Ashburn +11,4 °C Mažai debesuota
Šeštadienis, 13 Bal 2024
Ashburn +11,4 °C Mažai debesuota
Šeštadienis, 13 Bal 2024

Lietuviškos simfonijos pradininką primena viena Plungės gatvė

2023/01/28


Juozas Žilevičius – vargonininkas, kompozitorius, pedagogas, choro dirigentas, muzikologas, kultūros veikėjas. Simfonija f-moll, kuri buvo parašyta 1919 m., o po kelerių metų atlikta Kaune – laikoma pirmąją lietuviška simfonija. Už nuopelnus lietuvių muzikinei kultūrai viena iš Plungės miesto gatvių pavadinta jo vardu.

Suteiktas profesoriaus laipsnis

Gimė 1891 m. kovo 16 d. Jerubaičiuose, Plungės rajone. Pradinę mokyklą lankė Tveruose, o 1905 m. eksternu baigė Palangos progimnaziją. Muzikos pradėjo mokytis Plungėje, pas Varšuvos muzikos instituto auklėtinį, Plungės vargonininką N. Sasnauską. Ir pats ten nuo 1908–1914 m. vargonininkavo.

1910–1912 m. vasaromis muziką studijavo Varšuvoje. Kilus I pasauliniam karui, pasitraukė į Sankt Peterburgą, čia 1919 m. baigė Imperatoriškąją konservatoriją. Buvo paskirtas į Vitebską, kur 1919–1920 m. konservatorijoje dėstė teorines muzikos disciplinas. Ten jam buvo suteiktas ir muzikos profesoriaus laipsnis.

1919 m. trumpai dirbo Lietuvos ir Baltarusijos Švietimo liaudies komisariato įgaliotiniu, vadovavo darbininkų chorams, rūpinosi, kad rusų valdžia grąžintų Lietuvai išvežtas kultūros vertybes.

Sugrįžo į gimtąjį kraštą

1920 m. grįžo į Lietuvą ir, apsigyvenęs Kaune, iškart įsijungė į tuometinį kultūrinį ir muzikinį gyvenimą. Dirbo Lietuvių meno kūrėjų draugijos muzikos sekcijoje, rūpinosi Valstybės teatro steigimu, dėstė A. Sutkaus vaidybos studijoje ir vargonininkų kursuose, buvo Valstybės teatro antrasis dirigentas, muzikos sufleris, administratorius ir reikalų vedėjas.

1922–1924 m. kaip Lietuvos švietimo ministerijos Meno skyriaus viršininkas parengė muzikos programas vidurinėms mokykloms, vadovavo muzikos mokytojų vasaros kursams, taip pat daug prisidėjo prie 1924 m. 1-osios visos Lietuvos dainų šventės surengimo Kaune. 1923 m. buvo išvykęs į Latvijos dainų šventę susipažinti su dainų švenčių rengimo organizaciniais klausimais. Kauno karo muziejuje ir miesto sode suorganizavo net 32 simfoninės muzikos koncertus.

Nuo jaunystės kauptas įvairias kultūros senienas J. Žilevičius panaudojo švietėjiškai misijai – 1927 m. Klaipėdoje atidarė muzikos muziejų. Klaipėdos visuomenei J. Žilevičius buvo pažįstamas, kaip lektorius ir kaip profesionalių straipsnių muzikos klausimais autorius.

1924–1925 m. Klaipėdoje toliau tęsė žurnalo „Muzikos menas“, vėliau „Muzika“ leidybą.

Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus – Lietuvių operos tarybos nariai. Kaunas 1920 m. Sėdi iš kairės: Juozas Žilevičius, Juozas Tallat-Kelpša, Stasys Šilingas ir Kipras Petrauskas.

Pasitraukė į JAV

1929 m. Lietuvos švietimo ministerija J. Žilevičių komandiravo į JAV rinkti folklorinę medžiagą ir kitus įvairius muzikos eksponatus. Įsikūręs Elizabethe, NJ iki 1961 m., vargonininkavo ir vadovavo chorui Šv. Petro ir Povilo lietuvių parapijoje, aktyviai dalyvavo Amerikos lietuvių kultūros gyvenime. Parapijos chorą padidino iki 65 dalyvių, išmokė jį sudėtingų kūrinių ir nemažai koncertavo, dalyvavo dainų šventėse ir kituose tautiniuose renginiuose.

1934 m. Elizabethe parapijos įkūrimo 40-mečiui pažymėti pastatė veikalą „Kražių skerdynės“ su giesmėmis ir dainomis – dalyvavo apie 100 atlikėjų. 1938-1941 m. su parapijos choru ir solistais atliko Th. Dubois oratoriją „Septyni Kristaus žodžiai“. Taip pat suorganizavo nedidelį Niujorko apylinkės vargonininkų chorą.

Daug prisidėjo prie Amerikos lietuvių dainų švenčių organizavimo. 1930 m., Carnegie Hall Niujorke surengtoje dainų šventėje dalyvavo 500 dalyvių jungtinis choras, į kurį susibūrė Amerikos rytinio pakraščio lietuviai. Šventė buvo skirta Vytauto Didžiojo 500 mirties metinėms pažymėti.

Apdovanojimas už nuopelnus

1961 m. apsigyveno Čikagoje, buvo išrinktas tų metų 2-osios JAV ir Kanados lietuvių dainų šventės rengimo komiteto garbės pirmininku, 1964 m. Niujorko Pasaulinės parodos Lietuvių dienos repertuaro komisijos nariu.

1933 m. jo rūpesčiu buvo įkurta Amerikos lietuvių chorų sąjunga. J. Žilevičius prisidėjo prie žurnalo „Muzikos žinios“ įkūrimo, daug metų buvo redkolegijos narys ir daugelio straipsnių autorius. Čikagoje įkūrė Lietuvių muzikologijos archyvą.

Už didelius nuopelnus lietuvių muzikinei kultūrai J. Žilevičius 1935 m. buvo apdovanotas Gedimino III laipsnio ordinu.

Didžiulis kūrybinis palikimas

J. Žilevičius sudarinėjo lietuvių muzikų vardyną, daug straipsnių parašė Bostone leistoje „Lietuvių enciklopedijoje“ (buvo muzikos skyriaus redaktorius), taip pat rašė žurnalams ir laikraščiams.

Parašė monografiją „Česlovas Sasnauskas“ (1936), sudarė jo vokalinių kūrinių rinkinį „Lietuviška muzika“ (1950 m.), lietuvių liaudies ir originalių dainų rinkinį „Lietuviais esame mes gimę“ (1964), parašė studiją „Mažosios Lietuvos liaudies muzikos bruožai“ (1958), knygą „Lietuvis vargonininkas išeivijoje“ (1971) bei kitokių darbų.

J. Žilevičiaus gatvė Plungėje. Linos Ruibienės nuotr.

Sukūrė apie 400 įvairių kūrinių. Tai harmonizuotos lietuvių liaudies dainos, originalios solo ir choro dainos, kantatos, operetės, mišios, mišparai ir giesmės, simfoninė ir kamerinė muzika.

Amžinojo poilsio J. Žilevičius atgulė 1985 m. rugpjūčio 5 d. Baltimorėje – JAV. O 1991 m., gruodžio 18 d. Plungės rajono savivaldybės nutarimu, viena iš Plungės miesto gatvių pavadinta jo vardu.

 

Lina RUIBIENĖ

žemaicioLaikrastis.lt           

Dalintis
2024/04/13

Vizijas ir realybę skiria praraja

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), užsakiusi veislininkystės vystymosi ir skatinimo priemonių iki 2050 m. studiją, tikina siekianti proveržio šioje srityje, o veisimo organizacijos šaukia SOS dėl gyvulininkystės sektoriaus nykimo ir akcen...
2024/04/13

IKMIS: pasėlių stebėjimas ir LŽŪKT konsultantų rekomendacijos

Šiuo metu prisijungę prie IKMIS sistemos galite stebėti kas valandą atsinaujinančių augalų ligų ir kenkėjų plitimo rizikos prognozavimo modulių informaciją iš 74 meteorologinių stočių, kurių tinklas išdėstytas visoje Lietuvos ...
2024/04/13

Baltažiedžių plukių kilimai ir padangos

Pavasarį miškai pasipuošia ne tik žibučių ir plukių kilimais. Kai kur akis bado ir piktybiškai paliktos šiukšlės. Tai – ne vienerius metus besitęsianti problema.
2024/04/13

„Rokiškio sūris“ dividendams vėl siūlo skirti 5,25 mln. eurų

Viena didžiausių pieno perdirbimo bendrovių Lietuvoje „Rokiškio sūris“ dividendams šiemet kaip ir praėjusiais metais ketina skirti 5,25 mln. eurų – 15 centų akcijai.
2024/04/13

Apklausa paneigė stereotipus apie skirtingų kartų darbuotojus

Jauni darbuotojai drąsiau išsako lūkesčius dėl darbo sąlygų, jie labiau suinteresuoti karjera ir dažniau domisi darbo sąlygomis. Vyresni – lojalesni darbdaviui, labiau paiso vidaus tvarkos taisyklių, atidesni, lengviau susidoroja su s...
2024/04/13

NMA konferencijoje – su plotu ir gyvuliais susijusių priemonių aktualijos

Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) įvyko tradicinė konferencija „Tiesioginių išmokų bei Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano su plotu ir gyvuliais susijusių priemonių aktualijos“.
2024/04/13

VMVT griežčiau tikrins, ar neprekiaujama baltarusiškomis ir rusiškomis daržovėmis

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) žada stiprinti vaisių ir daržovių prekybos kontrolę reaguodama į pranešimus dėl nelegalios prekybos rusiška ir baltarusiška produkcija.
2024/04/13

Atraskime kitokį vištienos skonį

Prekybininkai sako, kad pastaraisiais metais dažniausias pirkėjų mėsos pasirinkimas – vištiena, mat ji pigesnė. Mes sakome – vištieną verta rinktis dėl to, kad ji puikiai tinka ir įmantriems patiekalams. Vienas kitas įdom...
2024/04/13

Žemės ūkio technikai neįveikiamos pėsčiųjų saugumo salelės jau nebus įrenginėjamos

Penktadienį Kelmės rajono savivaldybėje „Via Lietuva“ atstovai ūkininkams pristatė naujus inžinerinius sprendimus, leisiančius išvengti pėsčiųjų eismo saugumo salelių, kurios neįveikiamos platesnei žemės ūkio technikai.