Kaunas +19,7 °C Debesuota
Pirmadienis, 17 Rgp 2026
Kaunas +19,7 °C Debesuota
Pirmadienis, 17 Rgp 2026




Asociatyvi istockphoto.com nuotr.

Į pigiausią būsto segmentą dairosi tik kas dešimtas pirkėjas

2026/07/15


Padidink tekstą

Daugiau kaip pusė būstą įsigyti planuojančių lietuvių ieško turto, kurio vertė viršija 100 tūkst. eurų, ir tik kas dešimtas tikisi tam išleisti iki 50 tūkst. eurų, rodo naujausias SEB banko tyrimas. Nors pagal būsto paskolų rinkos aktyvumą Baltijos šalyse šiuo metu pirmauja Estija, Lietuvoje paklausa taip pat išlieka didelė, o gyventojai čia dažniau dairosi į vidutinės ir aukštesnės vertės būsto segmentą – tai atspindi ir augančius lūkesčius būsto kokybei.

Skaičiuojant šiais metais išduotų būsto paskolų dalį, tenkančią vienam gyventojui, Baltijos šalyse pirmauja Estija. Šioje šalyje vienam gyventojui tenka 225 eurai išduotų būsto paskolų, kai Lietuvoje – 116 eurų, o Latvijoje – vos 54 eurai. Kadangi vidutinė būsto paskolos suma Lietuvoje ir Estijoje skiriasi palyginti nedaug, tokį atotrūkį daugiausia lemia tai, kad Estijoje daugiau gyventojų būstą įsigyja skolintomis lėšomis.

„Būsto paskolų rinka Lietuvoje šiais metais toliau išlaiko augimo kryptį – nuo sausio iki gegužės jos apimtis padidėjo 16 procentų. Tai rodo, kad žmonės nepaisant geopolitinio fono ir toliau yra pasirengę investuoti į nuosavą būstą. Tam palankias sąlygas sudaro stabili darbo rinka ir nuosekliai augantys atlyginimai, todėl daugelis gyventojų jaučiasi pakankamai užtikrintai, kad ryžtųsi ilgalaikiam finansiniam įsipareigojimui“, – sako Simonas Norbutas, SEB Privačių klientų finansavimo departamento direktorius.

Simonas Norbutas, SEB Privačių klientų finansavimo departamento direktorius.

Pasak S. Norbuto, nors estai būstui skolinasi dažniau, vidutine paskolos suma lietuviai jiems nusileidžia nedaug. Lietuvoje ši suma šiemet siekia 124 tūkst. eurų, Estijoje – 148 tūkst. eurų, Latvijoje – 100 tūkst. eurų.

Tokias tendencijas patvirtina ir SEB banko užsakymu atlikta reprezentatyvi Baltijos šalių gyventojų apklausa. Jos duomenimis, apie 22 proc. būstą įsigyti planuojančių lietuvių tam planuoja skirti 50-100 tūkst. eurų, maždaug po 20 proc. dairosi į būstus, kainuojančius 100-150 tūkst. ir 150-200 tūkst. eurų. Kainų kategorijoje virš 200 tūkst. eurų dairosi beveik 14 proc. būsto pirkėjų.

Kas dešimtas (9,5 proc.) lietuvis planuoja būstui išleisti iki 50 tūkst. eurų. Tuo metu Estijoje ir Latvijoje į pigiausią segmentą dairosi atitinkamai 13,8 proc. ir 35,4 proc. būstą įsigyti planuojančių gyventojų.

„Pastarųjų metų Lietuvos NT rinkos raida ir pasikeitęs pirkėjų supratimas apie būsto vertę suformavo naują realybę. Šiandien lietuviai ieško ne tiesiog stogo virš galvos ar kuo pigesnių kvadratinių metrų, o tvarios ilgalaikės investicijos. Tai, kad daugiau nei trečdalis planuojančiųjų pirkti būstą taikosi į didesnę nei 150 tūkst. eurų sumą, rodo, jog gyventojai orientuojasi į kokybišką, energiškai efektyvų būstą didmiesčiuose arba naujesnės statybos namus rajonuose“, – sako S. Norbutas.

Šių metų birželio mėnesį SEB banko užsakymu apklausą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Lietuvoje joje dalyvavo daugiau nei 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.

 

SEB banko informacija

Dalintis
2026/08/17

Kontrolė ar žmogiškumas

Javapjūtę ūkininkams stabdo ne tik nepalankūs orai, bet ir Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) vykdoma kontrolė. Darbų įkarštyje LTSA pareigūnai sunkiasvorių transporto priemonių tyko prie elevatorių, grūdų sandėlių ir ūkių, t...
2026/08/17

Artėjant rugsėjui – didesnis dėmesys vaikų maitinimui

Artėjant rugsėjui, mokyklose, darželiuose bei vaikų maitinimą užtikrinančiose įmonėse verda pasirengimo darbai. Šis laikotarpis – itin svarbus momentas peržiūrėti ne tik higienos bei maisto saugos procedūras, bet ir vaikų maitinimo va...
2026/08/17

Į biblioteką atkeliauja „Gėlė Baltijos keliui”

Rugpjūčio 20-ąją į Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešąją biblioteką grįžta spalvų, kvapų ir formų įvairovė. 14 val. Atrijaus terasoje atidaroma tradicinė – jau XVIII – paroda „Gėlė Baltijos keliui“.
2026/08/17

J. Eimontas. Geopolitika perėmė grūdų rinkos vairą

Situacija pasaulio rinkose primena lietuvišką vasarą: karštesnius orus keičia kritulių kupini laikotarpiai, ir atvirkščiai. Tokius pokyčius išgyvena ir grūdų rinka: jei vieną dieną nuotaikas lėmė geopolitiniai iš...
2026/08/17

Kodėl žemės ūkiui trūksta žmonių?

Viešojoje erdvėje vis pasirodo žinia, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodo sunkiai suprantama – ūkininkai siūlo 3 ar net 4 tūkst. Eur atlyginimą į rankas, tačiau traktorininko, kombainininko ar kito kvalifikuoto darbuotojo vis tiek n...
2026/08/17

GPS trikdžiai: kodėl robotas vejapjovė gali išvažiuoti iš kiemo?

Robotas vejapjovė, iki tol be priekaištų pjovęs veją, staiga sustoja, praneša apie GPS klaidą arba išvažiuoja už virtualių sklypo ribų. Pirma mintis – sugedo įrenginys. Tačiau neretai problema kyla ne dėl paties roboto, ...
2026/08/17

Ikiteisminiuose tyrimuose dėl tarybų narių veiksmų pareikšti įtarimai

Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) atliekant, o prokuratūrai vadovaujant ikiteisminiams tyrimams dėl įtariamo savivaldybių tarybos narių piktnaudžiavimo panaudojant lėšas, skiriamas jų, kaip tarybos narių, veiklos išlaidoms apmokėti, ...
2026/08/17

Iš šieno kurianti Edita Mėlinienė: „Pasiimu šieno gniūžtę, o ji virsta meno kūriniu“

Kelmė („Bičiulis“). Edita Mėlinienė pakražantiškiams gerai žinoma kaip šieno dirbinių kūrėja, su jos darbais galima susipažinti tradicinės šventės „Nuo Jurginių lig Žolinių“ metu. Moteris pasakoja,...