Kas ateityje maitins Lietuvą?

Europos Komisija (EK) jau susigriebė, kad Europos Sąjungoje (ES) nenumaldomai mažėja jaunųjų ūkininkų. Kaimo jaunimui rankos nusvyra jau sudarinėjant verslo planus – komerciniai bankai dažnai atsisako skolinti kaimų naujakuriams. 2017 m. bankai atmetė 27 proc. jaunų ES ūkininkų prašymų suteikti paskolas. Tuo pat metu triskart mažiau vyresnių žemdirbių (9 proc.) gavo neigiamą bankininkų atsakymą. Ar Lietuvos jaunųjų ūkininkų finansinės diskriminacijos vidurkis toks pat, kaip ir visoje Bendrijoje? 

Nori pasišildyti

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) pirmoji vicepirmininkė Lina Meilutė-Datkūnienė „Ūkininko patarėjui“ tvirtino, kad bankų paskolos, o juo labiau lengvatinės, mūsų ūkininkaičiams sunkiai pasiekiamos.

„Tenka apeiti visus Lietuvoje veikiančius bankus, rodyti jų valdytojams verslo planus, įtikinėti, kad tikrai prašytojo ketinimai rimti. Bankai lengviau suteikia paskolas jau įsikūrusiems ir norintiems modernizuoti savo valdas ūkininkams. O tiems, kurie savo verslą pradeda plyname lauke, dideles palūkanas nustato. Priklausomai nuo projekto. Bankai nori užsidirbti. Todėl jaunieji ūkininkai, jei tik gali, mieliau savo, artimųjų lėšomis verčiasi“, – teigė LJŪJS pirmininko pavaduotoja. Ypač aukštai bankų paskolas užkelia europiniai investicinės paramos projektai pagal Kaimo plėtros progamą. Ir bankininkams norisi pasišildyti rankas ES žemės ūkio biudžeto lėšomis.

Paramos programa

Europos Sąjunga jau pradėjo programą, pagal kurią ES jauniesiems ūkininkams būtų suteikta 1 mlrd. eurų pigesnių paskolų. ES Komisija ir Europos investicijų bankas siūlo Bendrijos komerciniams bankams irgi prisidėti, kad lengvatinių kreditų portfelis dvigubai išsipūstų ir siektų 2 mlrd. eurų. Jauniesiems ūkininkams žadamos mažesnės palūkanos, atidedant jas penkeriems metams, o visą paskolą bus leista sugrąžinti per 15 metų. Bankai būtų kantresni ir neišmušinėtų skolų iš ūkininkų sunkesniais klientams laikotarpiais.

„11 proc. iš 10,3 mln. ES ūkininkų yra jaunesni nei 40 metų. Iki 35 metų – 6 procentai. Europos Komisija stengsis, kad finansinės kliūtys neatbaidytų pradedančiųjų ūkininkų nuo žemės ūkio“, – tvirtina EK žemės ūkio ir kaimo plėtros įgaliotinis Philas Hoganas.

Senstantis kaimas

Europos Komisijos statistikos generalinio direktorato „Eurostat“ duomenimis, vyresnių nei 65 metų ūkininkų 2016 m. Bendrijoje buvo 32 proc. Jaunų ūkininkų ypač mažai Kipre (3,3 proc.), Portugalijoje (4,2 proc.) ir Jungtinėje Karalystėje (5,3 proc.). Optimistiškesnis vaizdas Austrijoje (22,2 proc.), Lenkijoje (20,3 proc.) ir Slovakijoje (19 proc.). 2018 m. duomenimis, Lietuvoje jaunesnių nei 40 metų ūkininkų buvo 17 proc.  (apie 18 tūkst.), 40–65 metų – 47 proc. (57 tūkst.), vyresnių nei 65 metų – 36 proc. (maždaug 47 tūkst.).

Kitokia klientų politika

Gal Lietuvoje veikiančios kredito unijos arba, kaip jas populiariai vadina kaimo žmonės, „ūkininkų bankeliai“, laikosi kitokios klientų politikos negu Skandinavijos komercinių bankų lietuviškieji padaliniai?

„Mūsų asociacijai priklausančios 36 kredito unijos neskirsto ūkininkų pagal amžių. Daugelis mūsų klientų augo, brendo kartu su kredito unijomis – pradėjo bendradarbiauti su „bankeliu“ dar būdami visiškai jauni, skolinasi pinigų ir dabar. Pernai mūsų paskolų (taip pat ir suteiktų ūkininkams) portfelis didėjo. Kredito unijos dažniausiai pasirašiusios sutartis su UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“. Jeigu žemdirbys neturi pakankamai užstato, kad bankas ar unija išduotų paskolą, gelbsti šis fondas. Paminėčiau nemažai privalumų skolinantis kredito unijoje – patys nustatome žemės ūkio technikos rinkos vertę, sudarome individualius kiekvienam klientui skolos grąžinimo grafikus, prisitaikome prie ūkininkų piniginių srautų „potvynių ir atoslūgių“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo asociacijos „Lietuvos kredito unijos“ valdybos pirmininkė Daiva Kuršelytė.

Ilgametis įprotis

Lietuvos kredito unijų sektorius 2018 m. uždirbo 3 mln. Eur (2017 m. – 1,7 mln. Eur). Pernai kredito unijų turtas padidėjo 8,3 proc. ir pasiekė 741,4 mln. Eur. 2018 m. pabaigoje unijos savo nariams buvo paskolinusios 481,2 mln. Eur. Pernai kredito unijų paskolų padaugėjo 77,9 mln. Eur (19,3 proc.). Pagrindinis kredito unijų finansavimosi šaltinis, kaip ir 2017 m., tebebuvo indėliai, kuriais buvo finansuojama 87 proc. turto. 2018 m. indėlių padaugėjo 32,3 mln. Eur (5,3 proc.). 643,7 mln. Eur kredito unijoms sunešė fiziniai asmenys (96,3 proc. indėlių). Lietuvos gyventojai iš įpročio, susiklosčiusio per daugelį metų, kredito unijose taupo ir investuoja lėšas.

Apylygės sąlygos

Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ direktorius Kęstutis Kupšys galvoja, kad įvairiems visuomenės sluoksniams, bet kokių specialybių atstovams sąlygos gauti bankų paskolas daugmaž vienodos. „Aišku, per 2009 m. ekonomikos krizę bankai apskritai liovėsi finansavę bet kokius projektus, ne tik žemės ūkio programas, stengėsi susigrąžinti ankstesnes paskolas. Dėl visiškai suprantamų priežasčių visada sunkiausia kreditus gauti jaunimui, nes jis dar negali pasiūlyti kredito įstaigai jokio vertingo užstato, ir pensininkams, kurie už paskolą gali laiduoti bankams tik savo nedidelėmis pensijomis“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė K. Kupšys.

Nagrinėja kitus klausimus

Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Kęstutis Smirnovas „Ūkininko patarėjui“ paaiškino, kad jaunieji ūkininkai nė karto nesikreipė į komisiją, skųsdamiesi paskolų neduodančiais bankais. Pasak daugkartinio Lietuvos kovinės savigynos čempiono, kadaise Kudirkos Naumiesčio žemės ūkio mokyklą baigusio ir jaunojo ūkininko duonos ragavusio K. Smirnovo, Jaunimo ir sporto reikalų komisija nagrinėja kitus klausimus.

„Rūpinamės valstybės jaunimo ir sporto politika. Nagrinėjame jaunimo švietimo, mokymo, mokslo, studijų, socialinius, sveikatos apsaugos reikalus. Bendradarbiaujame su savivaldybėmis. Mūsų komisijos posėdžių darbotvarkėse – jaunimo narkomanija ir kitos priklausomybės rūšys, nusikalstamumas, nedarbas, jaunų šeimų būsto, vaikų darželių problemos, svarbiausios kūno kultūros ir sporto plėtros kryptys, jų finansavimo galimybės, moksleivių, studentų, karių fizinė parengtis, studentų sporto klubų, aukštųjų mokyklų sporto objektų būklė. Išnagrinėję šiuos klausimus, siūlome Seimui, Vyriausybei ir kitoms institucijoms, kaip pataisyti, papildyti teisės aktus, svarbius jaunimui ir sportininkams“, – nurodė K. Smirnovas.

Gynėjais jau pasirūpinta

Tačiau Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija taip pat privalo domėtis šaukiamojo amžiaus jaunimo ir jaunų kaimo gyventojų problemomis.

Vyriausybė, Seimas jau pasirūpino valstybės apsauga nuo išorės priešų – 2015 m. sugrąžino nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Vis dažniau kalbama ir apie visuotinę vaikinų bei merginų karo prievolę. Visus vaikinus, vos baigusius vidurines mokyklas, siūloma šaukti į kariuomenę nuo 2024 metų. Išplėsti kareivines didesniam naujokų antplūdžiui kasmet kainuotų po 105 mln. eurų.

Visuotinė vaikinų ir merginų karo prievolė, Krašto apsaugos ministerijos (KAM) nuomone, galėtų įsigalioti nuo 2026 metų, jeigu pasirengti nuolat būtų skiriama po 280 mln. eurų. Devyniolikmečiams vaikinams ir merginoms mobilizuoti tektų iš viso išleisti apie 1,5 mlrd. Eur. KAM duomenimis, įvedus visuotinę karo prievolę, kasmet reikėtų 12 tūkst. 300 kariuomenės naujokų: 6 300 vaikinų ir 6 000 merginų.

Gal dabar mūsų Vyriausybei laikas pasirūpinti ir tais, kurie maitins Lietuvą po dešimties metų, – atsiliepti į EK kvietimą ir garantuoti jauniesiems ūkininkams už paimtas lengvatines komercinių bankų paskolas?

Amžius ir patirtis garantuoja paskolas

Tadas POVILAUSKAS

SEB banko ekonomistas

Sveikintinas Europos Komisijos ir Europos investicijų banko planas padėti jauniesiems ūkininkams. O bankų atsargumą apsisprendžiant dėl paskolų lemia ne prašytojų amžius, lytis ar socialinė padėtis. Jaunimas eina į banką, bet neturi ką įkeisti. Vyresnieji valdo daugiau žemės – nekilnojamojo turto, kurį galima užstatyti bet kuriai kredito įstaigai. Amžius ir patirtis padidina nuosavą žmogaus turtą. Jauniesiems ūkininkams galima palinkėti – stiprėkite ir gausite finansavimą.