Institucijų bendradarbiavimui – EJRŽAF parama

Orientuota į institucijas

Stiprinant tarptautinį vandenynų valdymą ir sudarant sąlygas užtikrinti jūrų ir vandenynų saugą, saugumą, švarą ir tvarų valdymą, Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo (EJRŽAF) lėšomis numatoma remti pakrančių apsaugos funkcijas atliekančių institucijų (PAFI) efektyvesnį bendradarbiavimą, siekiant sklandesnio bendrai atliekamų apsaugos funkcijų atlikimo bei tam skirtos įrangos ir priemonių įsigijimo, taip pat kartu naudojamos infrastruktūros pagerinimo. PAFI atsako už įvairias užduotis, kurios gali apimti saugią laivybą, jūrų saugumą, paiešką ir gelbėjimą, sienų kontrolę, žvejybos kontrolę, muitinį tikrinimą, bendrąją teisėsaugą ir aplinkos apsaugą. Todėl jos pagal savo įgaliojimus turėtų stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą, siekdamos didinti informuotumą apie padėtį jūrose ir vykdyti darnius bei ekonomiškai efektyvius veiksmus.

EJRŽAF reglamento 4-ojo politikos tikslo įgyvendinimas suteikia unikalią galimybę gerinti PAFI efektyvesnį bendradarbiavimą, skatinant sklandesnį bendrai atliekamų apsaugos funkcijų atlikimą. Sąlyginai nedidelėje Lietuvai priklausančioje išskirtinėje ekonominėje zonoje (IEZ) jūrų erdvės planavimas kaip horizontalioji kryptis jungia Lietuvos integruotos jūrų politikos įgyvendinimo kryptis ir yra tiesiogiai ir netiesiogiai susijusi su jūros aplinkos apsaugos stebėjimu ir kontrole, teritorinės jūros stebėjimu, kontrole ir gynyba, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo stebėjimu ir kontrole, teritorinės jūros ir gretutinės zonos kontrole, žuvininkystės veiklų organizavimu ir kontrole, kitomis veiklomis.

Pagal priemonę „Pakrančių apsaugos funkcijas atliekančių institucijų bendradarbiavimas“ bus finansuojamas PAFI efektyvesnis bendradarbiavimas, kuris gali apimti saugią laivybą, jūrų saugumą, paiešką ir gelbėjimą, sienų kontrolę, žuvininkystės kontrolę, muitinį tikrinimą, bendrąją teisėsaugą ir aplinkos apsaugą. Taip pat – apsaugos funkcijoms kartu naudojamos infrastruktūros gerinimą – Kopgalio krantinių rekonstrukciją ar statybą. Bendradarbiavimas taip pat apimtų bendro patruliavimo standartinių procedūrų sukūrimą ir pritaikymą praktiniams atvejams, bendrų operacijų ar pratybų organizavimą ir bendrų ilgalaikių patruliavimų vykdymą, kitas veiklas, skirtas geresniam PAFI bendradarbiavimui užtikrinti, įskaitant reikalingų priemonių ir įrangos įsigijimą.

Pretenduoti į paramą pagal priemonę „Pakrančių apsaugos funkcijas atliekančių institucijų bendradarbiavimas“ gali Žuvininkystės tarnyba, Valstybinės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), Lietuvos kariuomenei priklausanti Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba.

Dėmesys Kopgaliui

Šiuo metu Lietuvos teritorinėje jūroje ir Kuršių mariose patruliuoja VSAT laivai ir kateriai, kurie atlieka kontrolės, paieškos ir gelbėjimo funkcijas, ir Žuvininkystės tarnybos laivai ir kateriai, kurie vykdo žuvininkystės kontrolę – stabdo mažąsias žvejybines, pramogines ir kt. plaukiojimo priemones patikrai atlikti.

VSAT laivai ir kateriai švartuojami ir laikomi Kopgalio krantinėje – VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Neringos pasienio užkardos Kopgalio atraminio punkto patrulinių laivų švartavimosi bazėje. Kopgalio krantinę eksploatuoja VSAT, kurioje Žuvininkystės tarnyba, esant būtinumui, turi galimybę švartuoti savo plaukiojimo priemones. Anksčiau krantinės infrastruktūros dalis nebuvo pritaikyta skirtingų tipų, dydžių plaukiojimo priemonių švartavimui, dėl ko neužtikrintos galimybės pakankamai greitai reaguoti į incidentus.

2007 m. Kopgalio krantinės infrastruktūra buvo iš dalies modernizuota. Pritrūkus finansavimo, II etapas krantinės modernizavimo nebuvo užbaigtas, todėl dalis krantinės neatitinka reikalavimų tarnybinių plaukiojimo priemonių švartavimui dėl nepritaikytų krantinių aukščio, saugaus švartavimosi elementų (knechtų, atmušų, elektros ir vandens tiekimo, privažiavimo logistiniam aprūpinimui ir pan.).

Be to, dėl vandenų tėkmės poveikio susidarančių sąnašų Klaipėdos jūrų uoste nuo 2007 m. gylis patrulinių laivų bazės akvatorijoje sumažėjo nuo 6 m. iki 2,5–3 m. Padidinus Klaipėdos jūrų uosto gylius ir sustiprėjus vandens srovėms, padidėjo šoninio bangavimo poveikis Kopgalio krantinėje prišvartuotoms plaukiojimo priemonėms, dėl ko kyla pavojus jų korpusų apgadinimui.

Viltis pateisino

Šiuo metu prie Kopgalio krantinės įmanoma sąlyginai saugiai prišvartuoti 2 patrulinius laivus, nes didesnis prišvartuotų plaukiojimo priemonių skaičius trukdo saugiam manevravimui, nors vien VSAT valdo 3 patrulinius laivus, 5 greitaeigius katerius bei 2 mažuosius katerius. Kaip pastebėjo VSAT patarėjas Giedrius Mišutis, šios plaukiojimo priemonės fiziškai negali būti dislokuojamos prie Kopgalio krantinių dėl vietos trūkumo prie saugios krantinių infrastruktūros dalies. Dėl prastos Kopgalio krantinės būklės sunku užtikrinti aukštą VSAT ir Žuvininkystės tarnybos paslaugų kokybę – infrastruktūros ir specifinės problemos apsunkina greitą Kopgalio krantinėje švartuojamų patrulinių laivų ir katerių reagavimą, padidina riziką juos apgadinti, sudėtinga užtikrinti sulaikytų ar tikrinamų plaukiojimo priemonių stabilų ir saugų prišvartavimą tikrinimui atlikti.

Nesant modernios, įvairių tipų laivams švartuoti ir laikyti reikalavimus atitinkančios krantinės su išplėtota infrastruktūra, nepakankamai išnaudojamos PAFI bendradarbiavimo ir jungtinės veiklos galimybės, nepakankama VSAT ir Žuvininkystės tarnybos teikiamų visuomenei paslaugų kokybė. Todėl nuo gegužės mėnesio VSAT jau įgyvendina vieną Europos Sąjungos Integruoto sienų valdymo, EJRŽAF ir valstybės konsoliduotomis lėšomis finansuojamą projektą, kurio vertė 4 177 908 Eur. Pabaiga numatoma 2026 m. gegužę.

Šio projekto metu bus rekonstruota Kopgalio krantinė, sudarant sąlygas pagerinti VSAT ir Žuvininkystės tarnybos teikiamų paslaugų kokybę Lietuvos teritorinėje jūroje ir Kuršių mariose, bus sukurta nauja saugiam plaukiojimo priemonių švartavimui ir laikymui krantinės infrastruktūra. Ji bus pritaikyta skirtingų dydžių plaukiojimo priemonių švartavimui, taip pat – žymiai padidintas esamų patrulinių plaukiojimo priemonių manevravimo ir švartavimo saugumas atitinkantis plaukiojimo priemonių skaičių ir skirtingus dydžius. Dalis rekonstruotos krantinės bus įrengta ir pritaikyta tikrinamųjų plaukiojimo priemonių saugiam prišvartavimui ir apžiūrai, suteikta galimybė švartuoti bendradarbiaujančių pakrančių apsaugos funkcijas vykdančių institucijų plaukiojimo priemones.

ŪP informacija

Socialinių tinklų nuotrauka