Lenkija ketina neįsileisti produktų, kurių sudėtyje yra penkių veikliųjų medžiagų: karbendazimo, benomilo, gliufozinato, tiofanato metilo ir mankozebo, praneša portalas farmer.pl.
Neseniai „Ūkininko patarėjas“ skelbė, jog Prancūzija, siekdama sušvelninti ES ir „Mercosur“ prekybos susitarimą, planuoja įvesti draudimą importuoti produktus, kuriuose yra minėtų fungicidų likučių pėdsakų. Šios medžiagos naudojamos įvairiems pasėliams – nuo avokadų ir mangų iki kviečių ir sojų pupelių.
Lenkijos žemės ūkio ministras Stefanas Krajewskis šiuo klausimu aiškiai pasisakė Berlyno „Žaliosios savaitės“ parodoje: „Negalime sau leisti dviejų greičių Europos. Viena vertus, mūsų ūkininkai, perdirbėjai ir gamintojai turi atitikti vis aukštesnius standartus ir normas, kita vertus, atveriame duris produktams, kuriems šie įsipareigojimai netaikomi. Ne kartą pabrėžiau būtinybę suvienodinti šiuos reikalavimus ir įvesti atitinkamus reglamentus. Šiandien esame tokioje situacijoje, kai jau nebesiekiame įtikinėti, o veikiame savarankiškai. Noriu, bendradarbiaudamas su Sveikatos apsaugos ministerija, įgyvendinti reglamentus, draudžiančius importuoti prekes ir produktus, kuriuose yra pesticidų likučių. Vartotojų saugumas yra svarbiausia“.
Tuo pačiu metu ministras patvirtino, kad Žemės ūkio ministerija jau pateikė Sveikatos apsaugos ministerijai reikiamą informaciją apie konkrečius reikalavimus maisto produktams dėl augalų apsaugos produktų veikliųjų medžiagų likučių nustatymo. Ši informacija taps pagrindu išleisti atitinkamą reglamentą Lenkijoje ir informuoti Europos Komisiją apie šį veiksmą.
„Maisto saugumas yra toks pat svarbus kaip karinis ar energetinis saugumas. Lenkija nuo pat pradžių priešinosi susitarimui su „Mercosur“. Mes padarėme viską, ką galėjome, kad jį užblokuotume, bet taip pat, žinodami apie įvairius geopolitinius interesus, iš anksto užsitikrinome apsaugos sąlygas ir saugiklius ūkininkams...“, – sakė ministras S. Krajewskis, patvirtindamas, kad vyksta darbas ieškant tolesnių sprendimų, skirtų apriboti neigiamą susitarimo su „Mercosur“ šalimis poveikį.
Žemės ūkio ministerijos teigimu, rengiamas reglamentas, kuriuo laikinai uždraudžiama į Lenkiją importuoti maisto produktus, kuriuose yra pasirinktų augalų apsaugos produktų likučių, taikomas medžiagoms, kurių naudojimas Europos Sąjungoje yra draudžiamas jau daugelį metų ir šiuo metu reglamentuojamas Europos teisės aktų maisto saugos srityje.
Draudimas yra ribotos trukmės, tačiau jį galima pratęsti. Remdamasi tuo, Lenkija ketina pirmiausia užblokuoti produktų, kurių sudėtyje yra penkių veikliųjų medžiagų (karbendazimo, benomilo, gliufozinato, tiofanato metilo ir mankozebo) importą.
ES oficialiai galioja šie draudimai:
Tai reiškia, kad įsigaliojus parengtam reglamentui, Lenkijoje nebus galima prekiauti prekėmis, kuriose yra minėtų veikliųjų medžiagų likučių, o tai dažniausiai apima tokius produktus kaip:
„Kitame etape Žemės ūkio ministerija pateiks paraišką dėl papildomų veikliųjų medžiagų uždraudimo, o galutinėje atrankoje dalyvaus ministerijai pavaldūs institutai. Kaip susitarta, Žemės ūkio ministerija finansuos Sanitarinės inspekcijos surinktų produktų, patenkančių į Lenkijos rinką iš trečiųjų šalių, mėginių tyrimus, o patys tyrimai bus atliekami Žemės ūkio ministerijos prižiūrimuose institutuose...“, – teigia Lenkijos žemės ūkio ministerija.
Sausio 20 d. Briuselyje vykusiame neeiliniame Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto (SCPAFF) posėdyje buvo aptartas maisto produktų, kuriuose yra pesticidų likučių, importo blokavimo klausimas. Lenkija oficialiai palaikė Prancūzijos veiksmus, kuri jau įgyvendino panašias priemones.
Kaip rašo portalas „Agronews“, tai yra signalas, kad „šis klausimas gali tapti platesnių pokyčių pradžia visos ES lygmeniu, o ne tik nacionaline iniciatyva“...
Įdomu pažvelgti, ką apie tokius draudimus rašo Lotynų Amerikos žiniasklaida.
Europos chemijos įmonės istoriškai gamino ES uždraustus pesticidus ir nuolat gabeno juos į „Mercosur“ šalis. Pavyzdžiui, 2024 m. tokios bendrovės kaip BASF, „Corteva“, „Syngenta“ ir „Bayer“ eksportavo 18 000 tonų pesticidų, draudžiamų naudoti ES, rašo „Buenos Aires Times“.
Daugiau nei 80 procentų šio eksporto atiteko Brazilijai – antrai pagal dydį šių ES pagamintų pesticidų rinkai pasaulyje po Jungtinių Valstijų.
Sąrašo viršuje buvo pikoksistrobinas – fungicidas, naudojamas grūdams ir sojų pupelėms, ES uždraustas nuo 2017 m. dėl genotoksiškumo ir rizikos aplinkai.
Sojų pupelės, kurių Brazilija yra didžiausia eksportuotoja pasaulyje, į ES patenka daugiausia kaip sojų pupelių rupiniai gyvuliams šerti. 2024–2025 m. Europa importavo daugiau nei 20 mln. tonų Brazilijos sojų pupelių rupinių.
Kalbant apie minėtas medžiagas, Europos bendrovės, remiantis 2025 m. rugsėjį paskelbtais duomenimis, 2024 m. pateikė „Mercosur“ šalims 2 300 tonų gliufozinato, 260 tonų tiofanato metilo ir 250 tonų mankozebo.
Kelios aplinkosaugos nevyriausybinės organizacijos kritikavo ES dėl to, ką jos pavadino „dvigubų standartų politika“, pagal kurią tam tikri pesticidai Europoje draudžiami, tačiau juos eksportuoja į užsienį.
Parengė Ričardas Čekutis