Kodėl saulės elektrinės neįgavo pagreičio Lietuvoje?

Valstybė jau ne vienus metus skiria paramą saulės kolektoriams ant pastatų stogų arba šalia esančiame žemės sklype įsirengti, bet žmonės neskuba pasinaudoti šia parama. Važinėjant po šalį susidaro toks įspūdis, kad retoje seniūnijos centrinėje gyvenvietėje, nekalbant apie kitus kaimus, neatsiranda norinčiųjų naudotis valstybės parama įsirengti saulės elektrines. Kodėl taip yra, kodėl saulės elektrinės Lietuvoje neįgavo pagreičio? Juk teoriškai jau ant kiekvienos daržinės stogo turėtų žibėti aitvarų naudą nešantys moduliai.

Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas Vitas MAČIULIS: „Nelabai norėčiau sutikti, kad saulės elektrinės neįgauna pagreičio, nes jas stato nebe šimtai individualių ūkio subjektų, bet tūkstančiai. Per praėjusius metus buvo pastatyta 6 tūkst. elektrinių. Tai vystosi tikrai labai sparčiai, nes Lietuvoje yra sudarytos puikios sąlygos – ir parama yra, ir galimybė gaminantiems vartotojams atiduoti elektrą, kai jos per daug, o paskui susigrąžinti iš tinklų.

Žmogus, įdėjęs savo lėšas, pavyzdžiui, kokius 3–4 tūkst. Eur, apie tai pamiršta, 20 metų jis elektrą gaus maždaug po 4 ar 5 centus už kilovatvalandę, t. y. tris kartus pigiau, nei kiti dabar gauna iš tinklo. Tai atsiperka per kokius 6–7 metus. Atsipirkus jam labai apsimoka. Senesniame name gal ir nelabai, bet naujesniame. Juk galima gauti paramą šilumos siurbliams, maitinamiems saulės elektra, įsirengti. Tad vasarą prisigamini elektros, o žiemą naudoji šildyti. Tada šiluma būna beveik nemokama – 1 centas už kilovatvalandę.

Apie tai tikrai trūksta informacijos, bet kaip ją suteikti žmonėms? Ir internete skelbiame, ir laikraščiuose rašome, ir interviu ne kartą esu davęs, bet kažkodėl nepasiekia žmonių ta informacija. Raginčiau skaityti Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) tinklalapį, kuriame skelbiama apie tas paramas. Investicijoms galima gauti 30 proc. paramą. Jeigu, pavyzdžiui, elektrinė kainuoja 4 tūkst., galima gauti 1 200 Eur paramos.“

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas JUKNEVIČIUS: „Tenka girdėti, kad žmonių apsisprendimą pirmiausia lemia paslaugos, kurias suteikia elektros tinklai, būtent – elektros pasaugojimo, kurios šiemet yra pabrangusios dvigubai. Akivaizdu, kad, jeigu saulės elektrinė labai greitai atsipirktų, žmonės būtų suinteresuoti tokiu mini verslu ir į jį investuotų. Tie, kurie labiau pasidomi prieš įsirengdami, mato, kad atsipirkimas vis dėlto nėra toks, kokį deklaruoja siūlantieji įsigyti šią prekę.

Būtų keista, jeigu tie, kurie pardavinėja elektros energiją, kalbėtų labai objektyviai. Bet kai žmogus įsirengia konkrečioje vietoje ir aiškiai įvertina visas įrengimo sąnaudas – montuoti ant stogo ar žemės sklypo – lemia tai, kiek yra ideali orientacija į saulės kryptį. Nuo to, pasirodo, gana ryškiai priklauso pagamintos elektros kiekis ir jos atsipirkimas. Tie, kurie buvo užsidegę įdiegti dešimt kartų pamatuodami ir tik paskui priimdami sprendimus apie investicijos atsipirkimą, dažnai susilaiko, nebeinvestuoja.“

Valdomų kaimo (Gruzdžių sen., Šiaulių r.) ūkininkas Bronius NOREIKIS: „Problemų daug – pastaruoju metu pabrango energijos pasaugojimas, stogas turi būti orientuotas į saulės pusę, tos plokštės per laiką apsineša, jas reikia nuvalyti, o jeigu yra ant stogo, neįmanoma tai padaryti, o kai apsninga, nebegamina elektros energijos. Aš pasistačiau ant žemės. Turėjau tam vietos, nes esu ūkininkas. Kadangi pabrango elektros pasaugojimas, o žiemą, kai trūksta elektros energijos ir reikia papildomai pirkti iš tinklo, ji man kainuoja gerokai brangiau, nei ją gaminčiau.

Kur dingsta saugoma mano elektra, kodėl jos negali atiduoti, nesuprantu. Buvo žadėję ir vieni, ir kiti pažįstami statyti saulės elektrines, dabar klausia, ar tos naudos bus, nes atsiperkamumas – mažiausiai 12 metų, o gal ir dar daugiau. Ji gali ir sugesti, ir prižiūrėti reikės. Žiemą, kai nėra saulės, energijos beveik negamina, o kodėl vasarą sukauptos energijos žiemą man negali atiduoti, nežinau. Ir nesuprantu. Praėjusią vasarą įsirengiau 9 kilovatų elektrinę, bet daugiau naudos neturiu, jei palygintume su investuojamais pinigais.“

Elektros skirstymo operatoriaus (ESO) Tinklų plėtros skyriaus ekspertas Vidas RADECKAS: „Iki 2018 metų gaminančių vartotojų skaičius didėjo nuosaikiai, tačiau tada, kai 2018 metais AVPA pradėjo taikyti subsidijas prijungiamoms elektrinėms, gaminančių vartotojų skaičius pradėjo augti kartais. Pavyzdžiui, 2019 metais buitinių vartotojų buvo prijungta 2 118, o 2020-aisiais tokių vartotojų prijungta jau 4 871, t. y. net 130 proc. daugiau. Šiuo metu Lietuvoje suskaičiuojami net 11 365 buitiniai ir 787 komerciniai gaminantys vartotojai, kurie kartu generuoja 118 0750 kW.

Rugpjūčio 6 d. duomenimis, fizinių gaminančių vartotojų yra 11 365, kurių generuojama bendra galia – 93,4 MW.

Gaminantys vartotojai moka dvi kainos dedamąsias – už atgautą elektros energijos kiekį ir už trūkstamą (naudojamą) elektros energijos kiekį.

Už atgautą elektros energiją, t. y. gaminančio vartotojo į tinklą sugeneruotą ir vėliau atsiimtą elektros energiją, gaminantys vartotojai moka pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytus įkainius. Yra nustatyti 4 atsiskaitymo už atgautą elektros energijos kiekį variantai, vieną kurių pasirenka pats gaminantis vartotojas, atsižvelgęs į savo generacijos ypatumus.

Už trūkstamą elektros energijos kiekį, kuris susidaro iš skirstomojo tinklo sunaudotam elektros energijos kiekiui viršijant paties pasigamintą ir į skirstomąjį tinklą patiektą elektros energijos kiekį, gaminantys vartotojai atsiskaito pagal pasirinkto elektros energijos tiekėjo įkainius.

Trūkstamas elektros energijos kiekis perkamas iš gaminančio vartotojo pasirinkto elektros energijos tiekėjo, kurie taiko skirtingus elektros energijos įkainius. Dėl šios priežasties skirtingiems elektros energijos vartotojams, pasirinkusiems skirtingus tiekėjus, elektros energijos kaina gali būti nevienoda.“

Parengė ŪP korespondentas Stasys BIELSKIS

2021-08-16