Kaip kiaulių ūkiui išsilaikyti rinkoje, kai pašarai brangesni už lašinius

Lietuvoje per metus suvalgome apie 140 tūkst. t kiaulienos. Paradoksalu, nors savos kilmės kiaulienos užsiauginame tik apie 50 proc., importinė kiauliena daug pigesnė ir žlugdo vietinius augintojus. Lietuvos kiaulienos rinka užversta importine kiauliena iš Lenkijos, Belgijos, Vokietijos. Lietuvoje kiaulių supirkimo kaina dabar yra istorinių žemumų – už gyvojo svorio kilogramą siūloma 0,80 Eur ir nematyti, kad tai yra kainos dugnas – kaina toliau ritasi žemyn, o pašarai brangsta. Pašarinių grūdų kaina išaugo 20–25 proc., sojų rupinių kaina pašoko 30 proc. Kiaulių augintojai šaukia, kad verslo aritmetika liudija apie artėjančius ūkių bankrotus. Šiandien savo pašnekovų klausiame: kaip kiaulių ūkiui išsilaikyti rinkoje, kai gamybos sąnaudos didesnės už supirkimo kainas?

AB „Kiaulių veislininkystė“ direktorius Vilius REKŠTYS: „Šalies kiaulininkystės sektorius išgyvena ne pačius geriausius laikus. Verslą pakoregavo ne tik gyvūnų ligos, bet ir atvira ES Bendrijos rinka. Tarp gamintojo ir vartotojo esantis prekybininkas diktuoja sąlygas tarptautinėms ir nacionalinėms agrarinio verslo strategijoms. Kiaulininkystės „gigantai“ – Vokietija, Danija ir Nyderlandai. Jų įtaka Lietuvos rinkai labai stipri. Pavyzdžiui, dar neseniai skaičiuota, kad Prancūzijoje žemės ūkio naudmenų plotai sudaro 29,3 mln. ha, o kiaulių skaičius siekia 13,9 mln. Nyderlanduose suskaičiuota 12,2 mln. kiaulių, o žemės ūkio naudmenų plotai užima tik 1,9 mln. ha teritoriją. Danija savo kiaulienos rinkos poreikius patenkina 650 proc., Nyderlandai – 300 proc., Prancūzija – 105 proc. Šis rodiklis atveria šalims palankias eksporto vystymo galimybes. Pasaulyje žinomi italų ar ispanų ūkiuose pagaminti išskirtinės kokybės brandinti kiaulienos kumpiai, kuriems visada atvira vartotojų lokali ir tarptautinė rinka. Tačiau žaliasis kursas koreguoja kiaulininkystės sektorių. Kai kurios ES šalys kiaulininkystės sektoriui stabilizuoti imasi nacionalinės paramos. Pavyzdžiui, Nyderlandų vyriausybė skyrė 450 mln. Eur subsidijų kiaulininkystės ūkiams, sutikusiems nutraukti veiklą. Nyderlandų Vyriausybė mano, kad subsidijų programa kiaulių fermoms uždaryti yra ne tik priemonė aplinkos taršai mažinti, bet ir paskata gamintojams šiuo tikslu taikyti technologines naujoves arba savo verslą perkelti į kitas šalis. Buvo tikėta, kad Lietuvoje kiaulininkyste susidomės augalininkystės ūkių šeimininkai, tačiau visi moka skaičiuoti. Ūkininkui pelningiau parduoti grūdus už gerą kainą nei juos sušerti kiaulėms ir už mėsą gauti centus.“

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas SVIDERSKIS: „Kai prieš kelerius metus Žemės ūkio ministerijoje buvo svarstoma parama atskiriems žemės ūkio sektoriams, pienininkystės ūkiams buvo skirta 63 mln. Eur, įpareigojant juos plėsti gamybą. Kiaulininkystės ūkiams skirti 18 mln. Eur – be jokių įpareigojimų. Ne paslaptis, kad Lietuvos rinka pienu aprūpinama 130 proc., kiauliena – 50 proc. Valstybė per praėjusį 2014–2020 metų finansinį laikotarpį buvo linkusi remti pienininkystę, o kiaulių ūkius palikti savieigai. Be to, prasidėjus kiaulių maro epidemijai, Lietuvos kiaulių augintojų asociacija (vad. Algis Baravykas) reikalavo atsisakyti smulkių ir vidutinių kiaulių ūkių, kuriuose, pasak asociacijos vadovo, tik platinamas maro užkratas. Šiandien statyti naujas kiaulių fermas, net ir gavus paramos, ryžtųsi retas. Tuoj atsirastų griežtų aplinkosaugininkų reikalavimų, sukiltų kiaulių ūkio kaimynai – kaimų ir miestelių bendruomenės. Dabar veikiančių kiaulių ūkių garbaus amžiaus šeimininkai rūpinasi, kam perleisti verslą, deja, jaunimui atsiranda daugybė priežasčių to atsisakyti. Valstybės vadovams turėtų rūpėti, kaip išlaikyti šalies – žemės ūkio produkcijos gamintojos ir verslumą skatinančios kūrėjos – statusą.“

Lietuvos veislinių kiaulių augintojų ir gerintojų asociacijos pirmininkas, ŽŪB „Gražionių bekonas“ direktorius Edmundas ADOMAVIČIUS: „Šiandien kiaulienos kilogramo savikaina yra 1,30 Eur, tačiau augintojas iš supirkėjo (perdirbėjo) gauna 1 Eur. Kitaip sakant, ūkininkas parduoda 5 kiaules, bet gauna kaip už 3,5 kiaulės. Lietuvoje kalbama apie žalinimo strategiją, žiedinę ekonomiką, bet neįvertinamos verslo prisitaikymo galimybės. Lietuvoje per metus paskerdžiama apie milijonas kiaulių, dar tiek pat įsivežama. Vien logistikos sąnaudos atrodo įspūdingos: sunkvežimiai, vežantys į Lietuvą milijoną tonų kiaulienos, turi sukarti atstumą, lygų 1 150 kartų apsukti Žemės rutulį. Per tris dešimtmečius Lietuvoje nepastatėme nė vienos naujos kiaulidės. Panašios tendencijos kiekviename gyvulininkystės ūkyje. Šis verslas ekonomiškai nenaudingas. Elektros, dujų kainos didinamos, niekas dėl to neprieštarauja, tačiau žemdirbystė, maisto gamyba palikta likimo valiai. Žemės ūkiui atidaviau 50 metų ir man skaudu, kai grūdai, rapsai pelningiau kurui gaminti, o juos naudoti pašarams valstybė nesuinteresuota. Esame tokie dievobaimingi, bet renkamės pigią įvežtinę kiaulieną, galimai genetiškai modifikuotus kitus maisto produktus.“

UAB „Dainiai“ (Jurbarko r.) direktorius Kasparas JUREVIČIUS: „Esame didelė ir pelninga įmonė, auginame apie 37 tūkst. kiaulių, bet jei situacija rinkoje nesikeis, šviečiasi veiklos pabaiga. Valdžios ir žemės ūkio priežiūros įstaigose negalvojama, kaip spręsti sektoriaus problemas. Pavyzdžiui, pašarams naudojami grūdai iš Lietuvos eksportuojami arba naudojami kuro priedų (spirito) gamybai. Per pastaruosius dvejus metus kiaulienos gamybos sąnaudos pabrango pusantro karto. Pernai už rugpjūčio mėn. sunaudotą elektros energiją „Dainių“ bendrovė sumokėjo 20 tūkst. Eur, šiemet – 41 tūkst. Eur. Norinčiųjų dirbti ūkyje kaskart mažiau net ir už gerą atlyginimą – valstybė priveisė dykaduonių, kuriuos išlaiko pašalpos ir išmokos. Ūkiui vadovauju 53 metus, bet tokios situacijos kiaulininkystės sektoriuje dar nepatyriau. Prieš dešimtmetį už parduotos kiaulienos gyvojo svorio kilogramą gaudavome 1,21 Eur, dabar – 1,03 Eur. Per tuos metus vos ne kartais pabrango gamybos sąnaudos, be to, atsirado naujų apribojimų, reikalavimų, suvaržymų verslui. Reikia išlaikyti kontroliuotojus, tikrintojus, prižiūrėtojus. Prekybos tinkluose gausu aukščiausios rūšies mėsos gaminių, pagamintų iš trečiarūšės, kitų ES šalių vartotojams netinkančios žaliavos. Slopsta viltys ir tikėjimas, kad Lietuvoje kiaulių ūkis išliks.“

Parengė ŪP korespondentas

Justinas ADOMAITIS

2021-09-18

Jonas Sviderskis, Vilius Rekštys, UAB Dainiai