Kodėl didiesiems investuotojams parūpo žemės ūkis?

Pagrindinės investicinio holdingo „Infortar“ veiklos sritys yra energetika, laivyba ir nekilnojamasis turtas. Bendrovė skelbia nuo 2004 m. pradėjusi plėtrą į viešbučių verslą, nekilnojamąjį turtą ir transportą, o 2016 m. atėjo į energetikos sektorių. Šiandien ji valdo daugiau nei 40 proc. pirmaujančio Baltijos jūros jūrų transporto konglomerato „Tallink Grupp“ akcijų, taip pat 100 proc. didžiausios Estijos dujų bendrovės „Eesti Gaas“ akcijų, vykdo veiklą statybos ir mineralinių išteklių, spaudos, taksi paslaugų ir kitose srityse.

„Infortar“ veikia penkiose šalyse, įskaitant Estiją, ir jai priklauso kiek daugiau nei 100 įmonių.

Prieš keletą dienų įmonė informavo, kad jos, kaip kontroliuojančiosios bendrovės, viena dukterinė įmonė siekia įsigyti 51 proc. Pernu apskrityje įsikūrusio pieno koncerno „OÜ Halinga“ akcijų. Liko sulaukti šalies Konkurencijos tarnybos pritarimo.

„Halinga OÜ“ yra viena didžiausių pieno gamintojų šalyje. Įmonei priklauso daugiau nei 3 tūkst. pieninių karvių ir prieauglio, dirbamos žemės plotas siekia 3 700 ha, joje dirba per 70 darbuotojų. Užbaigus sandorį, pieno ūkis savo veiklą tęs kaip „Infortar“ grupės narys.

„Infortar“ generalinis direktorius Martti Talgre tvirtina, kad investicijos į žemės ūkį dera prie bedrovės portfelio, bet neslepia, kad tai imli kapitalui sritis, į kurią einant susiduriama su dideliais barjerais.

Kuo žemės ūkis patrauklus?

Žemės ūkis yra labai svarbus ekonomikos sektorius, todėl, specialistų nuomone, investuoti į jį gali būti protingas finansinis sprendimas. Investavimas į žemės ūkį gali suteikti investuotojams galimybę diversifikuoti savo portfelius ir gauti gerą grąžą, sako žemės ūkio produktų gamybos ekspertas Adamas Mohammedas.

Savo teiginį jis grindžia istorine patirtimi, kai investicijos į grūdus, gyvulius, daržoves ir vaisius atnešė didelę grąžą investuotojams. Pasaulio banko ataskaitos duomenimis, vidutinė metinė investicijų į žemės ūkį grąža nuo 1960 m. iki 2008 m. buvo 9,4 proc., palyginti su 5,7 proc. pasaulinių akcijų grąža. Ataskaitoje taip pat pažymima, kad investuotojams galimybių gauti didelę grąžą prekiaujant žemės ūkio produktais suteikia ir kainų nepastovumas.

Kad Europos kaimas tapo vienu dinamiškiausių ir pelningiausių sektorių ​​investiciniams fondams ir didelėms žemės ūkio verslo įmonėms, pritaria ir „Euronews“. Nors ūkininkai protestuoja dėl didelių sąnaudų ir užsienio konkurencijos, investuotojai stiprina savo pozicijas Europos žemės ūkio sektoriuje.

Stambiųjų investuotojų akimis žemės ūkio turtas yra atsparus tiek ekonominėms, tiek geopolitinėms krizėms, net karams. Skaičiuojama, kad iki 2050 m. maisto gamyba turės išaugti 60–70 proc., kad būtų galima išmaitinti pasaulio gyventojus. Žmonių populiacijos augimas yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl žemdirbystė gali atrodyti patraukli verslo gigantams.

Specializuota investicijų konsultavimo įmonė „Valoral“ yra užfiksavusi, kad iš 32 didelių sandorių, pastaraisiais metais įvykusių žemės ūkio ir maisto sektoriuje, net 40 proc. buvo sudaryti Europoje ir daugiau nei pusė jų buvo susiję su dirbamos žemės įsigijimu. Tai siejama su tuo, kad sutrikus pasaulinėms tiekimo grandinėms, patikimesnės investicijos tampa brandesnėse ir stabilesnėse Europos bei Jungtinių Amerikos Valstijų rinkose, kur vartotojų perkamoji galia didesnė.

Investuotojai perspektyvą įžvelgia ir trąšų, augalų apsaugos produktų gamyboje, žemės ūkio technologijų plėtroje. Genetiškai modifikuoti augalai, vertikalusis ūkininkavimas ir automatizavimas leistų įmonėms gaminti daugiau maisto mažesniame plote ir mažesnėmis kitomis sąnaudomis. Tai itin patrauklu dideliam verslui.

Rizikų išvengti nepavyks

Vis tik investicijos į žemės ūkį nėra be rizikos ir, kaip pastebėjo „Infortar“ generalinis direktorius M. Talgre. Sektorius yra imlus kapitalui. Be to, jis pažeidžiamas oro sąlygų ir klimato kaitos.

Kitas iššūkis sektoriui yra energetika. Sėja ir sodinimas, derliaus nuėmimas, laikymas ir gabenimas – viskam reikia didelių energijos sąnaudų. Didelės įtakos pelningumui turi kuro ir energijos kainų svyravimai. Pastaruoju metu visų akys krypsta į atsinaujinančią energetiką, tačiau sunkiųjų žemės ūkio mašinų pritaikymas darbui su akumuliatoriais gali būti sudėtinga problema.

Ekspertai įžvelgia dar vieną keblumą – trūksta didesnių bendrovių, į kurias būtų galima investuoti. Kaip ir Estijos investicijų bendrovės „Infortar“ atveju, potencialūs žemės ūkio sektoriaus rėmėjai dairosi į didesnes gamybos apimtis išvysčiusius gamintojus. Nors kol kas Europos žemės ūkyje dominuoja smulkesnės ir vidutinės bendrovės, galima pastebėti tam tikras pastangas telkti žemę didelių korporacijų rankose.

Smulkieji ir vidutiniai ūkininkai susiduria su didelių gamybos sąnaudų ir pelningumo stokos iššūkiais, tuo tarpu stambūs žemės ūkio verslo dalyviai sugeba prisitaikyti prie naujų sektoriaus tendencijų dėl masto ekonomijos, efektyvumo ir tvarumo bei naujų technologijų diegimo.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.