Mokslininkai šokiruoti kamanių elgesio

Aplinkosaugininkai ir gamtos tyrinėtojai jau daugelį metų stebi augalų apdulkintojų, tarp jų ir laukinių bičių bei kamanių populiacijos mažėjimą, o kai kurių rūšių ir nykimą. Tai daugiausia lemia aplinkoje skleidžiami teršalai: cheminėmis apsaugos priemonėmis purškiami augalai, dirvožemyje besikaupiantys pesticidų likučiai. Būtent jų poveikį kamanėms ir tyrė Gvelfo universiteto (Kanada) mokslininkai, kai nutiko incidentas.

Tyrimo vadovė Sabrina Rondeau pasakoja, kad netyčia į vamzdelius, kuriuose buvo kelios kamanės, pateko vanduo. „Aš išsigandau, – Prancūzijos tarptautinei naujienų agentūrai AFP sakė S. Rondeau, eksperimentą atlikusi doktorantūros studijoms. – Vabzdžių buvo mažai, bet aš nenorėjau jų prarasti.“

Kokia didelė buvo nuostaba, kai kamanės nenuskendo. „Labai ilgą laiką tyrinėjau kamanes. Kalbėjau su daugybe žmonių ir niekas nežinojo, kad jos tai gali“, – sakė ji.

Pasirodo, kamanės po vandeniu išbūti gali net kelias dienas. Tai itin svarbu, nes taip jos gali išgyventi per dėl klimato kaitos padažnėjusius potvynius. Jie dažnai užlieja urvelius, kuriuose žiemoja nykstantys augalų apdulkintojai.

Šis įvykis paskatino Kanados mokslininkę imtis kito eksperimento, kurio rezultatai vėliau buvo paskelbti žurnale „Biology Letters“. Tyrėjai į vamzdelius patalpino 143 žiemojančias kamanes motinėles. Vienuose vamzdeliuose vabzdžiai plūduriavo, kituose – buvo visiškai panardinti, o treti vamzdeliai palikti be vandens. Po vandeniu kamanės laikytos nuo 8 valandų iki 7 dienų.

Net 81 proc. į vandenį panardintų kamanių motinėlių ne tik išgyveno septynias dienas. Vėl patekusios į normalias sąlygas, jos išliko gyvos dar aštuonias savaites.

Eksperimento metu tirtos Šiaurės Amerikoje aptinkamos paprastosios rytinės kamanės. Jos yra ypač atsparios, tad populiacijos mažėjimas nėra toks didelis, kaip kitų rūšių bičių. Mokslininkams įdomu, ar šiai rūšiai būdingas atsparumas ir lėmė gebėjimą išgyventi per potvynius. Jie įsitikinę, kad šis eksperimentas turi būti pakartotas ir su kitomis kamanių rūšimis, kad būtų nustatyta, ar ši savybė būdinga ir joms.

Kamanės kaip žmonės geba mokytis ir mokyti

Visai kitokį eksperimentą atlikę Karalienės Marijos koledžo, priklausančio vienam didžiausių ir seniausių Didžiojoje Britanijoje Londono universitetui, mokslininkai taip pat buvo priblokšti kamanių elgesio. Paaiškėjo, kad šiems mažiems, bet gyvybei Žemėje reikšmingiems vabzdžiams būdinga ir tai, kas anksčiau buvo laikoma išskirtinai savita žmogui.

Mokslininkams pavyko išmokyti bites spręsti problemas ir įgytas žinias perduoti kitoms. Žurnale „Nature“ aprašyto eksperimento metu tyrėjai į dėžutę įpylė pasaldinto vandens, kuris buvo atlygis kliūtis įveikusioms kamanėms. Jos turėjo išspręsti dviejų žingsnių galvosūkį, kad jį pasiektų. Pasak tyrime dalyvavusio dr. Alice‘os Bridges, tai bitėms „itin sudėtinga užduotis“.

Pirmiausia jos turėjo nustumti mėlyną svirtį, kuri blokavo raudoną svirtį, o paspaudusios raudonąją galėjo pasiekti pasaldintą vandenį.

Toks galvosūkis yra per sudėtingas, kad kamanė galėtų ją išspręsti pati, todėl mokslininkai kelis vabzdžius išmokė kaip tai padaryti, siūlydami papildomą atlygį už pirmąjį ir antrąjį žingsnius.

Vėliau išmokytas bites jie suporavo su niekada galvosūkio nemačiusiomis. Įdomu tai, kad šiame etape atlygis už pirmąjį žingsnį buvo pašalintas. Nemokytos kamanės galėjo išmokti abu galvosūkio žingsnius stebėdamos dresuotas giminaites, bet jos niekada negavo atlygio už pirmąjį žingsnį.

Sprendimai ir elgesys, kurio kamanės mokė viena kitą, buvo sudėtingesni nei pačios būtų galėjusios sugalvoti, bet joms tai pavyko. Tyrėjų nuomone, tai gali būti tam tikros gyvūnų karalystės „kumuliacinės kultūros“ įrodymas – idėja palaipsniui kaupti žinias ir įgūdžius iš kartos į kartą.

„Manoma, kad toks kaupiamasis žinių įgijimas būdingas tik žmonių rūšiai. Bet eksperimentas ginčija tradicinį požiūrį, kad tik žmonės gali socialiai išmokti sudėtingo elgesio“, – teigė taip pat prie tyrimo dirbęs profesorius Larsas Chittka.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.