Jūra ar sausuma: kur pučiantis vėjas stipriausiai iškelia energetikos sektoriaus bures?

Pirmoji vėjo elektrinė Lietuvoje buvo pastatyta 2004 m. Nuo tada ir ypatingai paskutiniu laikotarpiu atsinaujinančių išteklių energetika mūsų šalyje išgyveno tikrą proveržį. Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ duomenimis, praėjusiais metais Lietuva iš atsinaujinančių išteklių pasigamino 3,972 teravatvalandes (TWh) elektros energijos, o tai sudarė 70 proc. visos gamybos. Daugiau nei pusė šio kiekio – 2,524 TWh elektros energijos – buvo pagaminta vėjo elektrinėse.

„Ignitis renewables“ jūrinės energetikos plėtros vadovas Vytautas Rimas sako, kad vėjo energetikos rezultatai Lietuvoje kasmet gerėja, tačiau šis elektros gamybos būdas gali būti dar efektyvesnis ir dar labiau prisidėti prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės išnaudojant milžinišką Baltijos jūros potencialą.

Potencialus efektyvumas – ženkliai didesnis

Didesnį jūrinio vėjo elektrinių efektyvumą, palyginti su atitikmenimis sausumoje, lemia tai, kad jūroje vėjui kliūčių nesudaro tokie barjerai kaip medžiai, kalnai ar pastatai. Be to, jūroje vėjas pučia nuolat, net ir tuomet, kai sausumoje atrodo, kad jo visai nėra. Visa tai leidžia elektros energiją gaminti našiau bei stabiliau.

„Elektros gamyba vėjo parkuose didele dalimi priklauso nuo vėjo stiprumo. Jūroje vėjo potencialas didesnis ir stabilesnis nei sausumoje, todėl joje vėjo elektrinės generuoja elektros energiją ir tais laikotarpiais, kai sausumoje vėjo elektrinės neveikia dėl vėjo stokos“, – sako V. Rimas.

Vėjo elektrinė jūroje gamina elektros energiją beveik visą laiką. Vidutiniai skaičiai, pagrįsti vieno didžiausių tarptautinių jūrinio vėjo parkų plėtotojų „Ørsted“ jūrinio vėjo elektrinių parkų Šiaurės jūroje duomenimis rodo, jog vėjo elektrinės jūroje gamina elektros energiją beveik visą laiką – apie 91 proc. laiko pakanka vėjo elektros energijos gamybai. Vos tik apie 8 proc. vėjo yra per mažai ir apie 1 proc. yra per daug.

Jis pažymi, kad visa tai reiškia, jog jūrinio vėjo elektrinių parkas gali sugeneruoti iki 2 kartų daugiau elektros energijos nei tokios pačios galios vėjo elektrinių parkas sausumoje.

„Pirmasis Lietuvoje ir Baltijos šalyse jūrinio vėjo elektrinių parkas „Curonian Nord“ pagamins apie 3 TWh elektros energijos per metus. Tai yra ketvirtadalis viso Lietuvos dabartinio elektros energijos poreikio. Pridėję sausumos atsinaujinančių išteklių gamybą, galėsime tvirtai teigti, kad šalies energetinės nepriklausomybės siekiai faktiškai virsta realybe“, – akcentuoja „Ignitis renewables“ atstovas.

Privalumus mato ir gyventojai

Jūrinio vėjo elektrinių pamatai yra projektuojami taip, kad atlaikytų atšiauriausias sąlygas, o didelis jų nuotolis nuo gyvenamųjų teritorijų sausumoje leidžia įrengti galingesnes bei optimaliau teritorijoje išdėstytas vėjo elektrines. Tai taip pat lemia didesnį elektros energijos gamybos efektyvumą ir našumą.

„Be to, kadangi jūrinio vėjo elektrinės yra nutolusios nuo kranto, jos daro mažesnį vizualinį poveikį kraštovaizdžiui“, – aiškina V. Rimas.

Jis atkreipia dėmesį, kad šiuos jūrinio vėjo elektrinių privalumus supranta ir Lietuvos gyventojai. Atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad 77 proc. šalies gyventojų mano, jog siekiant gamybos ir energetinės nepriklausomybės tikslų Baltijos jūroje Lietuvos teritorijoje turėtų būti vystomi jūrinio vėjo elektrinių parkai, ir tik 9 proc. teigia tokiems projektams nepritariantys.

„Gyventojai supranta, kad elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių yra itin reikšminga tiek aplinkosauginiu, tiek energetinės nepriklausomybės požiūriu. Todėl labai svarbu išnaudoti visas gamtos teikiamas galimybes ir užtikrinti elektros energijos gamybos diversifikaciją, nes skirtingi atsinaujinančius išteklius naudojantys elektros energijos gamybos būdai papildo vienas kitą. Saulės energija yra efektyviausia vasaros dienomis, vėjo elektrinės sausumoje ypatingai efektyvios šaltuoju metų laikotarpiu, o štai jūrinio vėjo elektrinių veikimas yra stabiliausias, lyginant su pirmais dviem būdais“, – pažymi „Ignitis renewables“ jūrinės energetikos plėtros vadovas.

Jūrinio vėjo elektrinių parkas „Curonian Nord“, kurio galia sieks iki 700 megavatų (MW), užims apie 120 kvadratinių kilometrų teritoriją Baltijos jūroje, bus nutolęs mažiausiai 37 km nuo kranto ir apie 50 km nuo Klaipėdos uosto. Planuojama, kad parkas pradės veikti iki 2030 metų​.

Partnerio informacija