Karšta vasara bičių negąsdina

Vasarai įsibėgėjus, daugelis mūsų it bitės dūzgiam po daržus ir sodus. Bet kaip šią vasarą sekasi pačioms bitėms? „Nors šiemet pavasaris net tris savaites vėlavo, buvo daug drėgmės, po jos nusistovėjo geri orai – tad bitės sunešė daug medaus“, – tvirtina Ignas Jackevičius, su broliu Viliumi Kupiškio rajone įkūręs bitininkystės bendrovę „Brolių medus“.

Rytas PAUKŠTYS

Savo tinklalapyje rašote, kaip svarbu, kad laikomos bitės būtų laimingos. Ar joms ši vasara patinka?

Ir bitėms, ir bitininkams šiųmetė vasara gera, bent jau mūsų krašte. Gamta lėmė, kad nenušalo pavasariniai sodų žiedai, augalai išskyrė daug nektaro.

Jau esame išsukę pavasarinį medų – pienių, sodų, kitų pavasarinių žiedų. Jo šiemet nemažai. Liepos viduryje sukome vasaros medų iš liepų, rugiagėlių, dobilų. Mūsų aviliai daugiaaukščiai – apsižiūrėję, kad bičių šeima jau prinešė medaus, imame rėmelius, šluotele nušluojame bites, dedame korius į specialią dėžę ir vežame į medaus sukimo patalpą. Ten jis išsukamas medsukyje.

Planuojame vežti bites į grikių laukus, tad turėsime grikių medaus. Dar gausime šiek tiek miško medaus – tokios pagrindinės mūsų krašto medaus rūšys.

Vešite bites pasivažinėti?

Taip. Kuo arčiau bičių yra augalų, tuo mažiau joms reikia skristi, dėl to greičiau prineša daugiau medaus. Joms lengviau dirbti, tai labai svarbu, kai orai prasti, lietingi. Juk yra skirtumas, skristi 3 km ar 100 m!

O sausi ir karšti orai bitėms tinkamesni nei lietingi ir vėjuoti?

Tokie karščiai, kaip dabar (pokalbio metu termometro stulpelis rodė per 30 ^oC pavėsyje – red. past.), bitėms irgi nėra labai gerai – matosi, kad aktyviau ventiliuoja avilį, bet nėra ir tragedija. Deja, užsitęsusi kaitra nenaudinga augalams ir jų išskiriamam nektarui, todėl bitininkai, kaip ir sodininkai, nekantraudami laukia lietaus!

Minėjote, kad iš avilio gavote apie 20 kg vien pavasarinio medaus. Kiek jo apskritai gaunama per sezoną?

Kiek bus per visą vasarą, sunku pasakyti, tai matysime rugpjūčio pabaigoje. Tarkime, pernai vasara atrodė prasta – pavasarinio ir vasarinio medaus buvo mažai, tačiau, išvežus į grikių laukus, bitės jo prinešė tiek, kad visą pavasarinį nepriteklių kompensavo. Mes retai kada gauname mažiau kaip 30–40 kg medaus iš vieno avilio, tačiau tai priklauso nuo bitininko, jo metodų ir vietovės.

Taip pat nuo oro – mažiau medaus būna, kai šalta ir vėjuota, kartais žiedus sugadina sausra. Aišku, stiprios bičių šeimos mažiau priklausomos nuo oro sąlygų, todėl stengiamės laikyti kuo stipresnes šeimas.

Kuo skiriasi skirtingos medaus rūšys?

Labai skiriasi – tiek spalva, tiek skoniu, tiek savybėmis. Pavasarinis medus, suneštas iš ankstyvųjų gėlių ir žydinčių sodų – šviesiai geltonas. Turi mažiau poskonio, saldesnis, švelnesnio skonio. Gerai virškinamas, todėl tinka sportuojantiesiems ir mažiems vaikams – nuo jo mažiau pučia pilvelį. Vasaros medus – tamsiau geltonas, vyrauja liepų medus. Jis labai tinka nuo peršalimų, skaudant gerklę, geriamas su pienu ar arbata, skatina prakaitavimą.

Miško medus – tamsesnis, į rudumą. Jis sukamas antroje vasaros pusėje, kai nužydi visi miško augalai – avietės, viržiai, visokios gėlės, medžių išskiriamas lipčius. Jei meduje daug lipčiaus, kaip nutinka auginant bites arti beržynų, ąžuolynų, pušynų, jis gali labai ilgai stovėti nesusicukravęs. Miško medus sunešamas iš daugybės augalų, kurie skiriasi kiekviename miške. Todėl skirtinguose miškuose surinktas medus skirsis skoniu ir savybėmis. Pavyzdžiui, Kupiškio ir Vilniaus krašto medus visai kitoks.

Grikių medus – tamsus, net į juodumą, specifinio skonio, todėl jį lengva atpažinti. Mėgstamas tų, kas turi širdies ir kraujagyslių problemų. Europoje itin vertinamas ir yra antroje vietoje pagal savo savybes. Pirmauja rugiagėlių medus, deja, Lietuvoje šių gėlių nėra daug, nes purškiami laukai, o trečioje vietoje – liepų medus.

Medaus spalva priklauso nuo to, kiek jame mineralų. Lietuviai įpratę valgyti geltoną liepų medų, nes nebuvo didelių grikių laukų, ūkininkai jų sėdavo mažiau. Tačiau tamsus grikių medus labai naudingas. Pastaraisiais metais jis itin populiarėja.

Ar galima garantuoti, kad medus yra tik iš tokių, o ne kitokių žiedų?

Bitė – ne karvė, jos nepririši! Ji skrenda ir žiedadulkes renka iš tų augalų, kur jai lengviau. Be abejo, kažkokių priemaišų kitų žiedų medaus visada yra. Jei bent 50 proc. bus, tarkime, grikių medus, jis bus priskirtas grikių medui. Kitaip neišeina – jei bitei iš tolėliau augančių grikių nektarą paimti lengviau, ji neskris prie net ir šalia augančių liepų. Bet šis produktas vadinamas pagal tai, kokių žiedų medus jame vyrauja, o tai aiškiai matosi – spalva, kvapas, skonis, poskoniai.

Kaip išsirinkti medaus rūšį, jei jos visos labai naudingos?

Taip jau yra, kad visas medus žmogui naudingas. Aš klientams rekomenduoju neapsiriboti viena rūšimi, o valgyti kuo įvairesnį medų!

Ką daryti tiems, kurie nemėgsta medaus?

Jiems gaminame medaus skanėstus – specialiai paruošiame medų ir maišome su šaltyje liofilizuotais vaisiais (tokie išlaiko vitaminus): svarainiais, šaltalankiais, spanguolėmis, avietėmis, net pipirmėtėmis ir šokoladu. Tokie medaus mišiniai kupini vaisių savybių, bet yra visai kitokio skonio, todėl nemėgstančiuosius skatina pamilti medų. Tokį medų galima valgyti su sūriu, užsigerti arbata arba tiesiog laižyti nuo šaukštelio.

Igno Jackevičiaus nuotraukos

2021-08-09