Kanklių metams – kanklių paroda Žaliūkių malūnininko sodyboje

Įrašai muziejinių vertybių metrikose liudija, kad daugiausia muziejinių vertybių yra iš Šiaulių apskrities, taip pat yra ir iš Mažeikių, Biržų, Kretingos apskričių.

Parodoje eksponuojamos kanklės įvairios – nuo archajiškų skobtinių iki tradicinių septynstygių ar devynstygių ir netgi 23 stygų citros pavyzdžio kanklių.

Kanklės iš Joniškio valsčiaus, padovanotos Stasio Brašiškio, muziejuje atsirado 1923 metais, apie tai byloja įrašas tuometinėje gaunamų eksponatų knygoje.

1935 metais Trokadero (Paryžius) etnografijos muziejuje vykusiai parodai buvo surinkti įvairūs liaudies meno eksponatai iš M. K. Čiurlionio galerijos, Šiaulių „Aušros“, Telšių „Alkos“ muziejų. Tarp įvairių materialiąją ir dvasinę liaudies kultūrą liudijančių eksponatų buvo ir kanklės su ant šono išraižyta data „1818“. Šias unikalias dvylikastyges kankles (tikėtina, kad tai – seniausia kolekcijos vertybė), kadaise gautas iš Bugenių kaimo, Tirkšlių valsčiaus, Mažeikių apskrities, o vėliau pabuvojusias Paryžiuje, taip pat galima išvysti šioje parodoje.

Naujausios rinkinio kanklės, skirtos Stanislavai Venclauskienei, padarytos žinomo meistro Alberto Martinaičio, liudija paprotį kankles daryti, mirus artimam žmogui. Meistras jau daug metų puoselėja šią tradiciją ir savo gamintas kankles dedikuoja ne tik artimiesiems, bet ir Lietuvos šviesuoliams.

Dar vienas parodos eksponatas – naujosios kanklės-klaviklės, kurias 1931 metais Šiauliuose pagal dailininko Gerardo Bagdonavičiaus projektą pagamino šiaulietis Jeronimas Jankauskas (1900–1945), gimęs Šiaulių apskrityje, Padubysio valsčiuje, Būdų kaime.

1933–1945 metais Šiauliuose jis vadovavo savo įsteigtiems Naujųjų kanklių klaviklių kursams. 1945 metais klaviklių kursai buvo perkelti į Kauną ir ten veikė iki 1947 metų.

Nors kai kurios parodoje eksponuojamos kanklės stygų visai nebeturi, kai kur jų likę nedaug, visi instrumentai liudija šimtmečių istoriją.

Šiaulių „Aušros“ muziejuje liaudies muzikos instrumentai, kaip materialaus paveldo dalis, saugomi jau daugiau nei 100 metų.

Per šimtmetį rinkinyje sukaupta beveik keturios dešimtys kanklių, jos lietuviams yra ne tik muzikos instrumentas, bet ir vienas iš etninio tapatumo simbolių, jungiančių tradicinę ir šiuolaikinę kultūrą, teikiantis dvasinės stiprybės ir primenantis apie meistrų ir kankliavusiųjų dvasinį palikimą.

Dauguma kanklių į muziejaus rinkinius pateko tarpukario ekspedicijų metu. Jos įvairios – skobtos, klijuotos ar sukaltos. Nėra nė vienų tokių pačių kanklių – skirtingos formos, spalvos, dekoro detalės, ornamentika. Beveik visų kanklių autoriai – nežinomi.

Paroda Žaliūkių malūnininko troboje veiks iki lapkričio 15 dienos.

Perpublikuota iš „Šiaulių kraštas“

Gintarės Daknytės nuotr.