Maksimaliai įsisavinti azotą padės biologiškai aktyvuotos trąšos „Azotas B6“

Visoje ES nuosekliai didinamas žemės ūkio kultūrų produktyvumas ir kartu vis garsiau eskaluojami tvarios žemdirbystės principai. Kalbant apie grūdines kultūras, šis didėjimas juda 1–2 proc. šuoliu ir ES šiuo metu yra produktyvumo lyderis, jei kalbame apie išgautą iš 1 ha derlių. Visi žinome, kad efektyvumas kainuoja ir reikalauja nemažų investicijų. Ūkiuose (išskyrus ekologinius) cheminių trąšų naudojimas, nors ir ribojamas dėl ES reikalavimų, artimiausiais dešimtmečiais išliks kaip vienas iš pagrindinių ūkininkavimo elementų. Todėl siekiant efektyvumo vis labiau bus akcentuojama skirtingų tręšimo technologijų sinergija. Negana to, 2021 metai Lietuvos žemdirbius pasitiko su ženkliai pakilusiomis mineralinių trąšų kainomis, tai sukelia nemenką galvos skausmą, svarstant, kaip subalansuoti visas dedamąsias, siekiant nesumažinti derlingumo ir gaunamo pelno. Vienas iš galimų atsakymų, siekiant sutaupyti, yra biologiškai aktyvuotos trąšos „Azotas B6“.

„Azotas B6“ – tai naujos kartos amonio salietra, papildyta 6 komponentų biologiniu preparatu, kuris skatina efektyvų azoto junginių judėjimą dirvožemyje, naudingų medžiagų įsisavinimą ir mažina jų netekimą.

Produktas kurtas ir bandytas biotechnologijų įmonėje – UAB „Nando“, kuri 2015 metais pradėjo kurti biologinių preparatų su mikroorganizmais formuliacijas, skirtas granuliuotoms trąšoms aktyvuoti. Trąšos „Azotas B6“ sukurtos dalyvaujant bendrame projekte kartu su UAB „Belor“. Šios trąšos Lietuvos ūkiuose bandomos nuo 2018 metų.

Trąšų apvėlimo, arba įkompaktavimo, mikroorganizmais technologiją UAB „Nando“ įdiegė viena pirmųjų Europoje, tačiau šios inovacijos plėtra neabejotinai bus labai svarbi artimiausiu metu vis labiau siekiant eiti tvarios žemdirbystės keliu.

Nualintose dirvose – tręšimo iššūkiai

Pradedame suprasti, kad ūkiams siekiant išlaikyti ir padidinti komercinį potencialą ir produktyvumą itin svarbų vaidmenį užima dirvožemio kokybė. Intensyviai ūkininkaujant, dirvos kokybė sparčiai prastėja. Metai po metų reikia išberti vis daugiau trąšų, norint pasiekti tą patį rezultatą. Tokiu būdu patenkama į nesustojantį ratą: norint geresnio derliaus, naudojama daugiau trąšų, taip didinanama dirvožemio erozija, dėl to vėl reikia didinti trąšų kiekį.

Mokslas vis garsiau kalba, koks svarbus biologinių preparatų, ypač azotą kaupiančių mikroorganizmų, naudojimas žemės ūkyje. Vienas iš tradicinių cheminių trąšų trūkumų yra tas, kad dalis jų, ypač esant nepalankioms klimato sąlygoms, yra išplaunama į gruntinius vandenis arba dujinių junginių pavidalu išgaruoja į atmosferą. Taip prarandama dalis trąšų ir augalus pasiekia mažiau aktyvių medžiagų, kai kuriais atvejais patiriama net iki 50 proc. nuostolių. Be to, intensyviai naudojant mineralines trąšas, keičiama dirvožemio elementų pusiausvyra, kinta ir dirvos mikroorganizmų rūšių sudėtis. Dėl šių priežasčių mineralinės trąšos neišnaudojamos efektyviausiai.

Amonio salietros trąšos „Azotas B6“ yra papildytos fosforą (Bacillus spp.) ir sierą atpalaiduojančiais (Thiobacillus spp.) bei kitais efektyvią azoto junginių apytaką dirvožemyje skatinančiais mikroorganizmais (Pseudomonas spp. ir kt.). Toks iš 6 skirtingų padermių sudarytas mikroorganizmų derinys sukurtas specialiai amonio salietros trąšoms. Skirtingi mikroorganizmai dirvožemyje gyvena bendruomenėmis ir aktyviai tarpusavyje sąveikauja, todėl skirtingų padermių pasirinkimas leidžia pasiekti didžiausią efektyvumą (pavyzdžiui, fosfatus tirpinantys mikroorganizmai aktyviai sąveikauja su azotą kaupiančiais mikroorganizmais). Mikroorganizmai kartu su amonio nitratinėmis trąšomis užtikrina svarbiausių augimo medžiagų balansą, dirvožemio biologinį aktyvumą, greitesnę augalų vegetaciją ir didesnį derlių.

Azoto įsisavinimas – iki 30 proc. efektyvesnis

Lauko sąlygomis atlikti bandymai parodė, kad laukuose, kuriuose naudotos trąšos „Azotas B6“, per pirmąsias 30 dienų (skaičiuojant nuo panaudojimo) augalai suformavo gerokai stambesnes šaknis bei žaliąją masę, buvo intensyvesnės žalios spalvos. Su „FiaLab“ laboratorine įranga ištyrus augalų žaliąją masę, praėjus 30–45 dienoms nuo aktyvuotos salietros panaudojimo, nustatyta, kad azoto junginių kiekis augaluose yra keletą kartų didesnis nei tuose, kuriems naudotos įprastos salietros trąšos. Pavasarį įsivyravus sausrai, augalai, tręšti trąšomis „Azotas B6“, dėl sukaupto azoto puikiai augo ir formavo derlių. Akivaizdžių pokyčių avižų laukuose pastebėjo ūkininkai Anton Bandelevič (Šalčininkų r.) ir Irma Naujalienė (Kalvarijos sen.), vasarinių kviečių laukuose – Nerijus Kinulis (Šilalės r.) ir Algirdas Srėbalius (Klaipėdos r.). Ūkininkus taip pat džiugino teigiami kukurūzų laukų pokyčiai.

Siekiant mokslinio objektyvumo, tyrimai atlikti ne tik ūkininkų laukuose, bet ir Dotnuvos bandymų stotyje. Galutiniai Dotnuvos bandymų stoties tyrimų rezultatai užfiksavo 14 proc. derliaus priedą.

Daugiau informacijos apie projektą ir užsakymų informacija – puslapyje www.azotasb6.lt.

2021-04-03