Daugelis nelieka abejingi juos supančių žmonių emocijoms, jausmams ir stengiasi reaguoti: užjaučia, guodžia ar puola padėti. Žmonės tiki, kad kitų jausmai yra nuoširdūs ir net nepastebi, kad neretai ašaros, žvilgsniai, išsakytos nuoskaudos – viso labo emocinio šantažo instrumentas, noras manipuliuoti aplinkinių jausmais. Apie tai kalbamės su psichologe Aiste Padlipskaite.
Kas yra manipuliavimas kitų jausmais? Kaip jį atpažinti? Manipuliavimas – noras pasiekti tam tikrų tikslų pasinaudojant kitais žmonėmis. Manipuliuoti galime sąmoningai (pavyzdžiui, tikslingai pagiriamas draugas prieš paprašant jo paslaugos, tikint, kad taip ją gausime lengviau) arba nesąmoningai (pačiam nesuprantant, kad manipuliuoji, pavyzdžiui, neigiamai kalbant apie save: „Man niekas nesiseka, niekam aš nerūpiu“, siekiant gauti emocinę paramą, palaikymą, užtarimą). Manipuliuojančiajam sunku sukurti nuoširdžius santykius su žmonėmis, nes jam svarbu tik pasinaudoti kitu, kad gautų sau naudos, pavyzdžiui, zyzimu, kad „tik tu gali man padėti“. Jei bendraudami su kitu žmogumi nejaučiate nuoširdumo, jums kyla priešiškumas, pokalbio metu nesidžiaugiate, nemalonu kalbėtis, tikėtina, kad jumis manipuliuojama ir bendraujama tik tuomet, kai reikalinga pagalba.
Kaip elgtis, jei žmogus supranta, kad mėginama manipuliuoti jo jausmais? Mėgstantis kontrolę manipuliatorius stengsis išbūti kontroliuojančioje pozicijoje. Jei jam nesiseks, ieškos kitos aukos. Taigi, neverta paklusti visiems manipuliatoriaus norams, reikia stengtis klausytis savo jausmų, daryti tai, ką jūs norite, o ne jis. Kartais sunku nesutikti su manipuliuojančiojo pasiūlymais, nepildyti jo norų. Tokiu atveju neskubėkite priimti pasiūlytų sprendimų, skirkite laiko apgalvoti. Taip parodysite, kad esate ne lengvatikis norų pildytojas, bet turintis savo nuomonę ir pirmiausia savus norus bei poreikius tenkinantis žmogus.
Kuo manipuliavimas kitų jausmais gresia pačiam manipuliatoriui ir jo aukoms? Manipuliatorius gali užstrigti savo istorijų rate, pats įtikėti jomis, nebeatskirti tiesos nuo pagražintų fantazijų, melo. Toks žmogus nesugeba sukurti nuoširdaus santykio, jam gali būti sunku sulaukti pagalbos, kai jos iš tikrųjų reikės. Pasekmės būna įvairios. Pavyzdžiui, jei vaikui sakoma „nuliūdinai mamytę taip pasielgdamas“, „nedaryk man gėdos“, vaikas jaučiasi kaltas, kad savo elgesiu įskaudino suaugusįjį. Jis suvokia, kad reikia elgtis taip, kad mama jaustųsi laiminga. Kitą kartą panašioje situacijoje jis stengsis įtikti mamai, kad ji būtų laiminga: mokysis, rengs namų darbus, nes to reikės mamai, tėčiui ar mokytojai, bet ne dėl savęs. Vėliau gyvenime jam gali būti sunku suprasti, ko jis pats nori, keblu įvardyti savo mėgstamas veiklas, įgyvendinti savo svajones, jis gali virsti kitų manipuliatorių auka. Manipuliuojant kaltės jausmu silpnėja vaiko individualumas, pasitikėjimas savimi, jis praranda savarankiškumą. Suaugus gali būti sunkumų kuriant tarpasmeninius santykius. Vaikas nežino, kaip reikia teisingai elgtis, todėl svarbu jam suprantamai paaiškinti, kodėl jo elgesys yra netinkamas, kaip reikia reaguoti, nes kitaip jis darys viską, kad įtiktų kitiems. Svarbu ne kritikuoti, o paaiškinti, kas gerai, o kas blogai.
Kokie žmonės labiau linkę manipuliuoti kitų jausmais? Kas dažniausiai būna didžiausiais manipuliatoriais? Žaisti kitų jausmais būdinga perdėtai save vertinančioms – narcizinėms, taip pat antisocialioms asmenybėms, neturinčioms stiprių empatijos, sąžinės, kaltės jausmų, nejautriems, impulsyviems žmonėms.
Kokia noro manipuliuoti kitų jausmais prigimtis? Kas skatina tokį tarpasmeninį elgesį? Manipuliavimą skatina greitai gauta nauda. Žmogus mato, kad naudojimasis kitais padeda lengviau pasiekti tikslus. Tai gali būti išmoktas įprastas bendravimo būdas.
Tai įdomu
Kaip netapti manipuliatoriaus auka
Violeta Gustaitytė