Columbus +17,6 °C Lietus
Sekmadienis, 6 Bal 2025
Columbus +17,6 °C Lietus
Sekmadienis, 6 Bal 2025

Kauno regione mažėja laukuose pūvančių daržovių: dalis šio maisto pasiekia skurstančiuosius

2024/04/23


Lietuvos ūkiuose iki 20 proc. visos produkcijos yra nerealizuojama. Tai daugiau nei 65 000 tonų vaisių ir daržovių, kurie yra išmetami ar paliekami laukuose supūti. „Maisto banko“ skaičiavimais, šis kiekis prilygsta 130 milijonų maisto porcijų, kurių užtektų pamaitinti dešimčiai Lietuvų, o svarbiausia – visiems skurstantiems. „Maisto banko“ Kauno padalinio paramos projektų koordinatorė Edita Keblikienė sako, kad išmetamų vaisių ir daržovių skaičius visoje Lietuvoje pavyksta sumažinti – per mėnesį nuo išmetimo iš ūkių vien Kauno padalinys išgelbėja iki 20 tonų.

„Maisto bankas“ paramą maistu priima ne tik iš prekybos centrų, gamintojų, bet ir iš ūkininkų. Dažniausiai tai būna nerealizuota produkcija, nestandartinio dydžio ar formos vaisiai ir daržovės, neatitinkantys prekybos centrų reikalavimų ar pirkėjų norų. Ūkininkai su stokojančiaisiais pasidalina ir per didelio derliaus pertekliumi, kurio nepavyksta parduoti.

E. Keblikienė pasakoja, kad daugiau nei prieš metus retas Kauno regiono ūkininkas žinojo apie galimybę neparduotas daržoves ir vaisius atiduoti „Maisto bankui“, tačiau dabar situacija gerėja. „Iš pradžių ūkininkai galvodavo, kad prašau paaukoti gerų, pardavimui tinkamų vaisių ir daržovių. Tačiau paaiškinus, kad tikrai neprašau tos geros bulvės, kurią parduoda ir šeimai užsidirba, o labiau nekondicinės ar perteklinės, jie žinutę suprato. Su kai kuriais ūkininkais tenka bendrauti nuolatos, o kiti ne visada turi atliekamos produkcijos. Yra tokių, kurie patys atveža maistą į Kauno padalinio sandėlį, tačiau dažnai paramą susirinkti iš sandėlių važiuojame mes – didesniems kiekiams nuomojam transportą, o mažesnius iš artimesnių vietų parsivežam savo autobusiuku. Smagiausia, kai vietiniai ūkininkai patys užveža neparduoto maisto, kad ir nedideliais kiekiais – būna sulaukiam 3 maišų bulvių ar 10 indelių medaus. Nors atrodo nedaug, tačiau vis išsaugotas, o ne išmestas maistas“, – pasakoja paramos projektų koordinatorė.

„Šiuo metu paramos iš ūkininkų susilaukiame beveik kasdien. Šie metai – burokėlių metai, tai jaučia tiek ūkininkai, tiek „Maisto bankas“, tiek paramos gavėjai. Matyt geri metai buvo šiai daržovei, nes daugybė ūkininkų, nenorėdami išmesti pertekliaus, siūlo atiduoti jas dešimtimis tonų – tokie milžiniški kiekiai. Kiek pavyksta, tiek priimam, tačiau norint išgelbėti kuo daugiau gerų daržovių nuo išmetimo ir jas perduoti stokojantiems, mums labai reikalinga visuomenės parama – kaip tik dabar yra galimybė paremti „Maisto banką“ neišleidžiant nei cento, užtenka skirti 1,2 proc. GPM paramą“, – sako E. Keblikienė.

Kiekvienais metais „Maisto banko“ paramai sąlygas diktuoja oro sąlygos ir rinka. Kauno padalinio paramos projektų koordinatorė pasakoja, kad viskas priklauso ir nuo sezono. „Rudenį iš ūkininkų gauname neįtikėtinus kiekius moliūgų – jie lieka neparduoti ir tiesiog supūtų laukuose, tačiau „Maisto banko“ dėka gauna antrą šansą, pasiekia nepasiturinčių žmonių stalus ir virsta skaniausiomis košėmis ar sriubomis. Taip pat rudens metu sulaukiame ir nemažai prašymų soduose nusirinkti obuolius, nes derlius pernelyg gausus, tačiau tam dažnai pritrūksta resursų. O štai maždaug gegužės mėnesį būna pats pikas, kada Kauno padalinio sandėlis net lūžta nuo gėrybių. Tuo laikotarpiu ūkininkai pradeda valytis sandėlius arba, pavyzdžiui, jau užsisėja laukus ir pamato, kad liko daugybė sėklinių bulvių. Tada mes skubame į pagalbą, kad tik dar geras maistas nebūtų išmestas. Pernai gegužę Kauno padaliniui šitaip pavyko išgelbėti net virš 60 tonų daržovių“, – dalinasi E. Keblikienė.

maisto bankas
Maisto banke rūšiuojamas maistas. Domo Rimeikos nuotr.

Kadangi daržovės ir vaisiai greitai genda, paramos projektų koordinatorė sako, jog delsti nėra kada, nes kiekviena pavėluota diena gali reikšti daugiau supuvusio ir išmesto maisto.

„Veikiam čia ir dabar, visada atsižvelgiam ir į transportavimo reikalavimus, ir į ūkininkų patarimus, kad maistas kuo geriau išsilaikytų ir laiku pasiektų stokojančius. Štai žiemą susidūrėme su situacija, kai ūkininkė užaugino per daug bulvių, norėjo paaukoti „Maisto bankui“, tačiau lauke tuo metu buvo -2 laipsniai šalčio, todėl su tentinėmis mašinomis būtume sušaldę bulves. Tada teko laukti, kol atšils, kad galėtume saugiai transportuoti šias daržoves. Kadangi ūkių produkcija – tai ne bakalėja – yra itin jautri temperatūrai ir turi ypatingų transportavimo bei laikymo poreikių, dažnai į Kauno padalinio sandėlį atsivežam ne visą paramą iškart, o tik dalį, kad paramos gavėjus pasiektų kuo šviežesni, kuo geriau išsilaikę vaisiai ir daržovės“, – pasakoja E. Keblikienė.

Pernai „Maisto bankas“ iš 127 ūkininkų nuo išmetimo išgelbėjo 830 tonų gero maisto, kuris buvo perduotas Lietuvos nepasiturintiems.

 

„Maisto banko“ informacija

Viršelyje: Savanoriai rūšiuoja iš ūkininkų gautus burokus.

Dalintis