Laikmatis paleistas: prasidėjo tikrasis realybės šou

Porinkiminė euforija ir viltys, kad žemdirbiams gyvenimas ims gerėti į valdžią atėjus „valstiečiams“, išsisklaidė. Birželio 2-ąją Vyriausybė paskelbė mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimo planą, kurio tikslai gražūs – skurdo mažinimas ir parama šeimoms, sistemos paprastumas ir teisingumas, daugiau investicijų ir darbo vietų. Tačiau agroverslui ir kaimui apskritai kai kurie pasiūlymai, ypač mokestinių lengvatų atsisakymas, tolygu dūriui į nugarą. „Dovanėlė“ iš saviškių, didžiausią pasitikėjimo mandatą per rinkimus gavusių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų, tik paspartintų žmonių nuvarymą nuo žemės, iš kaimų ir miestelių. Laikmatis jau įjungtas: pateiktiems siūlymams svarstyti, diskutuoti suteiktas vienas mėnuo.

Laiko negaišta Vos tik paskelbus vadinamąjį konsultacinį dokumentą, birželio 6-ąją, Žemės ūkio ministerijoje susirinko sudaryta darbo grupė. Žemdirbių bendruomenė surėmė pečius, laiko negaišta. Vakar Akademijoje vyko Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumo išplėstinis posėdis, į kurį apsvarstyti Vyriausybės pasiūlytas mokestines priemones pakviesti visų žemdirbių organizacijų atstovai. Išvakarėse rinkosi Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidiumo nariai. Pirmasis darbotvarkės klausimas – ta pačia, visai kaimo bendruomenei svarbia tema. Vyriausybės siūlymus referavo ir argumentavo, su žemdirbių atstovais diskutavo finansų viceministrė Daiva Brasiūnaitė, talkinama Mokesčių politikos departamento direktorės Audronės Misiūnaitės. Reziumuojant vienu sakiniu galima pasakyti, kad abi pusės vieni kitų įdėmiai išklausė, tačiau skirtingos pozicijos nė per gaidžio žingsnelį nepriartėjo.

Priemonės, kurios kaimui ypač kirstų Kaimo, mažų miestelių gyventojus labiausiai pažeistų priemonės, kuriomis esą siekiama mokesčių ir socialinio draudimo sistemos teisingumo ir paprastumo:

• Suvienodinti socialinio draudimo įmokas visoms savarankiškai dirbančių asmenų kategorijoms, nustatant prievolę mokėti socialinio draudimo įmokas nuo pusės gautų mokestinių pajamų. Valstybinio socialinio draudimo įmokų „lubos“ ūkininkams būtų pakeltos nuo 7 iki 28 vidutinių darbo užmokesčių (VDU).
• Gyventojų pajamų mokestį (GPM) susieti su per metus gaunamu pelnu: individulios veiklos pelnas būtų apmokestinamas pradedant 5 proc. tarifu (kai pelnas iki 10 tūkst. Eur) ir pamažu didinamas iki 15 proc. GPM (nuo 30 tūkst. Eur).
• Žemės ūkio veiklą vykdančių įmonių pelną siūloma apmokestinti bendra tvarka, priklausomai nuo įmonės dydžio: 5 proc. pelno mokestis būtų taikomas smulkioms įmonėms ir kooperatyvams. Žemės ūkio įmonėms, kurių apyvarta siekia 300 tūkst. Eur, taikyti 15 proc. pelno mokesčio tarifą. (Finansų ministerijos vertinimu, į šią grupę patektų apie pusė visų žemės ūkio bendrovių ir įmonių).
• Siaurinti akcizų lengvatą žemės ūkyje naudojamiems dyzeliniams degalams, akcizų tarifą padidinant nuo 21 iki 56 Eur/1000 litrų (atkreipiamas dėmesys, kad kaimyninėje Latvijoje taikomas 50 Eur, o Estijoje – 133 Eur/1000 l tarifas). Susiaurinus akcizų lengvatą, 1 litro žymėto dyzelino kuro kaina pakiltų apie 4 euro centais.

Kai kurie nuogąstavimai – perdėti Viceministrė D. Brasiūnaitė kai kuriuos nuogąstavimus išsklaidė. Žemdirbių atstovams nerimaujant dėl nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo, buvo patikinta, kad komercinio NT, taip pat ir naudojamo žemės ūkio gamybai, apmokestinti nesiūloma. Siūloma numatyti fizinių asmenų nekomercinės paskirties NT (pvz., gyvenamasis būstas, garažai, vasarnamiai) progresinį apmokestinimą: 0,5 poc. tarifą taikyti turtui, kurio vertė siekia 220 tūkst. – 300 tūkst. Eur; 1 proc. tarifu – 300 tūkst. – 500 tūkst. Eur; 2 proc. tarifu apmokestinti didesnės kaip 500 tūkst. Eur vertės turtą. Taip pat buvo paneigtas gandas dėl tiesioginių išmokų – finansų viceministrės patikinimu, joms taikyti pelno mokesčio taip pat nesiūloma. „Mokesčių esmė – biudžeto papildymo priemonė. Apmokestinimo sąlygos turi būti lygios.“

Teisingumo grimasa LŽŪBA nariai teikė viešnioms iš Finansų ministerijos klausimus ir siekė įtikinti, kad siūlomas mokestinių lengvatų naikinimas ar siaurinimas (akcizui degalams) anaiptol nėra teisingas. Vietoj laukiamos naudos regionams padarys nepataisomą žalą, nė per nago juodymą neprisidės prie naujų darbo vietų kūrimo kaip tikimasi – priešingai. Kita vertus, skatins slėpti tikrąsias pajamas, didins šešėlį. „Ar skiriate, kas yra ūkininko pajamos ir ūkio pajamos?“, – teiravosi Raseinių r. ūkininkas, LŽŪBA viceprezidentas Alfredas Bardauskas, atkreipdamas dėmesį į ūkininko veiklos specifiką, kurios negalima įsprausti į lygiavos rėmus. Neatsitiktinai daugybė ūkininkų yra priversti papildomai dirbti „valdiškus“ darbus, nes iš savo žemės neprasimaitina. Kaip sukurti daugiau darbo vietų, kai iš visų pusių slegia mokesčiai? Iš dirbamos žemės ploto nuosava sudaro tik apie trečdalį, o nuomojamos žemės sklypus iš panosės supirkinėja „berniukai“, nes tie, kurie žemę dirba, jos neįperka. „Nebespėjam uždirbti pinigų, bankai nebeskolina“, – į kampą spraudžiančią situaciją taikliai nusakė asociacijos prezidiumo nariai. „Ar modeliavote, kaip atsilieps mokesčių lengvatų naikinimas?“, – teiravosi LŽŪBA prezidentas Petras Puskunigis, atkreipdamas dėmesį, kad 80 proc. bendrovių yra daugiašakiai ūkiai, kur darbuotojų ir taip nuolat mažėja – ir ne dėl darbdavio kaltės. „Atlyginimais esam panašūs į danus“, – pastebėjo jis, samprotaudamas, kad mokesčiams kylant kentėtų ir darbuotojai. Kai kurių tektų atsisakyti, didinti darbo krūvį... UAB „Naradava“ vadovas, Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentas Aloyzas Grygalis pasakojo, kad 300 ha ūkyje dirba 100 darbuotojų: vienam darbuotojui tenka 3 ha. Buhalterija skaidri kaip ašara, o sąlygos ūkininkavimui vis blogėja. Norėjo ūkis vaisių rūšiavimo liniją įsigyti, teikė projektą paramai – deja, pritrūko pelningumo. Asociacijos garbės prezidentas Jeronimas Kraujelis pareiškė, kad nematantis aiškių priežasčių, kodėl reikėtų imtis tokių drastiškų priemonių ir kodėl būtent dabar. Kodėl pasirinkti būtent tokie ir ne kitokie skaičiai – kaip antai maksimaliu pelno mokesčiu apmokestinti nuo 300 tūkst. Eur. Kokie čia kriterijai, principai? Ir ko siekiama naikinant mokesčių lengvatas – teisingumo? Negalima tuo pačiu teisingumo matu matuoti visų gyventojų grupių. Žemės ūkio gamyba, vykstanti po atviru dangum, nedaug priklauso nuo žmogaus pastangų. Lietuva pagal sukuriamą žemės ūkio produkciją, tenkančią vienam hektarui, ES yra tarp didžiausių atsilikėlių. O priežastis ta, kad hektarui neduodama tiek, kiek reikėtų, o neduodama todėl, kad neišgalima... „Mokesčių stabilumo reikia“, – abejotinos reformos kūrėjų atstovams pareiškė J. Kraujelis, vieną po kito išdėstęs pasiūlyto mokesčių pertvarkos plano trūkumus.

Priėmė pareiškimą LŽŪBA prezidiumas priėmė pareiškimą, kuriuo išreiškia nepritarimą mokesčių ir socialinės sistemos „tobulinimo“ projektui. „Savo rinkiminėje kampanijoje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga kaip prioritetą įvardijo darnią Lietuvą, kurioje būtų gera gyventi visiems piliečiams, dirbant darnioje ekonominėje aplinkoje Tėvynės labui, o ne emigruojant svetur“, – valdantiesiems primenami rinkiminiai pažadai. Ir skaudi realybė, kai regionai toliau nyksta, įsivyrauja kaimai (apie 40 proc.), kuriuose gyvena tik iki 9 gyventojų. Daugėja kaimų ir visai be gyventojų – tokių dabar daugiau kaip 4,2 tūkst. Primenama, kad gyvulininkystės sektorius, kuris yra imliausias darbui ir investicijoms, traukiasi nepaisant garsiai deklaruojamų prioritetų. Dramatiškai mažėja melžiamų karvių skaičius. Apsirūpinimas kiauliena nebesiekia 50 proc., trūkstama dalis importuojama iš užsienio. „Būtent gyvulininkystė užtikrina ne tik skaitlingas darbo vietas kaime, įgalina padidinti vieno hektro naudmenų sukuriamą pridėtinę vertę, bet ir leidžia taikyti tvarius bei draugiškus aplinkai mišraus ūkininkavimo metodus“, – primena LŽŪBA prezidentas P. Puskunigis ir generalinis direktorius Jonas Sviderskis.

Iš LŽŪBA prezidiumo rezoliucijos

Asociaciją stebina dokumento rengėjų požiūris į dabartinę Lietuvos žemės ūkio ir kaimo visumą ir deklaruojamus siekius suvienodinti kai kuriuos mokesčius su kitais ūkio sektoriais. Tai daroma tarytum nežinant, kad žemdirbiams jie nustatyti vadovaujantis ne vien elementaria ūkine logika – jų veikla labai priklauso nuo gamtos, bet siekiant sumažinti kasdieninių prekių – maisto produktų kainas. Su nerimu turime priminti, kad šiandien Lietuvoje žemiau skurdo ribos gyvena 22 proc. (640 tūkst.) gyventojų, o kaime net 30,6 proc. Skurdo rizikos lygis kaime auga labiausiai – 2015 m. jis padidėjo 5 proc., lyginant su ankstesniais metais. Ypač stebina pastangos dirbtinai supriešinti smulkius ir stambius ūkius. Asociacija teikė Žemės ūkio ministerijai savo vertinimus dėl kai kurių įvardintų „lengvatų“ žemdirbiams ir pritaria daugumai Žemės ūkio ministerijos parengtų ir Finansų ministerijai pateiktų pozicijų. Tačiau šiuo metu viešai pristatytame mokesčių sistemos projekte kai kurie elementai yra nepriimtini. Asociacija pripažįsta, kad žemdirbių pajamų iš žemės ūkio veiklos apmokestinimo sistemoje yra nemažai silpnų, taisytinų vietų. Pvz., gyventojų pajamų mokesčio ir pelno mokesčio sutapatinimas atskiroms ūkių kategorijoms, žemės ūkio paskirties žemės mokesčio nustatymas ne nuo jos našumo balo, o nuo vertės rinkoje ir kt. Būdamos tarp didžiausių darbdavių, kurių veikla yra išimtinai kaimo vietovėse, šalies žemės ūkio bendrovės ir įmonės yra ypač suinteresuotos geresnę regionų plėtrą užtikrinančia politika ir visokeriopai remia šia linkme nukreiptus veiksmus. Asociacijos nariai dėjo dideles viltis į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos programos nuostatų, skirtų regioninės politikos tobulinimui, įgyvendinimą ir vieno iš jos elementų – specialių lengvatinių mokestinių instrumentų taikymą juose. Finansų ministerijos pateiktoje mokesčių reformų pasiūlymų darbotvarkėje programinių nuostatų decentralizuoti, dekoncentruoti regionų politiką taip pat nebeliko. Asociacijos prezidiumas, primindamas rinkimines-programines nuostatas, teigia ir primygtinai prašo: 1. Taikyti specialų 5 proc. sumažintą pelno mokesčio tarifą subjektams, kurių pajamos iš žemės ūko veiklos sudaro 50 ir daugiau procentų, bei kaimuose ir miesteliuose įregistruotoms ir ten veikiančioms įmonėms, perdirbančioms vietinę žemės ūkio produkciją. 2. Papildomai mažinti pelno mokestį kaimo regiono įmonėms – po 0,2 procentinius punktus už kiekvieną vidutinį metinį įmonėje dirbantį darbuotoją, bet ne daugiau kaip 5 proc. 3. Neapmokestinti žemės ūkio veikloje naudojamo nekilnojamojo turto, kadangi žemės ūkis yra specifinė veiklos „po atviru dangum“ sritis ir jame naudojamas nekilojamas turtas dėl darbo specifikos negali būti visiškai panaudojamas ištisus metus, be to, didelė jo dalis skiriama neprodutyvioms, viešosioms gėrybėms teikti, už kurias neatlygina rinka. Pvz., aplinkosaugos reikalavimams vykdyti. 4. Žemės mokestis turi būti skaičiuojamas ne pagal žemės vidutinę rinkos vertę, o pagal žemės našumo balą, ir naudojamas melioracijos įrenginiams tvarkyti. 5. Žemės įsigijimui patirtos išlaidos turi būti įtrauktos į išlaidas, mažinančias apmokestinamąjį pelną. 6. Žemės ūko subjektai (juridiniai ir fiziniai asmenys), mokantys didesnį darbo užmokestį nei vidutinis statistinis metinis darbo užmokestis žemės ūkio veiklos srityje, turėtų gauti papildomas pelno ar kitų mokesčių lengvatas – sumažintas po 0,2 proc. už kiekvieną vidutinį metinį įmonėje dirbantį darbuotoją. 7. Kadangi žemės ūkio veiklos subjektai dyzelinį kurą naudoja išskirtinai tik lauko darbams pagal nustatytas jo sunaudojimo normas, Asociacija kategoriškai nepritaria akcizo dyzelinui didinimui. Anksčiau nustatytam 21 eurų už dyzelino toną aplinkosauginiam mokesčiui neprieštaraujame. 8. Bet kokie mokesčiai, atskaitymai, kitos prievolės ir reikalavimai, reglamentuojantys ūkininkavimo sąlygas, negali būti skirtingi ar diskriminaciniai, taikomi priklausomai nuo žemės ūkio subjektų pasirinktos ūkininkavimo formos.

Irma DUBOVIČIENĖ „ŪP“ korespondentė

Algimanto SNARSKIO piešinys