Kaune Kazimiero mugė – su gėrybių gausa ir sniegu

– Negali Kaziuko mugės Vilniuje ir Kaune būti vienodos, – penktadienį kalbėjo kauniečių renginio viešnia, žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. – Vilniuje švietė saulė, Kaune iš dangaus krinta gausios snaigės.

Nuotaiką kauniečiams taisė kaimo gėrybių gausa. Mugės organizatoriaus, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos (LŠŪS) vadovo Vido Juodsnukio žiniomis, Kauno Laisvės alėjoje, Vilniaus gatvėje ir Rotušės aikštėje prekystalius ištaisė daugiau nei tūkstantis ūkininkų, kaimo ir miesto verslininkų, amatininkų, tautodailininkų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ukrainos, Baltarusijos, Lenkijos, Vengrijos, Rusijos, Italijos, egzotiškojo Ekvadoro, kitų šalių. – Kazimiero mugė tampa tarptautiniu renginiu, – džiaugėsi V. Juodsnukis, – o per visas tris dienas, nepaisydami orų išdaigų, ją aplankė dešimtys tūkstančių kauniečių ir miesto svečių. Pirmąją dieną žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė pasirašė ŽŪM bendradarbiavimo sutartis su Kauno savivaldybės meru Visvaldu Matijošaičiu ir LŠŪS pirmininku V. Juodsnukiu. Mugės dalyvius ir svečius sveikino mugės įkūrėjas, Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Kazys Starkevičius, 16-ą kartą Kazimiero mugės informacinio rėmėjo „Ūkininko patarėjo“ vyriausiasis redaktorius Vytenis Neverdauskas. Kauniečiams ir renginio svečiams pirmiausia į akį krito turtingas ir skalsus lietuvių prekystalis. Pirkėjai šlavė duonos ir pyragų gaminius, riestainius, lūkuriavo eilėse prie žuvų ir sūrių, krovė į krepšius vaisius, šviežias ir konservuotas daržoves. Žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė padėkos raštais apdovanojo verslius, pažangius šeimos ūkininkus: bitininkus Rimą Norų (Alytaus r.), Liną Kazėną (Ukmergės r.), duonos kepėją Onutę Pavlavičienę (Kauno r.), vaisių ir uogų ūkio šeimininkę Rimą Skučienę (Prienų r.), Išlaužo žuvininkystės ūkio direktorių Darių Svirskį. Pasak alytiškės šimtalapių kepėjos Rimutės Zuzevičienės, Kazimiero mugės dalyvių pagyvėjimą sukėlė „Ūkininko patarėjo“ surengtas „Pyragų karaliaus“ konkursas. Jame dalyvaujanti kepyklos ir prekybos įmonės šeimininkė Danutė Buliauskienė iš Prienų r. teigė pastebėjusi pasikeitusius valgytojų įpročius. Pirkėjai vis dažniau ieško kaimiškų pyragų, natūralaus raugo, rankomis minkytos duonos. Raseiniškis Marius Riauka mugėje prekiavo fermentiniais karvės ir ožkos pieno sūriais. Šeimos ūkyje laikomos trys karvės ir šešios ožkos, kasdien perdirbama vidutiniškai po 50 l pieno. Sūriai brandinami apie pusę metų. Kazimiero mugės lankytojams ūkininkas siūlė įvairios sudėties ir nokinimo sūrius „Kūlis“ (žemaitiškai – akmuo), „Barva“, „Skrudulis“ ir kt. Ūkininkas Audrius Jokubauskas iš Kabelių (Varėnos r.) taip pat atvežė išskirtinio skonio fermentinių karvės ir avies pieno sūrių. Pirmieji brandinti 10 mėn., antrieji – 5 mėn. „Pirkėjų nestokojame, netgi nespėjame paskui paklausą“, – džiaugėsi A. Jokubauskas. Lietuviams – pienininkams ir sūrių gamintojams – ant kulnų lipa kaimynai latviai. Kazimiero mugėje jų gaminių pasiūla nurungė mūsiškę. Jaundimdari šeimos pieno ūkio (Skriverės r.) savininkė Sigita Norkutė laiko 10 karvių, namuose gamina 15 rūšių sūrius, jais prekiauja visose didesnėse Baltijos šalių mugėse, šventėse. Be sūrių, kauniečiams ji (ir kiti latvių ūkininkai) siūlė kraujinių vėdarų. Pastaruosius mugės lankytojai ne tik ragavo, gyrė, bet ir pirko. Šios Kazimiero mugės naujovė – traškučiai iš bulvių, morkų, burokų, salierų, pastarnokų. Jais prekiavusi Ieva Gailiūnaitė atmintinai vardijo mokslininkų pripažintas šio produkto gerąsias savybes. Ringauduose (Kauno r.) gyvenantis verslininkas Rimantas Vaiš­nys prekiavo Lietuvos ūkininkų užaugintų pluoštinių kanapių gaminiais: aliejumi, lukštentomis sėklomis, kanapių sėklų baltymų milteliais. Ūkininkai iš Kaišiadorių Kazimiero mugės lankytojams siūlė gurmaniškų patiekalų iš sraigių. Tas mugės dienų atkarpas, kai nesiautėjo vėtra ir sniegas, nuo Laisvės alėjos iki Kauno rotušės pirkėjai vos tilpo tarp prekystalių, stumdėsi alkūnėmis, krovė į krepšius ne tik kaimiškas valgomas gėrybes, bet ir suvenyrus, malonius niekučius. Kaunietė Vida Navikienė prekiavo dekoratyviais veltos vilnos gaminiais. Iš Sūduvos atvykusi tautodailininkė Rasa Žukauskienė prieš septynerius metus taip pat ėmėsi šio verslo. Dabar iš avių, alpakų vilnos ji gamina ne tik veltinius, bet ir paltus, kepures, suvenyrus. – Vilna – sudėtinga medžiaga, pagal privalomą technologiją veltinius nuvelti užtrunku dvi savaites, – sakė R. Žukauskienė. Kazimiero mugėje netrūko stilizuotų ir Vilniaus krašto verbų, medinių (įvežtinių) margučių. Į viešumą išėjo ne tik žinomi tautodailininkai, bet ir pradedantieji drožėjai, mezgėjai, piešėjai. Visas mugės dienas kauniečiams koncertavo saviveiklos ir profesionalūs, studentų ir moksleivių kolektyvai. – Mugėje įsitikinau kaimo gyvybingumu, subrendusiu dialogu tarp žemės ūkio gėrybių gamintojo ir vartotojo, – įspūdžiais dalijosi Kazimiero mugės globėja, žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė. Ji džiaugėsi šilta kauniečių renginio atmosfera, kuri oponavo gamtos atsiųstam išbandymui – snaigėms ir vėjui.

Justinas ADOMAITIS „ŪP“ korespondentas

Autoriaus nuotraukos

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.