Laukia iššūkiai ir naujos galimybės

Šeduvoje vykusioje konferencijoje dalyvavo ūkininkai, gyvulininkystės specialistai, žemdirbių asociacijų atstovai.

Iš Šeduvoje vykusios konferencijos „Europos inovacijų partnerystė darniai gyvulininkystės plėtrai“ joje dalyvavę ūkininkai, gyvulininkystės specialistai, žemdirbių asociacijų atstovai išsivežė bent tris svarbias žinias. Gyvulininkystės ūkių jau artimiausiais metais laukia nemenki iššūkiai, tačiau drauge ir naujos galimybės. Mažinant prarają tarp mokslinių tyrimų ir iš jų apčiuopiamos naudos laukiančių ūkininkų, skatinama trijų šalių – ūkininkų, konsultantų ir mokslininkų – partnerystė. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonių finansavimo poreikis didelis: ūkininkų paraiškos jau konkuruoja dėl paramos.

Gyvulininkystei – intensyvesnė parama Konferencijoje pabrėžta, jog gyvulininkystės ūkių laukia ypač dideli iššūkiai. Gyvūnų sveikatingumo gerinimas ir gerovės užtikrinimas, išauginamos produkcijos kokybės gerinimas, teršalų emisijų mažinimas, pašarų konversijos gerinimas ir technologinių procesų optimizavimas – uždaviniai, kuriuos reikės išspręsti artimiausiu metu. KPP suteikiamomis galimybėmis ūkininkai galės stiprinti savo ūkius ir didinti konkurencingumą. „KPP šįsyk teikiamas prioritetas gyvulininkystės ūkininkavimui. Ūkio valdų modernizavimo priemonėje gyvulininkystei yra skiriamas didesnis, 50 proc. paramos intensyvumas, ir tai – palanki paskata“, – įvertino ŽŪM Kaimo plėtros departamento Tautinio paveldo ir mokymo skyriaus vyriausiasis specialistas Sigitas Miškinis, renginyje aptaręs KPP įgyvendinimo aktualijas, plėtros strategiją.

„Trišalė partnerystė – perspektyvi: ūkininkai, mokslininkai ir konsultantai drauge dalyvauja visame inovacijos kūrimo ir bandymų proce-
se“, – pasakojo LSMU Gyvulininkystės instituto direktoriaus pavaduotojas Artūras Šiukščius.

KPP parama suteikė tvirtybės KPP šalies ūkininkai jau gerai žino. Įvairios šios programos priemonės, skirtos padėti spręsti ekonomines, socialines ir aplinkos problemas, skatinti kaimo vietovių augimą ir konkurencingumą, nemažai šalies ūkių „pastatė ant kojų“. Tarp tokių – ekologinis biodinaminis Kristinos ir Arūno Martinėlių ūkis Širvintų raj., kuriame auginami mėsiniai hailendų veislės galvijai. KPP parama ankstesniuose etapuose ūkininkai pasinaudojo du kartus. Nauja technika leido išsinuomoti daugiau žemės, ir tai ūkiui suteikė didelį plėtros pagreitį: ūkis nuo 200 ha išsiplėtė iki 500 ha. Ūkininkai Martinėliai seka naujausias tvaraus ūkininkavimo tendencijas. „Ne per seniausiai KPP finansavimui teikėme dar vieną projekto paraišką, bet surinkome per mažai prioritetinių balų. Supratome, kad jau išnaudojome savo „paramos limitą“, reikia leisti „augti“ ir kitiems“, – šyptelėjo ūkininkas.

Be gyvulių nebus ir žemės ūkio Ūkininkas, veterinarijos moks­lų daktaras Vilius Žiogas drauge su mama valdo vieną didžiausių Lietuvoje ekologinių ūkių, kurio plotas – per 1,2 tūkst. ha. Mamos ūkio specializacija – pienininkystė, V. Žiogo – mėsinė galvijininkystė, grūdų auginimas. Ūkininkas KPP parama pasinaudojo pagal keletą priemonių: pirmame etape įsigijo savaeigį smulkintuvą, antrame – melžimo robotą, be to, savo ūkyje jis puoselėja senojo genotipo Lietuvos kiaules ir juodmargių bandą, o ši ūkinė veikla taip pat remiama. „KPP ir kitos paramos programos būtinos, nes žemės ūkio veikla be paramos beveik neįmanoma. Pas mus ne Naujoji Zelandija, negalime karvių ganyti ištisus metus. Gerai, kad atsirado išmokos už melžiamas karves. Esame smarkiai priklausomi nuo gamtos sąlygų, o jos tampa vis ekstremalesnės: štai kiek laiko nei iš ministerijų, nei iš Aukščiausiojo neišprašėme lietaus“, – pašmaikštavo ūkininkas. Jis įsitikinęs, jog be gyvulių Lietuvoje nebus ir žemės ūkio. Antai Lietuvoje jau turime eroduojančių dirvožemių – be humuso dirva „miršta“.

„Be gyvulių Lietuvoje nebus ir žemės ūkio“, – įsitikinęs ūkininkas, veterinarijos mokslų daktaras Vilius Žiogas.

Tyrimai, žinios ir praktika – drauge O štai specifinis KPP Bendradarbiavimo priemonės inst­rumentas – Europos inovacijų partnerystės iniciatyva – pas mus dar palyginti naujovė, startavusi prieš dvejus metus. Ši inovacijų kūrimo ir sklaidos platforma turėtų užtikrinti, kad ūkininkams taptų prieinami pažangiausi moksliniai tyrimai ir technologijos. Ši veiklos forma numato trišalę partnerystę, kai ūkininkai, mokslininkai ir konsultantai drauge dalyvauja visame inovacijos kūrimo ir bandymų procese. Tokie projektai jau vykdomi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės institute. Šios įstaigos direktoriaus pavaduotojas Artūras Šiukščius pasakojo, jog šiuo metu vyksta galvijų embrionų transplantacijos, rujų sinchronizacijos projektas. „Tai ganėtinai perspektyvi darbo forma, nes suteikia sąlygas suburti į grupes patirtimi ir žiniomis besidalijančius savo sričių specialistus. Ūkininkai gali konsultuotis, ir įmanoma išsyk nustatyti, ar ta technologija konkrečiame ūkyje tinkama“, – pasakojo A. Šiukščius. 2017–2019 metais LSMU Gyvulininkystės institutas bandomojo projekto inovacijas žada įdiegti 5 avininkystės ir 5 galvijininkystės ūkiuose. Šeduvoje vykusioje konferencijoje pabrėžta, jog Europos inovacijų partnerystės iniciatyva ne atsitiktinai finansuojama pagal bendradarbiavimo priemonę: žiniomis apie inovacijas dalijamasi siekiant spręsti ne vieno ūkio, sektoriaus ar šalies problemas, bet kad rezultatai būtų naudingi ir kitoms Europos šalims ar net pasauliniu mastu.

Nuo lauko dienų iki „Inovacijų vartų“ Naujų ir pažangių technologijų diegimas gali būti svarbiausias veiksnys, siekiant padidinti konkurencingumą, padėti išspręsti klimato kaitos problemas, sukurti papildomą pridėtinę vertę ir prisidėti prie darnios gyvulininkystės plėtros. Pasak Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktoriaus pavaduotojo Rimtauto Petraičio, viena didžiausių pastarojo meto problemų buvo užsakomųjų taikomųjų tyrimų ir aiškios sistemos, kaip geriausia pateikti tų tyrimų rezultatus, stygius. Šią informaciją apie mokslo pažangą ūkininkai lengviausiai gali pasiekti per Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) portalą „Inovacijų vartai“. Jame galima rasti informacijos apie įgyvendintus tyrimus ir jų rezultatus, paramos įrankius bei elektroniniu būdu pateikti paraišką. Naujoves veiksmingai pristato ir tokie renginiai, kaip ši konferencija, ir mokslininkų organizuojamos bei ūkininkų noriai lankomos lauko dienos, kurių metu jie gali praktiškai „pačiupinėti“ mokslinės veiklos rezultatą – naują veislę, augalų apsaugos sistemą. Konferencijoje pristatyta informacija ūkininkams, žemės ūkio bendrovių atstovams suteikė naujausių žinių, padėjo pamatus sėkmingesniam kaimo plėtros projektų įgyvendinimui – belieka linkėti, kad sustiprėjęs bendradarbiavimas tarp įvairių sričių atstovų paspartins mokslo naujovių diegimą ūkininkų ūkiuose.

Rasa MASIOKAITĖ „ŪP“ korespondentė