Išskirtinis meniu

Mes esame Žemdirbių organizacinis štabas – neformali, aktyvius žemdirbius vienijanti organizacija. Pastaruoju metu aktyviai veikėme „Facebook“ tinkle. Neturime nei pirmininko, nei įstatų, nei taisyklių. Tačiau turime didelį norą ūkininkauti ir ateitį kurti Lietuvos žemėje. Maisto kainos didėja rekordiniu tempu, tačiau tai yra tik pradžia.

Šiandien galvojame, kad netrukus šefo Kęstučio meniu taps vienintelis įperkamas pasirinkimas, nes:

• Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) kuria įvairias rekomendacijas (dar vadinamas IKOK). Jų tikslas – ekstensyvinti žemės ūkio produktų gamybą. O juk to neprašo nei vienas ES reglamentas! Dar blogiau – už rekomendacijų nesilaikymą bus taikoma bauda.
• ŽŪM ir toliau juda dirbamų žemės plotų atstatymo į niekam nebereikalingas pievas kryptimi. Jau ruošiamos taisyklės, bausmių sistema, tačiau apie galimybę išsaugoti dirbamus žemės plotus girdime labai nedaug.
• Aplinkos ministerija (AM) aktyviai dirba siekdama sumažinti dirbamos žemės plotą. Miškų urėdija, gaudama daugiau nei 50 mln. Eur metines pajamas, dėl žemės išeina į tiesioginę konkurenciją su smulkiu ūkininku. Urėdijos tikslas – nupirkti žemę ir paversti ją mišku, o ūkininko – žemėje auginti saugų maistą. Dar daugiau – AM finansuoja melioracijos sistemų tvenkimą akmenimis, kuria dirbamos žemės plotus mažinančias taisykles, teikia produktų savikainą didinančius teisės aktų projektus. Tikėtina, kad siekdama lengviau valdyti šiuos procesus, AM siekia perimti ir šalies žemės valdymą.Paukštininkystės ir kiaulininkystės sektoriai susiduria su didžiausiais visų laikų iššūkiais. Kol konkuruojančios valstybės meta šimtus milijonų eurų, kad išsaugotų savo šalių gamintojus, sprendimai Lietuvoje stringa ir nežinia, ar jie iš viso bus. Netrukus Lietuvos ūkininkų produkciją pakeis į sektorių problemas gerokai anksčiau dėmesį atkreipusių šalių gamintojai.

• ES šalims narėms paskyrė milijardus eurų atsigavimui iš COVID-19 krizės. Lietuvai teko 2,2 mlrd. Eur. Iš šios sumos maisto gamybos modernizavimui neteko nei euro! Tačiau 16 mln. Eur pelkininkystės plėtrai buvo surasta.
• Du ketvirtadaliai iš ES fondų skirtų lėšų žemės ūkiui ŽŪM sprendimu skirta gamtosauginiams ir socialiniams tikslams. Vos vienas ketvirtadalis yra skirtas žemės ūkio gamybai modernizuoti ir prisitaikyti prie pasikeitusių konkurencijos sąlygų. Kol vienos šalys stiprins savo maisto sektorius, mūsų šalyje bus mokama už gamybos mažinimą ir ekstensyvinimą.

Ir tai tik maža dalis to, kas vyksta!

Kas toliau? Beliks tik šefo Kęstučio meniu! Jei bus judama šia kryptimi, maisto kainos Lietuvoje neišvengiamai augs ir toliau, o žemės ūkio dalis ekonomikoje trauksis. Žemdirbių organizacinis štabas kviečia politikus, visuomenės veikėjus, piliečius atkreipti dėmesį į šalies žemės ūkyje vykstančius procesus ir prisidėti prie lietuviškų maisto produktų išsaugojimo!

2022-02-08