Kodėl moterims skirtas šampūnas – brangesnis?

„Rožinis mokestis“ kaip socialinis reiškinys jau nuo devintojo dešimtmečio vidurio yra ganėtinai paplitęs visame pasaulyje. Paprastai jis pasireiškia kosmetikos, asmens higienos prekių srityje, taip pat grožio paslaugų industrijoje. Lietuva čia – jokia išimtis.

Uždirba mažiau, moka daugiau

Tarptautiniai tyrimai rodo, kad „moteriškais“ ar „mergaitiškais“ pozicionuojami produktai yra vidutiniškai 7 proc. brangesni nei analogiški, skirti vyrams ar neutralūs lyčiai.

„Iš pirmo žvilgsnio galbūt tai nėra didelis skirtumas, bet dažnai perkant šampūnus, dezodorantus, skutimosi peiliukus ir panašias prekes, gali susidaryti išties reikšmingos sumos. Ir neretai jos sumokamos už rinkodaros triuką – pakuotę, produkto dizainą, spalvinį sprendimą, bet ne už pačios prekės esmines savybes“, – sako Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertė Mintautė Jurkutė.

Jos teigimu, Tarnybos darbuotojai buvo susidūrę net su tokiais atvejais, kai geriamasis vanduo vienodos talpos buteliukuose viename prekybos centrų buvo pardavinėjamas skirtinga kaina: brangesnis, apipavidalintas rožine spalva, buvo orientuotas į mergaites. „Panašias tendencijas galime stebėti daugelyje prekių vaikams kategorijų, taip pat dažnai brangesni yra moteriškų drabužių aksesuarai, skirtingos kainodaros lytims taikomos kirpyklose, drabužių valyklose“, – vardija M. Jurkutė.

Kalbėdama apie tokio „mokesčio“ egzistavimą šiais laikais, M. Jurkutė pastebi, kad iš esmės jį lemia gamintojų ir prekybininkų naudojamos strategijos. Jų tikslas esą – didesnis pelnas, o priemonė tam – labai panašias prekes pritaikyti skirtingoms žmonių grupėms.

„Naudojamasi stereotipu, kad moterys labiau privalo rūpintis savo išvaizda, skirti tam daugiau dėmesio ir lėšų, kad mergaitės turėtų būti labiau linkusios į švelnias spalvas ir pan. Tai nėra ir socialiai teisinga, kadangi, žinia, moterų atlyginimai daugelyje šalių vidutiniškai yra mažesni nei vyrų“, – atkreipia dėmesį Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė.

Pripažinti diskriminacija sudėtinga

Lietuvoje „rožinį mokestį“ pradėta reguliuoti, kai buvo priimti Moterų ir vyrų lygių galimybių bei Lygių galimybių įstatymai, draudžiantys diskriminaciją lyties pagrindu prekių ir paslaugų srityje. Visgi teisiškai pripažinti tokį reiškinį diskriminuojančiu – sunku. Jei ir „vyriškus“, ir „moteriškus“ produktus tomis pačiomis sąlygomis gali įsigyti bet kurios lyties žmonės – įstatymai nepažeidžiami. Tas pats taikytina ir paslaugoms.

„Teisiškai skirtingos „vyriškų“ ir „moteriškų“ produktų kainos nėra laikytinos diskriminacija. Tokie produktai nėra laikomi vienodais, kai skiriasi jų dizainas, gali skirtis sudėtis ar komplektacija. Diskriminaciją būtų galima įžvelgti tada, kai vyrams ir moterims būtų sudarytos skirtingos sąlygos ar apribojimai įsigyti tuos pačius gaminius. Pavyzdžiui, moteriai neparduotų arba parduotų brangiau „vyriškų“ skutimosi peiliukų, šampūnų, dezodorantų. Tačiau tai daugiau teorinė galimybė“, – aiškina M. Jurkutė.

Dažniau pasitaiko atvejų, kai paslaugų teikėjas, pavyzdžiui, kirpykla ar grožio salonas, už lygiai tas pačias procedūras taiko skirtingas kainas moterims ir vyrams. Tuomet jau būtų galima įžvelgti diskriminaciją. Anot M. Jurkutės, grožio specialistai kainas turėtų nustatyti pagal paslaugos trukmę, sunaudotas priemones, kirpimo sudėtingumą, įrankių panaudojimą ir pan., o ne tik lyties aspektą. Diskriminacinės galėtų būti ir nuolaidos, kuriomis galėtų pasinaudoti tik tam tikros lyties pirkėjai.

Paieškoti alternatyvų

Norintiems išvengti „rožinio mokesčio“ Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė pataria sąmoningiau apsipirkti. „Kainas parduotuvėse stebime daugelis, tik ne visuomet pagalvojame, iš ko jos susideda. Jei „pripliusuojama“ lytis, galbūt verta pasidairyti alternatyvių prekių ar paslaugų be tokio pozicionavimo“, – svarsto M. Jurkutė.

Jos nuomone, kovoti su šiuo „mokesčiu“ padėtų atitinkama teisinė bazė. „Pavyzdžiui, įstatymai, draudžiantys taikyti skirtingą kainodarą lyties atžvilgiu iš esmės panašioms prekėms, yra taikomi kai kuriose JAV valstijose. Situaciją pagerinti galėtų didesnis prekių bei paslaugų gamintojų ir pardavėjų sąmoningumas bei socialinė atsakomybė“, – sako ekspertė.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos informacija

123rf nuotr.