Kurpelė: dailūs, bet nuodingi batukai

Informacija užkoduota varduose

Mėlynoji kurpelė (Aconitum napellus L.) – žolinis daugiametis vėdryninių šeimos augalas (Ranunculaceae Juss). Liaudyje užrašytų vardų R. Žumbakienė pateikia ištisą sąrašą: dvagarnykas, bateliai, bačiukai, batukai, bernadinai, bernotas, čebačiukai, čebatėlis (-iai), čeverykėliai mėlynieji.

Kurpelės (Aconitum) gentyje priskaičiuojama apie 60 rūšių, paplitusių Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje.

Kurpelės vardo kilmė užkoduota dar senovės graikų kalbos žodžiuose: akone (uola), akoniton (strėlė). Natūralioje gamtoje mėlynosios kurpelės – ant uolų augantys augalai. O štai senovės Graikijoje plėšrūnų medžioklėse kurpelių sultimis tepė strėlių antgalius.

„Dar senuosiuose raštuose Akonitum vardu vadinti nuodingi augalai, – atkreipė dėmesį R. Žumbakienė. – Pasak graikų legendos, iš pragaro grįždamas galiūnas Heraklis susikovė su piktu šunimi Cerberiu, o kur jų kovos metu iš šuns nasrų ištiškusios seilės krito, ten išaugo nuodingi augalai. Veiksmas vyko netoli Akonio miesto, tad iš čia ir galėjęs kilti augalo pavadinimas.“

Ir dar ne viskas pasakyta apie lotynišką mėlynosios kurpelės pavadinimą Aconitum napellus. Žodis napus iš lotynų kalbos verstinas į gumbas (šaknų gumbai panašūs į ropeles).

Muziejininkės žiniomis, ir Vokietijos medžiotojai kadaise augalo sultimis tepė strėlių, iečių antgalius. Senovės Graikijoje ir Romoje nuodingų augalo šaknų ekstraktu nuodyti mirties bausme nuteisti įvairaus plauko nusikaltėliai. Bet štai Tibeto medicinoje akonitinas yra laikomas vienas vertingiausių vaistų ir net vadinamas medicinos karaliumi.

Mirtinas grožis

Dekoratyvus, introdukuotas ir labai nuodingas augalas – taip trumpai mėlynąja kurpelę apibūdina R. Žumbakienė.

„Visos augalo dalys turi ypatingai toksiškų alkaloidų. Vienas jų – geriausiai žinomas narkotinis alkaloidas akonitinas. Minimali mirtina dozė žmogui yra 3–6 mg. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad šviežios augalo žaliavos grame yra nuo 2 iki 20 mg nuodingo akonitino.“

Muziejininkės duomenimis, daugiausia nuodingų medžiagų sukaupia kurpelės sėklos ir šaknys. Mažiau alkaloido akonitino aptinkama žieduose ir lapuose, mažiausiai – stiebuose.

Nuodingų medžiagų koncentracija žaliavoje kinta, sunku ją tiksliai nustatyti, tad šių dienų medicinoje (dėl didelio augalo toksiškumo ir nuodingų medžiagų koncentracijų svyravimų) kurpelių žaliava ir preparatai nebevartojami, išbraukti iš Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registro. Tiesa, homeopatinių vaistų gamybai tebevartojama.

Mena apsinuodijimų liudininkai

R. Žumbakienės duomenimis, apsinuodijimų kurpelėmis Lietuvoje pasitaikydavo nuo senų laikų. Mat biologiškai veiklios nuodingos medžiagos gali patekti per skrandį, odą, nosies ir burnos gleivines. Vaikai apsinuodydavo čiulpdami žiedų nektarą. Vaistinių žaliavų sandėlių ir žaliavų perdirbimo įmonių darbuotojai apsinuodija kontaktuodami su šviežia žaliava ir jos dulkėmis.

Dar senoliai šį augalą vadino vaistais ir nuodais. Šaknis paprastai užpildavo degtine ir trynė sąnarius. Sudaužytos žalios šaknies dėjo ant skaudamo danties. „Jeigu yra kokia kirmėlytė tarp dantų, tai ji numiršta“, – buvo sakoma Biržų rajone.

Kiti, žinodami apie augalo nuodingumą, neaugino šių gėlių darželiuose. Draudė dukroms auginti, nors ir labai joms patikę jų žiedai: „Mama uždraudė sodinti, nes kažkam nuo jų yra arkliai išsprogę. Kažkokia moteris pavasarį norėjo arklius pamylėti, pašaro dar nebuvo, o kurpelės jau sužėlusios, tai supjaustė, sumaišė su avižom ir padavė.“ (Akmenės r.) Panašiais atvejais netekta ne tik arklių, bet ir kitų gyvulių ar naminių paukščių.

Senoliai pasakoję, kad yra ir žmonių, staiga mirusių nuo kurpelės. Menamos mėgėjų išgerti mirtys, kai po linksmybių sveikatai „pataisyti“, vyrai netyčia išgerdavo moterų sąnarių trynimams sutaisytas kurpelių šaknų užpiltines. Štai koks liūdnas įvykis užfiksuotas jau gana seniai Skuodo rajone: „[...] viena moteris buvo užpylusi kurpelių šaknis su spiritu vaistams (trynimui), trys vyrai nežinodami užgėrė ir visi mirė.“

Mergaitės iš žiedų lėlėms darydavo batukus, bet tai pamatę tėvai iškart uždrausdavo.

„Galima manyti, kad senoliai, sodindami eilę nuodingomis savybėmis pasižyminčių kurpelių prie namo sienos, bandė atbaidyti į namus besibraunančias peles, mat ypač pavojingos šių augalų šaknys“, – įdomų faktą pastebėjo R. Žumbakienė.

Nuo vienuolynų iki šių dienų

Kurpelės yra senoviniai augalai, mūsų šalyje auginami ne vieną šimtmetį.

„Manoma, kad Lietuvoje pirmiausia pradėtos auginti vienuolynuose, – svarsto R. Žumbakienė. – Anglų kalboje augalo pavadinimas skamba kaip vienuolio gobtuvas (angl. monk’s hood) – galbūt todėl, kad viršutinis taurėlapis yra šalmo pavidalo ir primena vienuolio abito gobtuvą).“

Dar XVIII a. antroje pusėje Stanislovas Bonifacas Jundzilas rašęs, kad Lietuvoje kurpelės auginamos dėl gražių žiedų. Ir iki pat XX a. vidurio jos puošė kone kiekvienos sodietės gėlių darželį. Kiek primirštas pastaraisiais metais jas vėl galima vis dažniau išvysti želdiniuose.

Muziejininkė surado, kad tarpukario agronomas J. Strazdas, kurpeles vadinęs dvagarnykais, mini jas netgi kaip pasitaikantį laukinį augalą. Giria, kad šios gali augti pavėsingose vietose, kurios mažiau tinkamos kitoms gėlėms.

Vienos šeimininkės kurpelių gėlynuose neaugino, o kitos augino nemažai, prie namo sienos, tvoros, darželio kamputyje. Kai kurios net skirdavo garbingiausią, centrinę vietą. „Kupstai pas mamą dideli, po vieną krūmą darželio lysvelių vidury, aplink kitos gėlės [...]“, – mena kaišiadoriečiai. Kai kurių to rajono šimtamečių sodybų apvalių klombų centruose, apjuostos kitų aukštaūgių gėlių kaimynystės, mėlynosios kurpelės siūbavo kartų kartoms, nė karto nepersodintos nuo senelių, gal net prosenelių laikų.

Ano šimtmečio plungiškiai žinojo, kad pražydus kurpelei, ir rugiai žydi: „Sakydavo: jau bernadina žydi, tai ir rugiai turi žydėti.“

Kurpelės iš tiesų yra labai puošnūs ir tvirti augalai tamsiai žalia lapija. Užauga iki 1,2 m, o esant puikioms augimo sąlygoms, net iki 1,5 m aukščio. Tamsiai mėlyni, mėlynai violetiniai žiedai skleidžiasi aukštai iškeltuose, ilguose žiedynuose. Šios nereiklios gėlės žydi vasaros viduryje.

„Batukais“ žydinčios kurpelės papuoš bet kurį gėlių darželį, tik nereikėtų sodinti prie vaikų žaidimo aikštelių ar takų, žmonių gausiai lankomose vietose. Kadangi augalai aukštoki, muziejininkė pataria jiems paieškoti vietos atokesniame gėlyno plane, ten, kur sunkiau prie jų prieiti.

Kitokios kurpelės

Knygoje „Lietuvos flora“ (1961 m.) aptinkame, kad be mėlynosios kurpelės, Lietuvoje auga dar trys jų rūšys:

• Geltonoji kurpelė (Aconitum lycoctonum L.) mūsų šalyje sutinkama itin retai. Graikų kalbos žodis lykos – vilkas, kteinen – žudyti. Iš augalo išgautais nuodais nuodijo vilkus. Geltonosios kurpelės lietuviškieji sinonimai irgi su užuomina apie vilkus: dvagarninkas vilkatrutas, kurpelė vilkomaras.
• Margoji kurpelė (Aconitum variegatum L.) nėra reta, dažnai auginama Lietuvos gėlynuose. Sinonimas: margasis dvagarnykas.
• Kalninė kurpelė (Aconitum Stoerkianum L.) mūsų darželiuose auginama retokai. Lietuviškieji sinonimai: bernadinas, kurpelė skaustenis.

Ji laikoma Aconitum napellus L. ir Aconitum variegatum hibridu.

R. Žumbakienė skaitytojams, susidomėjusiems kurpelėmis, pristato ir jų veislių įvairovę.

Aconitum napellus ‘Album’: žiedai balti, su žalsvai gelsvų kuokelių puokšte centre. Žydintis augalas siekia 1,2 –1,5 m aukščio. Žydi birželį–rugpjūtį. Auginama ir Lietuvoje.

Aconitum napellus ‘Schneewittchen’: žiedai balti, užauga apie 1 m, žydi liepą.

Aconitum napellus ‘Rubellum’: žydi efektingais blyškiai rausvais žiedais, užauga 1,2 m aukščio. Žiedais džiugina liepą–rugpjūtį.

Aconitum napellus ‘Stainless Steel’: įspūdingi baltai mėlyni, tarytum pilkšvi žiedai sutelkti į ilgus žiedynus. Stiebo aukštis – 1,5 m, žydėti pradeda vasaros viduryje. Veislė įvertinta Karališkosios sodininkų draugijos (RHS) apdovanojimu.

Aconitum napellus ‘Pink Sensation’ – žydi švelniai rausvais žiedais. Tamsiai žali lapai augdami įgyja neryškų vyšninį atspalvį.

„Rasų“ korespondentė Jolanta TAMAŠAUSKIENĖ

Rasos Žumbakienės, Genovaitės Pociulienės ir Rimgaudo Žaltausko nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.