Lietuvos ir Latvijos tarpsisteminių jungčių stiprinimo projektas pripažintas svarbiu valstybei

Valstybei svarbaus projekto statusas leis užtikrinti efektyvesnį projektų įgyvendinimą ir paspartinti  Lietuvos ir Latvijos tarpsisteminių elektros jungčių infrastruktūros teritorijų planavimo procesus, kurie turi būti pabaigti iki 2028 metų, kaip tai numatyta Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane. Statuso suteikimas leidžia pradėti elektros perdavimo linijos Lietuvos šiaurės vakaruose Varduva-Bruocėnai teritorijų planavimo darbus.

Projektą sudaro dvylika elektros perdavimo infrastruktūros projektų. Numatyta pastatyti naują elektros perdavimo liniją su Latvija Varduva–Bruocėnai, užbaigti Lietuvos šiaurės vakarų ir rytų elektros tinklų sujungimą įrengiant naujas jungtis Darbėnai–Varduva–Mūša ir Panevėžys–Mūša bei transformatorių pastotę „Varduva“, taip pat modernizuoti esamas linijas (Darbėnai–Gruobinia, Panevėžys–Jonava, Lietuvos Elektrinė–Jonava, Šiauliai–Mūša, Panevėžys–Aizkrauklė, Mūša–Viskali) ir kitą susijusią infrastruktūrą.

„Šis projektas yra svarbus žingsnis stiprinant Lietuvos energetinę nepriklausomybę ir regioninę integraciją. Didesnės elektros perdavimo galimybės leis efektyviau išnaudoti vietinius atsinaujinančius energijos išteklius, didins sistemos patikimumą ir atvers naujas galimybes tiek vartotojams, tiek verslui“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Įgyvendinus projektą, elektros perdavimo pralaidumas tarp Lietuvos ir Latvijos beveik padvigubės – nuo 1200 MW iki 2250 MW, taip pat bus sudarytos galimybės prie perdavimo tinklo prijungti papildomai 1100 MW sausumos vėjo, 800 MW saulės ir 2400 MW jūrinio vėjo elektrinių galių. Tai leis užtikrinti stabilesnį elektros sistemos veikimą, patikimesnį energijos tiekimą ir sudarys geresnes sąlygas atsinaujinančių energijos išteklių integracijai.

„Tarpsisteminių jungčių su Latvija stiprinimo programos svarba įtvirtinta teisiškai – tai leidžia pradėti teritorijų planavimo etapą elektros perdavimo linijos Varduva–Bruocėnai projekte. Ši linija taps penktąja 330 kV įtampos jungtimi tarp Lietuvos ir Latvijos. Šio projekto nauda yra daugialypė: bus išplėsti Lietuvos ir Latvijos tarpsisteminiai pralaidumai, atvertos papildomos galimybės vandenilio gamybos poreikiui. Be to, ši jungtis sustiprins elektros tinklų integraciją, atvers galimybes didesnei atsinaujinančių išteklių elektrinių ir kaupimo įrenginių plėtrai“, – teigia  „Litgrid“ vadovas Andrius Šemeškevičius.

Bendra programos vertė siekia apie 420 mln. eurų, o visus darbus planuojama užbaigti iki 2034 metų. Projektas jau įtrauktas į Europos Sąjungos bendro intereso projektų sąrašą, todėl projektų įgyvendinimui bus siekiama gauti finansavimą iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF).

Energetikos ministerijos informacija