Ashburn +20,7 °C Dangus giedras
Pirmadienis, 27 Geg 2024
Ashburn +20,7 °C Dangus giedras
Pirmadienis, 27 Geg 2024

Išmokos – neišsenkantis aruodas

2016/01/16


Labiausiai susietoji parama pamalonins lauko daržininkus: ji sieks 343 Eur/ha.

2014–2020 metų tiesioginių išmokų struktūra nuo buvusios 2007–2014 metais skiriasi iš esmės, tačiau aišku viena, kad ūkininkai ir toliau turės laikytis geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų. Visą naująjį Kaimo plėtros programos (KPP) laikotarpį paramos schema išliks ta pati: bendroji (VIPS), žalinimo, jaunųjų ūkininkų išmokos, susietoji parama už gyvulius ir augalus, išmoka už pirmuosius 30 hektarų. Išlieka ir aktyvaus ūkininko sąvoka bei didesnis dėmesys gyvulininkyste besiverčiantiems ir jaunųjų ūkininkų ūkiams. Metų sandūroje žemdirbiai vertina gautų išmokų sumas ir laukia galutinio atsiskaitymo. Taip pat domisi, kokie pokyčiai paskirstant išmokų voką bus 2016-aisiais?

Išmokos už hektarus didės kasmet ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Išmokų už plotus skyriaus vedėjas Antanas Karbauskas patikslina, kad 2014–2020 metų laikotarpiui šalies ūkininkams ES tiesioginių išmokų sumos kasmet didės: maždaug nuo 393 mln. eurų 2014 m. iki 517 mln. 2019–2020 metais. 2016 m. tiesioginių išmokų suma sieks apie 442,51 mln. eurų. Šią sumą sudaro: bendroji išmoka (VIPS) – 169,3 mln. Eur, žalinimo – 132,75 mln., jaunųjų ūkininkų – 7,74 mln. Eur, už pirmuosius hektarus – 66,38 mln. Eur ir susietoji išmoka už plotus (sodai ir uogynai, daržovės, baltyminiai augalai, šiltnamiuose auginamos daržovės) – taip pat 66,38 mln. Eur. Nacionalinės išmokos (papildomos prie minėtų ES išmokų) už 2015 m. dar tik bus patvirtintos artimiausiu metu. „Planuojama, kad jos sieks apie 33 mln. Eur. Kokio dydžio nacionalinės išmokos bus visais kitais metais, įvardyti sudėtinga, nes jos kasmet tvirtinamos atskiru Vyriausybės nutarimu, – aiškina A. Karbauskas. – Kalbant apie išmokų dydžius už hektarą, 2016 m. jos didės. Dar kartą priminsiu, kad 2007–2013 metais tiesioginės išmokos siekė 6,5 mlrd. Lt, o 2014–2020 metais jos padidėja iki 11,2 mlrd. Lt.“ Nemažai ūkininkų yra nepatenkinti ir teigia gaunantys mažesnes išmokas. Kaip „ŪP“ aiškina Išmokų už plotus skyriaus vedėjas, žemdirbiams jos pasiskirsto nevienodai. Stambiems prekiniams augalininkystės ūkiams išmokos mažesnės: prie bendrosios (VIPS skirta 38 proc. visos tiesioginių išmokų sumos) prisideda žalinimo ir už pirmuosius 30 ha išmokos. Šiais metais tai būtų apie 159 Eur/ha. Smulkesniems jaunųjų ūkininkų ūkiams, kur laikomi gyvuliai ir auginami ankštiniai augalai, išmoka sieks apie 205 Eur/ha. Minėti skaičiai siejami su apytiksliu deklaruotu 2,8 mln. ha plotu. Ūkininkaujantieji jau turėjo įsidėmėti, kad 2014–2020 metų išmokų struktūra labai susijusi su ūkių dydžiu bei jų specializacija.

Ūkių veikla vertinama konkrečiau Reikalavimai žalinimo, susietosios paramos ir pirmųjų hektarų išmokoms gauti suprantamesni tapo po pirmųjų jų įgyvendinimo metų. Pirmųjų 30 ha išmokos dydis už 2015 m. žemės ūkio ministro patvirtintas 2015 m. lapkričio 23 d. Kaip keisis ši išmoka 2016-aisiais, paaiškės šią vasarą, diskutuojant Seimo Kaimo reikalų komitetui, ŽŪM ir žemdirbių savivaldai. „Žalinimo išmokos dydis už 2015 m. bus patvirtintas atskiru ministro įsakymu artimiausiu metu ir šį mėnesį planuojama pradėti ją mokėti. Išmokos dydis – apie 45 Eur/ha, – teigia Išmokų už plotus skyriaus vedėjas A. Karbauskas. – Žalinimo reikalavimo neatitikimų pasitaikė, tačiau šalies mastu jų buvo labai mažai. Reikia priminti, kad ūkiai iki 10 ha iš karto atitinka žalinimo reikalavimus ir jiems skiriama išmoka be jokių papildomų patikrų.“ A. Karbauskas tvirtina, kad šiemet įgyvendinti žalinimo reikalavimus bus dar paprasčiau: sunkiausiai įgyvendinamą žalinimo reikalavimą – ekologiniu požiūriu svarbios vietovės (EFA) išskyrimą, jai paliekant 5 proc. ariamos žemės, pareiškėjai galės įgyvendinti deklaruodami kraštovaizdžio elementus arba į pagrindinius pasėlius pavasarį įsėdami žoles, arba po derliaus nuėmimo turėdami posėlį. O pernai žemdirbiai privalėjo sėti azotą kaupiančius augalus ir/arba laikyti pūdymą. Susietosios paramos tikslas – paremti pareiškėjus už einamųjų metų gamybą: už tam tikros rūšies augalus arba laikomų gyvulių rūšis. Pasak A. Karbausko, valstybė narė pati pasirenka, kuriems sektoriams šią paramą skirti, nes yra būtina sąlyga – sektoriai turi patirti ekonominius, socialinius sunkumus bei įrodyti, kad be šios paramos bus priversti pasitraukti iš gamybos. Susietoji parama numatyta baltyminiams augalams, lauko ir uždaro grunto daržovėms (ypač aktualu žieminiams šiltnamiams ir jos dydis bus tikslinamas šį mėnesį), vaisiams ir uogoms, melžiamoms karvėms, pieninių veislių buliams, mėsiniams galvijams, mėsinėms avims, pieninėms ožkoms, už baltąjį cukrų. Tikslūs susietosios paramos dydžiai laikomiems gyvuliams už 2015 m. (dabar duomenys apytiksliai) paaiškės ir bus patvirtinti atskiru ministro įsakymu vasario–kovo mėnesiais. Mat gyvulių išlaikymo laikotarpis tęsėsi iki 2015 m. gruodžio 31 d. ir šiuo metu tikslinami patikrų duomenys bei gyvulių skaičius.

Pokyčiai Europos Sąjungoje Žemdirbių organizacijos ir patys ūkininkai gana dažnai teigia, kad šalies žemdirbiams mokamos tiesioginės išmokos yra mažiausios ES. Pateikti duomenys šiuos teiginius iš dalies patvirtina. Tarkime, 2013 m. Lietuvoje tiesioginės išmokos siekė 144 Eur/ha, tačiau jos gerokai mažesnės buvo Latvijoje – 95 Eur/ha ir Estijoje – 117 Eur/ha. Tais metais turtingiausi buvo Nyderlandų (458 Eur/ha) ir Belgijos (433 Eur/ha) žemdirbiai. Keliomis dešimtimis eurų nuo jų atsiliko Danija, Italija, Graikija, Kipras. 2019–2020 metų tiesioginių išmokų pokyčiai gana ryškūs. Baltijos šalyse išmokos sieks apie 196 Eur/ha, mažai nuo šios sumos skirsis Portugalijos, Rumunijos, Slovakijos tiesioginės išmokos. Mūsų kaimynų lenkų tiesioginės išmokos sieks apie 215 Eur/ha. Daugumai ES senbuvių šalių jos mažės maždaug 30–50 Eur/ha. Tačiau Suomija, Švedija, Jungtinė Karalystė, Vengrija, Liuksemburgas, Ispanija, Airija, Bulgarija, Čekija šioje srityje pokyčių beveik nepajus.

Vanda BARONYTĖ „ŪP“ korespondentė

Autorės nuotrauka

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.

Dalintis
2024/05/27

Vietos maisto sistemos: dramblys kambaryje, tačiau niekas apie jį nešneka

(VDU ŽŪA langas) Vietos maisto sistema – potenciali socialinė inovacija. Ji gali tapti trumpųjų maisto tiekimo grandinių socialine infrastruktūra, smulkiojo verslo pradžia, naujai sukurtomis darbo vietomis ar vietoje užaugintos žemės ūkio pr...
2024/05/27

Ministras K. Navickas siekia, kad padidinti muitai būtų taikomi kuo platesniam rusiškos ir baltarusiškos žemės ūkio produkcijos sąrašui

Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje dalyvaujantis  žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas paragino Europos Komisiją (EK) kuo skubiau išplėsti iš Rusijos ir Baltarusijos į ES importuojamų žemės ūki...
2024/05/27

Sveikatos apsaugos sistemų ekspertė: kai kurie Lietuvos rodikliai – žemiausi ES

Slopstant pasaulio šalių sveikatos apsaugos sistemas sukrėtusios Covid-19 pandemijos pasekmėms, Lietuvoje neišvengiamai teks atsigręžti į ankstesnes, dar iki pandemijos vyravusias problemas.
2024/05/27

Europos Komisija: užsienio prekyba žemės ūkio ir maisto produktais – stabili

2024 m. vasarį ES prekybos žemės ūkio ir maisto produktais perteklius pasiekė 6,2 milijardo eurų, t. y. 24 proc. daugiau nei sausio mėn. Dėl gero žinomumo ir didelės gamybos ES tebėra didžiausia pasaulyje žemės ūkio ir maisto produktų eksportuotoj...
2024/05/27

VMVT patikrinimas atskleidė šiurkščius pažeidimus mėsos perdirbimo įmonėje: nesaugi produkcija sunaikinta

Šių metų, gegužės 8–10 dienomis Valstybinės maisto ir veterijanijos tarnybos (VMVT) Alytaus apygardos priežiūros skyrius atliko planinį patikrinimą mėsos perdirbimo įmonėje UAB „Riamona“, esančioje Alytaus rajone. &Sc...
2024/05/27

„Gamtos kišenėje“ – daug garsų, spalvų ir įdomybių

Šiaulių r. Gruzdžių sen. Jauneikiškių k. ūkininkai Jurgita Stancikaitė ir jos gyvenimo partneris Almis Petkevičius visus kviečia atvykti į netradicinį jų ūkį „Gamtos kišenė“. Viensėdyje galima pasigrožėti ne tik na...
2024/05/27

Akcijos „Saugom lydeką“ rezultatai: 80 šiukščių žvejybos pažeidimų, padaryta žala aplinkai – daugiau nei 41 tūkst. eurų

Per šių metų vasario–balandžio mėnesiais vykusią akciją „Saugom lydeką“ Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai nustatė 278 žvejybos pažeidimus, iš jų 80 – šiurkštūs. Iš pažeidėjų ...
2024/05/27

Kviečia „Agrovizija 2024“

2024 m. birželio 19–21 dienomis vyks viena didžiausių žemės ūkio technologijų ir inovacijų parodų Lietuvoje AGROVIZIJA.
2024/05/27

Artėja visaapimantis tvarumo cunamis

Verslui primetamos naujos žaidimo taisyklės: jei nebūsi tvarus – išmes iš barščių. Į šį procesą, kuriame tvarumas bus iškeliamas aukščiau net už finansinius rodiklius, yra įtraukiami ir žemės ūkio pr...