Medžioklės plotai kaitina aistras

Seimo narys liberalas Eugenijus Gentvilas įregistravo Medžioklės įstatymo pataisas, kurios, jo nuomone, turėtų įtvirtinti miško savininkų teisių viršenybę prieš medžioklės plotų naudotojus, leistų sumažinti jų dydžius, sudarytų savininkams galimybę jų valdose kurti naujus medžioklės vienetus, lengviau įsilieti į medžiotojų būrelius. Tačiau Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, kitos medžiotojų organizacijos skeptiškai vertina tokius sumanymus, nes, pasak jų, tai nieko neduotų, tik sukeltų didesnę grėsmę miško faunai.

Keletą miško plotų turintis Seimo narys Eugenijus Gentvilas nemato interesų konflikto dėl jo siūlomų Medžioklės įstatymo pataisų, nes pats nėra medžiotojas.

Kaimynai sujungti savo miškų negali E. Gentvilas neslėpė, kad savo siūlomomis pataisomis siekia apginti privačių miškų savininkų konstitucines teises. „Žinau ne vieną atvejį, kai kokio nors didmiesčio medžiotojai sukuria būrelį, pavyzdžiui, Šilalės rajone, suformuoja 1 000 ar 5 000 hektarų medžioklės plotus, apimančius ir privačius miškus, pievas ar laukus, ir sėkmingai ten medžioja. Tačiau tokiame medžioklės būrelyje dažnai nėra ne tik paties žemės sklypo savininko, bet ir nė vieno to rajono gyventojo!“, – sakė „Ūkininko patarėjui“ E. Gentvilas. Pagal dabar galiojantį Medžioklės įstatymą, medžioklės būrelio plotas turi būti ne mažesnis kaip 1 000 ha (10 kv. km). Įstatyme numatyta, kad savo medžioklės plotą gali sukurti vienas žemės savininkas. E. Gentvilas tai vadina absurdu: kaip jis sudarys tokį medžioklės ploto vienetą, jei pagal kitus įstatymus savininkas Lietuvoje gali turėti ne daugiau kaip 500 ha žemės? Net ir teoriškai žemės savininkai negali sudaryti 1 000 ha medžioklės ploto, nes du ar penki kaimynai negali sujungti savo žemių. To neleidžia dabar galiojantis įstatymas.

Siūlo sumažinti medžioklės ploto dydį Medžioklės įstatymo pataisų iniciatorius siūlo šiame teisės akte numatyti, kad medžioklės plotų vienetą galėtų suformuoti ne vienas, o daugiau savininkų, kurių miškai ir kitos žemės yra šalia, ribojasi vienos su kitomis. Medžioklės plotų vieneto dydis, jo nuomone, turėtų būti sumažintas iki 700 ha, kartu nurodant ir didžiausią galimą plotą – 5 000 ha. E. Gentvilo teigimu, įstatymo pataisomis siekiama sudaryti papildomas galimybes žemės ar miško savininkui tapti jo sklypuose medžiojančio medžiotojų kolektyvo nariu. Todėl įstatymo pataisose siūloma įtvirtinti, kad tokiu atveju savininkas nuosavybės teise turėtų turėti ne 100 ha, kaip yra reikalaujama dabar, o pakaktų 50 ha. Šiuo metu įstatyme pasakyta, kad sudaromi nauji medžioklės plotų vienetai turi nesuardyti gretimų medžioklės plotų vienetų. Be to, E. Gentvilas ragina įpareigoti medžiotojus būtinai sudaryti sutartis su žemės sklypų savininkais.

Interesų susikirtimo neįžiūri „Nesakau, kad mano siūlomos įstatymo pataisos tokios ir liks. Tačiau džiaugiuosi, kad jos jau sukėlė rimtų diskusijų ir kas nors vis dėlto bus daroma. Jei valdantieji pasiūlys radikalesnes, galbūt aš savo atsiimsiu arba bandysiu jas integruoti į naują projektą“, – žadėjo E. Gentvilas. Paklaustas, ar pats nėra miškų savininkas ir medžiotojas, kad primygtinai siūlo privatininkams palankesnes medžioklės sąlygas, E. Gentvilas prisipažino turėjęs bent 7 miško plotus skirtingose Lietuvos vietovėse, tris iš jų padovanojęs savo vaikams, liko dar keturi. „Tačiau aš nesu medžiotojas ir tikriausiai juo jau nebūsiu, nepretenduoju sudaryti savo medžioklės ploto vienetą, puikiai sutariu su žmonėmis, į kurių medžioklės plotus įeina ir mano miškai, su kai kuriais būreliais esu sudaręs sutartis. Jokio savo intereso, siūlydamas šias Medžioklės įstatymo pataisas, aš neturiu, tik siekiu apginti konstitucines savininkų teises“, – sakė liberalas E. Gentvilas.

Lietuvos miškų savininkų asociacijos vadovas Algis Gaižutis mano, kad dabartinis Medžioklės įstatymas jau yra pasenęs ir reikėtų rengti naują jo redakciją.

Mano, kad įstatymas paseno O kaip parlamentaro siūlomas Medžioklės įstatymo pataisas vertina patys miškų savininkai? „Mūsų manymu, šis įstatymas jau yra pasenęs ir reikėtų rengti naują jo redakciją. Tačiau tam reikia nemažai laiko, todėl, asociacijos nuomone, reikėtų imtis tarpinio varianto – pakeitus keletą jo straipsnių sumažinti šiuo metu kai kur tvyrančią įtampą. Seimo Aplinkos komitetui mes esame pateikę savo pasiūlymus, kokių pataisų reikėtų, kai kurios visiškai sutampa su tomis, kurias įregistravo Seimo narys E. Gentvilas. Netgi jei savininkas turėtų dabar tą reikalaujamą 1 000 ha vientisą miško masyvą, jis negalėtų jame įregistruoti medžioklės ploto, jei ten šiuo metu šeimininkauja koks nors medžioklės būrelis. Nuosavybė akivaizdžiai paminama. Todėl mes siūlome, kad formuojant tokius plotus savo sutikimą turėtų duoti ne mažiau kaip pusė savininkų“, – dėstė savo poziciją „ŪP“ Lietuvos miškų savininkų asociacijos vadovas Algis Gaižutis.

Bilietus turi, medžioti neturi kur Paklaustas, ką realiai duotų miško savininkams dabar siūlomos Medžioklės įstatymo pataisos, A. Gaižutis paminėjo tris dalykus: savininkas turėtų konstitucinę ir moralinę teisę pats spręsti, kaip jam elgtis su savo nuosavybe, ūkininkas galėtų pats reguliuoti žvėrių skaičių, kad nebūtų daroma žala jo ūkiui, savininkai turėtų galimybę formuoti savo medžioklės ploto vienetą, nors gal ir ne kiek­vienas to sieks. „Lietuvoje medžiotojų bilietus turi apie 30 tūkst. žmonių, medžiotojų būreliams priklauso tik 20 tūkstančių. O kur dar apie 10 tūkstančių? Jų niekas į būrelius nepriima, savo medžioklės plotų formuoti jie negali, todėl ir siūlome kai kurias įstatymo pataisas, kurios sušvelnintų tą konfliktinę situaciją“, – sakė asociacijos vadovas.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojo Eugenijaus Tijušo nuomone, įstatymo pataisa bandoma tenkinti tik nedidelės žmonių grupės interesus.

Europa didina plotus, mes mažiname „Šia įstatymo pataisa bandoma spręsti labai nedidelės dalies žmonių problemas. Kalbama ne apie šimtus, o gal apie dešimtį savininkų, kurie galėtų suformuoti savo miškuose ir kitokiose žemėse medžioklės ploto vienetus“, – sakė „ŪP“ Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas. Jo teigimu, pradėjus peržiūrėti plotų ribas, keisti dydžius pirmiausia nukentėtų fauna. Tai jau parodė kai kurių šalių patirtis. Mažinti medžioklės ploto vienetą iki 700 ha, pasak E. Tijušo, siūloma jau ne pirmą kartą. Tai, pasak jo, dar galima suprasti – kažkam to labai reikia, kad galėtų įgyvendinti savo planus. Tačiau kaip reikėtų suprasti siūlymą apriboti medžioklės ploto vienetą iki 5 000 ha? „Šiuo metu Lietuvoje yra apie 900 medžioklės plotų, jų vidurkis siekia apie 10 000 ha. Dauguma Vakarų valstybių stengiasi didinti medžioklės vieneto plotus, kad kuo racionaliau būtų panaudoti gyvūnijos ištekliai, o pas mus užsimota juos mažinti, kad tą patį žvėrį taikytųsi nušauti kelių nedidelių plotų medžiotojai. Kalbos apie sąmoningumą, meilę gamtai šiuo atveju beprasmės“, – įsitikinęs E. Tijušas.

Ne pirmas bandymas „Prieš kurį laiką surengėme apklausą, norėdami išsiaiškinti, ar yra kokių nors medžiotojų konfliktų su miškų savininkais. Nustatyta tik keliolika panašių atvejų ir tik 13 savininkų pareiškė norą formuoti savo medžioklės ploto vienetus. Dabar galiojanti 1 000 ha minimali riba buvo nustatyta tariantis su mokslininkais, gamtosaugininkais. O kokiais argumentais vadovaujantis siūloma ją sumažinti iki 700 ha? Kodėl ne iki 750 ar 600? Juk tai niekuo neparemti skaičiai. Lenkų nustatytas minimalus plotas yra 3 000, estų – 5 000 ha. O ką siūloma daryti Lietuvoje? Dar labiau sumažinti minimalią ribą“, – piktinosi E. Tijušas. Jo nuomone, absoliutus absurdas būtų nustatyti privalomai sudaromas medžiotojų ir miško savininkų sutartis. „Toks bandymas, – tikino Medžiotojų ir žvejų draugijos vicepirmininkas, – jau buvo, bet patyrė visišką fiasko. Lietuvoje yra 900 000 savininkų, dauguma iš jų yra smulkūs. Kas ir kur juos sugaudys? O jei kas nors iš jų norės sudaryti tą papildomą prie visų medžioklės prievolių sutartį, galės labai lengvai tai padaryti. Ginčų čia negali būti, nes jei savininkas pageidaus, ji privalės būti pasirašyta. Kam viską versti aukštyn kojomis? Juk ir taip be savininko sutikimo medžiotojai negali jo plotuose statytis kokių nors medžioklės įrenginių, jiems tenka atlyginti už žvėrių padarytą žalą, kartu spręsti ir kitas problemas.“

Baiminasi konkurencijos Panašią poziciją išsakė ir Sūduvos medžiotojų sąjungos pirmininkas Paulius Uleckas. „Negirdėjau nė vieno mūsų krašto savininko nusiskundimo, kad jie nesutartų su medžioklės būreliais, todėl nematau jokio reikalo mažinti medžioklės ploto vienetus, keisti jų ribas, griauti nusistovėjusią neblogai veikiančią tvarką. Visas tas šurmulys tik dėl keliolikos žmonių“, – sakė „ŪP“ P. Uleckas. Tačiau jis pripažino, kad kai kurie medžiotojų būreliai labai nenoriai priima naujus narius, daro jiems visokias kliūtis. „Ne kartą esu kalbėjęs su tokių būrelių nariais, raginau juos taip nesielgti, tačiau vis dar neretai nugali konkurencijos baimė, savininkiškumas, savotiškas pavydas, kuris tik kursto aistras ir neretai verčia oponentus griebtis neadekvačių priemonių“, – sakė P. Uleckas. Jo nuomone, egzistuoja tik pavieniai atvejai, kai dėl charakterio savybių, tarkime, savininko ar medžiotojų kolektyvo vadovo konfliktiškumo ar kitų priežasčių nesurandamas kompromisas. Tad ar dėl to esama svarių priežasčių radikaliai keisti įstatymą ir faunos apsaugos balansą stumtelėti į savininko pusę, o praktiškai – į jos sunaikinimą?

Stasys JOKŪBAITIS „ŪP“ korespondentas

Algimanto SNARSKIO piešinys

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.