanojo jai, dokumentai buvo visiškai teisiškai sutvarkyti, sutartis pasibaigusi ir nebuvo jokio tęstinumo.

Senjorė liūdnai pripažino, jog niekada netikėjusi, kad jai taip atsitiks ir per savo garbingai nugyventą amžių ji teismų slenksčius minanti pirmą kartą.

„2022 m. sausio 17 d. Župerkoms parašiau ir išsiunčiau registruotą laišką, kad aš pati dirbsiu, niekam nenuomosiu ir niekam neparduosiu tų 7 ha. Tų pačių metų gegužės 3 d. pati apsisėjau tuos laukus. Bet viską samdžiau, o jie lakstė po mano žemę, visur fotografavo. Jie dabar įrodinėja, kad ne aš pati dirbu. Netgi paskutinio teismo metu, 2022 m. rugpjūčio mėn., vienas iš Župerkų tiesiogiai pasakė: „Ji durna yra“. O teisėja nutarty įrašė, kad ji nieko neatsimena“, – ironiškai juokėsi O. Kuprienė.

Žemę, dėl kurios taip įnirtingai kovoja garbingo amžiaus moteris, ketina palikti anūkei, kuri šiuo metu gyvena užsienyje.

„Aš jau perrašiau žemę anūkei. Ji po metų baigia mokslus ir labai nori Lietuvoje gyventi, alpakas auginti. Tokia yra jos svajonė. Esu parašiusi ir testamentą“, – vildamasi, jog pagaliau gal bent viešumas padės pasiekti teisingumą, sudėtingos istorijos pasakojimą baigė O. Kuprienė.

Prognozuoti bylos baigties nesiima

Kaip „Rinkos aikštei“ sakė senjorės advokatas R. Mikulskas, šiuo metu yra paduotas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui. Byla apeliacine tvarka bus nagrinėjama rašytine forma, teismo posėdis paskirtas šių metų vasario 23 d.

„Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsnio 2 dalimi, sprendimas (nutartis) gali būti priimamas ir paskelbiamas ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje dienos, – paaiškino R. Mikulskas. –

Jeigu apeliacinės instancijos teismas priimtų nepalankų sprendimą, t. y. apeliacinį skundą atmestų, O. Kuprienė turi teisę teikti kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Toliau taip pat yra galimybė kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, jeigu tam būtų teisiniai pagrindai.“

Tiesa, prognozuoti bylos baigties advokatas nesiima: „Galiu išsakyti savo teisinę nuomonę, kad O. Kuprienės pozicija buvo pagrįsta ir, mano nuomone, teismas turėjo apginti jos teises bei teisėtus interesus. Tikiuosi, kad apeliacinės instancijos teismas kitaip įvertins bylos aplinkybes ir priims kitokį, t. y. O. Kuprienei palankų sprendimą“, – vylėsi R. Mikulskas.

Pats ūkininkas situacijos nekomentuoja, komentarą pateikė jo advokatė

Susisiekus su senjorės O. Kuprienės žemės bendrasavininku ūkininku Kęstučiu Župerka, šis situacijos komentuoti nepanoro.

„Tegul viską sprendžia teismai, čia nėra į ką kreipti dėmesio. Yra advokatai, teismai, tegul jie sprendžia. Tuo nesirūpinkim, yra svarbesnių reikalų“, – toks buvo trumpas ir lakoniškas ūkininko komentaras apie susiklosčiusią situaciją.

Plačiau ją pakomentavo ūkininko ir advokatų kontoros „ILAW LEXTAL“ advokatė Eglė Višinskienė. Ji „Rinkos aikštei“ atsiųstame atsakyme rašė:

„Mūsų nuomone, pirmosios instancijos teismas ypatingai išsamiai išnagrinėjo civilinę bylą ir priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą.

Tenka tik apgailestauti, kad Ona Kuprienė ir jos atstovas pasirinko tokį kelią – žeminti ūkininkų dalykinę reputaciją ir kalbėti žiniasklaidoje nepagrįstomis prielaidomis ir samprotavimais. Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo teismai. Be to ir Lietuvos Advokatų etikos kodeksas nurodo, kad vertindamas bet kuriuos faktinius byloje esančius duomenis, advokatas gali suklysti, tačiau negali jų sąmoningai aiškinti taip, kad būtų iškreipiama objektyvioji tiesa. 2023-02-23 apeliacinės instancijos teismas priims galutinį sprendimą šioje civilinėje byloje.

Šioje situacijoje labai svarbu, jog įstatymas aiškiai nustato tris sąlygas, kada buvęs žemės nuomininkas turi pirmumo teisę sudaryti žemės nuomos sutartį, t.y.: 1) pasibaigęs žemės nuomos sutarties terminas; 2) su buvusiu nuomininku tokiomis pačiomis sąlygomis išsinuomoti žemę pretenduoja kiti asmenys; 3) buvęs nuomininkas tvarkingai vykdė pagal žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Būtent šios trys sąlygos ir buvo įrodytos šioje civilinėje byloje.

Ona Kuprienė priėmė sprendimą išnuomoti savo žemės sklypą. Vadinasi, tiek ūkininkui Kęstučiui Župerkai, tiek Rolandui Žliobai, kuris, beje, bylos nagrinėjimo metu ūkininku nebuvo, turėjo būti pasiūlytos tokios pačios nuomos sąlygos. Ūkininkas Kęstutis Župerka nei žodžiu, nei raštu savo pirmumo teisės išsinuomoti žemės sklypą neatsisakė, anaiptol, siekė atnaujinti nuomos sutartį geranoriškai bendraudamas su p. Ona Kupriene. Deja, bet sveikos ir sąžiningos konkurencijos šioje situacijoje nebuvo.

Praktikoje dažnai pasitaiko situacijų, jog, siekdami pagrįsti savo poziciją, taip pat apeiti ankstesniojo nuomininko pirmumo teisę išsinuomoti žemės sklypą, savininkas ir naujasis nuomininkas neva tai nutraukia sudarytą nuomos sutartį ir nurodo, jog savininkas priėmė sprendimą pats dirbti žemės sklypą. Kas nutiko ir šio ginčo atveju. Visgi, byloje esantys įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad Ona Kuprienė nei ketino dirbti savo žemės sklypą ateinančius penkerius metus, nei dirba šiai dienai“.

 

Rasa JAKUBAUSKIENĖ

RinkosAikste.lt

Asociatyvi 123rf nuotrauka

Dalintis
2024/02/28

Pavojingas kokteilis gali susprogdinti ekonomiką

Suskystintų naftos dujų (SND) akcizo viražai, kai nuo nulinio tarifo jis buvo pakeltas iki beprotiškų aukštumų, o paskui labai nenoriai nuleistas ant žemės, pakurstė įvairių minčių ir svarstymų, kodėl į tokius kraštutinumus pu...
2024/02/28

Valstybinių miškų 2023 m. sanitarinės būklės apžvalga

Valstybinės miškų tarnybos (VMT) Miško sanitarinės apsaugos skyriaus darbuotojai parengė Lietuvos valstybinių miškų 2023 m. sanitarinės būklės apžvalgą. Apžvalga parengta remiantis VĮ Valstybinių miškų urėdijos duomenim...
2024/02/28

Profesionalus fotografas iš Ramygalos R. Dūda: „Mano tikslas parodyti žmonėms, kad jie – gražūs“

Panevėžys (JP.lt). „Pagal pavardę turėjau tapti muzikantu“, – šmaikščiai savo internetinėje svetainėje rašo Rokas Dūda. Tačiau šio fotografo požiūris į savo amatą ne tiek šmaikštus, kiek ...
2024/02/28

Sutelktos pajėgos Baltijos jūroje nuskandintai karo amunicijai surinkti

Po Antrojo pasaulinio karo Baltijos jūroje, pavyzdžiui, netoli Bornholmo baseino, Gotlando gilumos, Gdansko gilumos, Flensburgo fiordo ir Mažojo Belto buvo išmesta apie 40 000 tonų cheminės amunicijos. Nežinomas kiekis į jūrą taip pat buvo ...
2024/02/28

Dirvinis asiūklis – piktžolė ar vaistažolė?

Net neabejoju, kad daugeliui daržininkų dirvinis asiūklis visuomet išliks piktžole, kovojant su ja daržovių lysvėje ar gėlyne, nusvyra rankos. Asiūklio stiebas nariuotas, iš kiekvieno narelio kyšo aplink išsidėsčiusios ...
2024/02/28

Ūkininkai patiria pavojingą psichologinę įtampą – bet kam tai rūpi?

Pratrūkus ūkininkų protestams, politikai mėgina suvaldyti situaciją švelnindami žemės ūkio veiklai keliamus reikalavimus. Visuomenėje netrūksta ir neigiamo protestuojančių žemdirbių vertinimo, nesupratimo. Tuo tarpu užsienio mokslininkai ka...
2024/02/28

NŽT vykdo naujų valstybinės žemės patikėtinių priežiūrą

Nuo šių metų valstybinė žemė miestuose ir miesteliuose patikėjimo teise perduota valdyti savivaldybėms. Joms patikėta teisė sudaryti valstybinės žemės nuomos, panaudos sandorius, priimti administracinius sprendimus, susijusius su patikėjimo...
2024/02/27

Iki Prezidento rinkimų 75 dienos: ne visų būsimųjų kandidatų sąskaitos pilnėja

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) informuoja, kad iki gegužę vyksiančių Respublikos Prezidento rinkimų likus 75 dienoms visi juose kandidatuojantys asmenys bendrai jau yra gavę daugiau kaip 560 tūkstančių eurų.
2024/02/27

EP pritarė planui atkurti 20 proc. ES sausumos ir jūrų teritorijų

Antradienį, vasario 27 d., Europos Parlamento (EP) nariai patvirtino gamtos atkūrimo įstatymą, kuriuo siekiama iki 2030 m. atkurti bent 20 proc. ES sausumos ir jūrų teritorijų, o iki 2050 m. – visas nualintas ekosistemas.