Taigi kokios yra galimybės su finansine parama įsirengti saulės elektrinę? Gana plačiai ši aktuali tema buvo aptarta neseniai vykusioje metinėje Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) konferencijoje.
Yra ne vienas šaltinis, siūlantis galimybę su finansine parama įsirengti saulės elektrinę. LŽŪBA konferencijoje pramos galimo sąlygos pristatytos išsamiau.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) Projektų administravimo skyriaus vadovė Audronė Nikšaitė informavo, jog paraiškos dotacijoms saulės elektrinių įrengimui Agentūroje priimamos nuo gruodžio 19 d. iki kitų metų balandžio 18 d. 16 val. Iš viso planuojama paskirstyti 71 mln. eurų, o kiek daugiau nei 13 mln. eurų jau paskirstyta.
Finansuojamos iki 500 kW galios elektrinės, vienoje paraiškoje gali būti nurodyti keli nekilnojamojo turto objektai, tačiau suminė elektrinių galia negali viršyti 500 kW. Dotuojamus projektus reikės įgyvendinti iki 2026 m. sausio 31 dienos.
Kas gali gauti LEA finansavimą?
Pranešėja nurodė kelias galimų finansinės paramos gavėjų kategorijas. Pirmiausia tai labai mažos, mažos, vidutinės ir didelės įmonės (MVDĮ), t. y. privatūs juridiniai asmenys, registruoti ne trumpiau, nei prieš 1 metus iki paraiškos pateikimo.
Taip pat į saulės jėgainių finansavimą gali pretenduoti ūkininkai, kurių ūkiai iki paraiškos pateikimo ne trumpiau nei 1 metus įregistruoti Ūkininkų ūkių registre.
Kitos potencialių paramos gavėjų kategorijos: atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos (AIEB), piliečių energetikos bendrijos (PEB) bei pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, siekiantys įgyti AIEB ar PEB statusą, kurių steigimo dokumentuose nustatytas tikslas – teikti aplinkos, ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą savo dalyviams ar tą naudą teikti vietose, kuriose ji vykdo veiklą, ir jos pagrindinis tikslas nėra pelno siekimas.
Ūkininkai pagal šią tvarką gali gauti 35 proc. vadinamojo fiksuoto įkainio (Fiksuotojo vieneto įkainis siekia 1073,42 eurų be PVM/1kW įrengtos saulės elektrinės).
Pretenduojant į paramą reikia nemažai dokumentų.
Pirmiausia reikalaujama ESO pareiškėjo vardu išduotos elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų prijungimo sąlygos dokumento. Įmonių ir ūkininkų (gamintojų) ESO sąlygos turi būti skirtos savo poreikių tenkinimui arba perteklinės elektros energijos pardavimui, taip pat tinka ir įsipareigojimas pastatyti saulės elektrinę, kai planuojamos jėgainės įrengtoji galia ne didesnė kaip 100 kW, o leistina generuoti galia lygi nuliui.
Taip pat bus reikalinga smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaracija arba pažyma dėl didelės įmonės statuso, vienos įmonės deklaracija (De minimis).
Žinoma, reikės ir tinkamai pagrįsti išlaidas. Tinkamomis laikomos išlaidos saulės moduliams, įtampos keitikliams, saulės elektrinės montavimo darbams bei kitiems įrengimui reikalingiems komponentams ir medžiagoms, todėl neišmeskite čekių ir sąskaitų-faktūrų.
Akcentuojama, jog įranga ir susiję komponentai turi būti nauji ir nenaudoti.
Svarbu paminėti, jog tinkamos finansuoti išlaidos gali būti patirtos ne anksčiau kaip nuo paraiškos pateikimo dienos – į visa tai, ką išleidote anksčiau, nebus atsižvelgiama.
Yra ir daugiau sąlygų
Tačiau, pasak A. Nikšaitės, yra ir daugiau privalomų sąlygų, norintiems gauti finansavimą saulės jėgainių įsirengimui.
Nekilnojamo turto objekto, kuriame planuojama įrengti saulės elektrinę, nuosavybės teisė ar kiti teisėti valdymo pagrindai privalo būti registruoti Nekilnojamojo turto registre. Be to, tas objektas turi būti pareiškėjo valdomas nuosavybės teise ar kitais teisėtais valdymo pagrindais ne mažiau kaip 5 metus po projekto finansavimo pabaigos.
Smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaracijoje arba pažymoje dėl didelės įmonės statuso, taip pat Vienos įmonės deklaracijoje būtina pateikti duomenis apie pareiškėją ir su juo susijusias ar partnerines įmones pagal patvirtintų paskutinių ataskaitinių finansinių metų duomenis.
ESO prijungimo sąlygos turi būti išduotos pareiškėjo vardu. Jeigu sąlygose nurodytas nekilnojamo turto objekto adresas (įvado adresas) nesutampa su faktine elektrinės (saulės modulių) vieta, paraiškoje reikia nurodyti visus (tiek įvado, tiek saulės modulių vietos) nekilnojamojo turto objektus bei jų adresus.
Pareiškėjai, vykdantys veiklą pirminės žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje, gali gauti 25 000 eurų per 3 finansinius metus.
APVA finansavimo sąlygos
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Žaliosios transformacijos departamento direktorė Agnė Markauskienė pasidalino, kad 2025 m. I ketvirtį yra planuojama skelbti naują didelės vertės kvietimą saulės elektrinių įsirengimui fiziniams asmenims. Parama bus skiriama tiek įsirengti saulės elektrines, tiek įsigyti dalį saulės elektrinių parko. Dėl tikslios būsimo kvietimo datos ir numatomos sumos APVA visuomenę informuos artimiausiu metu. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip ir anksčiau, į paramą galės pretenduoti tik fiziniai asmenys, ne įmonės.
Kompensacinė išmoka – ne daugiau kaip 18,68 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų (fiksuoti įkainiai derinami), įsirengiant saulės elektrinę ir ne daugiau kaip 14 proc., padidinus atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių technologijų galią.
Reikalavimai įrangai:
Reikalavimai pareiškėjams:
Panevėžio rajono ūkininkas Ričardas Jasiūnas pasidalijo savo patirtimi įsirengiant saulės elektrinę:
„Pasistačiau virš 10 kW elektrinę su APVA parama buičiai, gavau maksimalią 3230 eurų paramą. Tikrai tai labai apsimokėtų, jeigu energijos skirstymo operatorius tiek daug neimtų už į rinką patiektą elektros pertekliaus pasaugojimą. Aš pasistačiau 2023 m. sausio mėn., man tikrai apsimokėjo, nes tuo metu reikėjo mokėti tik 12 proc. už pertekliaus pasaugojimą – kuomet gamini realiu laiku, bet pats tiek nesunaudoji ir atiduoti į tinklus, o po to atsiimi. Čia taip sistema veikia: dieną, kai daug saulės, elektrinė gamina, bet visos pagamintos energijos negali sunaudoti, tačiau vakare jau reikia paimti iš tinklų. Tai kai buvo 12 proc. tos pagamintos energijos su pertekliumi užteko visiems metams – nes realiai pradedi gaminti nuo kovo mėnesio... Nes elektrinei reikia, kad būtų šalta ir saulėta, bet realiai taip nelabai pavyksta – pavyzdžiui, liepos mėnesį kai daug saulės, elektrinė dėl karščio ne taip naudingai veikia. Taigi, metams mums užteko, bet štai iki 2024 m. balandžio 1 d. kiek buvo sukaupta energijos pertekliaus, tai jis į priekį nepersikėlė, tiekėjas nupirko po 8,5 cento už kW...“
Ūkininkas sako, kad įsirenginėdamas saulės elektrinę turėjęs kitą mintį:
„Mano idėja buvo tokia, kad per metus sukaupti tiek energijos pertekliaus, kad net ir nuskaičiavus nereikėtų išvis mokėti už elektrą. Buvau paskaičiavęs, kad apsimoka – mano draugas štai skaičiuoklę padarė, kartu su mokėmės KTU, elektros inžinieriją studijavome... Yra trys to pertekliaus planai: vienas – kai moki energijos skirstymo operatoriui už atgautą energiją po beveik 6 centus už kW, kitas planas numato abonentinį mokestį, tačiau vis tiek reikės naudotis elektros tinklais. Tiesa, dabar yra numatyta kažkokia parama ir kaupikliams, t. y. baterijoms, bet ten daug nesukaupsi – parai ar dviem... Bet dabar dėl tos paramos įvesta tokia keistenybė: jeigu žmogus gamina elektrą realiu laiku, bet negali generuoti, to pertekliaus nekaupia, tai APVA paramos negali naudoti, nes negauna iš ESO sąlygų...“
R. Jasiūnas vis dėlto ketina plėstis ir įsirengti saulės elektrinę ne tik buičiai, bet ir savo ūkiui:
„Mes turime atskirą įvadą pasidarę ūkiui, t. y. elektra pas mus atskirta – ūkiui ir buičiai yra atskiri skaitikliai. Įsirengus saulės elektrinę ūkiui, žinoma, būtų pigiau, tačiau ūkiui taikoma kitokia sistema – čia nebūna energijos pertekliaus kaupimo. Tiesiog saulės elektrinė gamina realiu laiku, jeigu pats nespėjai suvartoti, tuomet tieki į tinklus, o tada tiekėjas tau moka pagal biržos kainą. Kitaip sakant, jeigu bus saulėta diena, tiekėjas nupirks pigiai, o vakare, kai tau reikės, parduos brangiau, bet vis tiek gausis pigiau, nei dabar...“.
Parengė Ričardas Čekutis