Kaunas -6,9 °C Debesuota
Sekmadienis, 9 Vas 2025
Kaunas -6,9 °C Debesuota
Sekmadienis, 9 Vas 2025

Dr. Alius POCKEVIČIUS
LSMU VA profesorius  

Naminių paukščių sveikatingumo problemos

2024/07/15


Paukščių augintojai, ypač pradedantys sparnuočių laikytojai, dažnai susiduria su paukščių auginimo teorinių žinių ir praktinės patirties trūkumu, todėl, prieš pradedant auginti paukščius, tikslinga būtų pasikonsultuoti su patyrusiais augintojais, paukštininkystės specialistais.

Reikalingas nuolatinis dėmesys

Ligų profilaktikoje ar susirgus paukščiams labai svarbus vaidmuo tenka veterinarijos gydytojui, kuris patars ir atliks reikalingus tyrimus diagnozei nustatyti, paims mėginius laboratoriniams tyrimams, paskirs gydymą, rekomenduos ligos kontrolės ir profilaktikos priemones ir padės išvengti rimtesnių sveikatingumo problemų ir ekonominių nuostolių.

Augintojai sparnuočių pulką turėtų reguliariai apžiūrėti, įvertinti paukščių elgesį, vandens ir lesalų suvartojimą, laikymo patalpos oro, kraiko kokybę, dėslumą. Paukščiai įvertinami kliniškai, atliekama išorinė apžiūra, kurią atliekant svarbu įvertinti paukščių elgseną, jos pokyčius, pavyzdžiui, koordinacijos sutrikimus, drebulį, sutrikusią eiseną, kojų silpnumą, paralyžių, depresiją, aklumą, kvėpavimo ir virškinimo sistemos pokyčius. Svarbu apžiūrėti, ar išoriškai nėra susiformavusių darinių, įvertinti plunksnų, odos, snapo, skiauterės ar barzdelės, kojų būklę, ar nėra kanibalizmo, viduriavimo požymių, išskyrų iš burnos ertmės ir kvėpavimo sistemos, akių, įvertinti paukščio įmitimą. Jei laikomos dedeklės, tikslinga apžiūrėti kiaušinius, jų spalvą, formą ar lukšto kokybę. Kai kuriais atvejais, jei matoma, kad paukščių išgydyti negalima, jie yra nusilpę ar suluošinti, tenka juos eutanazuoti, atliekami reikiami laboratoriniai tyrimai diagnozei nustatyti, o gaišenos vėliau turi būti saugiai sunaikinamos.

Svarbos neprarandanti profilaktika

Paukščių medžiagų apykaita yra greita, todėl jie jautriai ir greitai reaguoja į sveikatos būklės, laikymo, šėrimo ar girdymo sąlygų pasikeitimą. Laikytojas, pastebėjęs sparnuočių elgesio pokyčius, turėtų atidžiai juos įvertinti, ypač jei pasikeičia didesnės dalies ar viso pulko paukščių elgsena ir tai leidžia įtarti galimą infekcinės ligos ar apsinuodijimo atvejį, kurio atveju reikia nedelsiant informuoti veterinarijos gydytoją. Susirgimų prevencijai svarbu stiprinti sparnuočių imuninę sistemą, iš paukščių aplinkos šalinti patiriamą stresą dėl karščio, šalčio, padidėjusio amoniako kiekio patalpose, prastos ventiliacijos, triukšmo, pašaro ar vandens trūkumo. Paukščiai turi turėti laisvą prieigą prie lesalinės ir girdyklos. Esant nesubalansuotam racionui, kai pašaruose trūksta maistinių, mineralinių medžiagų, vitaminų ar aminorūgščių, sparnuočiai gali susirgti arba sumažėja jų produktyvumas. Todėl svarbu juos lesinti visaverčiais lesalais, atsižvelgiant į paukščių amžių, tipą (mėsiniai, dedeklės ar veisliniai paukščiai), produktyvumą. Sparnuočiams skirtas geriamasis vanduo turi būti geros kokybės.

kiaušiniai
Kiaušinių lukšto pokyčiai.

Viena iš svarbiausių sveikatingumo problemų, auginant paukščius, yra užkrečiamosios ligos, todėl labai svarbi jų kontrolė. Patartina mėsinius paukščius ir dedekles laikyti atskirai, nes ta pati liga gali turėti skirtingą ekonominį svarbumą. Ligų sukėlėjai į paukščių ūkį patenka įvairiais būdais, todėl paukščių laikytojams aktualu žinoti patogenų šaltinius, jų perdavimo kelius. Paukščius reikėtų įsigyti iš paukštidės, kurioje laikomi sveiki sparnuočiai, nesergantys užkrečiamosiomis ar neužkrečiamosiomis ligomis. Svarbu įsigytus paukščius karantinuoti, nes kai kurie iš jų gali būti ligos nešiotojai, kurie dažniausiai atrodo sveiki, tačiau ligos užkratas fermoje gali būti platinamas ilgą laiką bei būti nuolatiniu ligos sukėlėjų šaltiniu. Įsigytus paukščius reikia laikyti švarioje, sausoje, erdvioje, gerai vėdinamoje patalpoje, turi būti pasirinktas kokybiškas kraikas, kad būtų kuo mažesnis dulkėtumas laikymo patalpose, juos lesinti kokybiškais lesalais, papildytais vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis.

Labai svarbu atlikti inventoriaus, patalpų, voljerų, kuriuose yra laikomi paukščiai, dezinfekciją. Valymo priemonės ar ūkyje naudojamas transportas paprastai yra suteršti kraiku, paukščių išmatomis, todėl labai svarbu, kad jos būtų nuplautos, dezinfekuotos prieš jas naudojant kitoje paukštidėje ar kitame jos skyriuje. Labai svarbu kontroliuoti pašarų, paukščių gabenimo, negyviems paukščiams ir mėšlui pašalinti skirtų transporto priemonių valymo ir dezinfekavimo procesus.

Nereikia pamiršti, kad paukščių augintojai yra svarbus rizikos veiksnys platinant užkrečiamąsias ligas. Žmonės neretai patogenus perduoda su nešvaria avalyne, drabužiais ar rankomis, jei buvo sąlytis su sergančiu paukščiu ar jo išskyromis, todėl dirbantys su paukščiais asmenys turi būti susipažinę su biosaugos reikalavimais, kurie gali skirtis, priklausomai nuo laikomų paukščių rūšies, skaičiaus, tačiau bendri principai yra panašūs. Asmenys, besilankantys paukščių laikymo vietoje, turi naudoti vienkartines pirštines, apsauginę aprangą, batus, kitas reikalingas priemones, sparnuočių laikymo vietose turi būti įrengti dezinfekcijos barjerai.

Paukščių ūkio, kuriame įtariama infekcinė liga, darbuotojai negali lankytis kitose paukščių laikymo vietose, paukščiai negali būti išvežami, parduodami ar atliekamas kitoks sparnuočių judėjimas. Įtarus infekcinę ligą, labai svarbu greitai nustatyti jos priežastį ir imtis tinkamų ligos kontrolės ar profilaktikos priemonių, todėl reikia apie tai informuoti veterinarijos gydytoją, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistus, o paukščių pulkas turėtų būti izoliuojamas, kol įtariama infekcinės ligos diagnozė bus patvirtinta ar paneigta. Jei yra galimybė, sergančius paukščius reikėtų atskirti nuo sveikų.

Dėmesys sveikatai

Jei susirgimą komplikuoja bakterinės kilmės infekcija, gali būti taikomas gydymas antimikrobiniais vaistais, tačiau tai būtinai turi būti suderinta su veterinarijos gydytoju, prieš tai įvertinus mikroorganizmų atsparumą antimikrobinėms medžiagoms. Jei antimikrobiniais vaistais gydomi produkcijos paukščiai, pavyzdžiui, dedeklės, tuomet jų sudėti kiaušiniai, kol nepasibaigs vaisto instrukcijoje nurodytas išlaukos terminas, negali būti naudojami maistui. Mėsiniai paukščiai gali būti skerdžiami taip pat tik pasibaigus antimikrobinių vaistų išlaukai. Vaistai paukščiams gydyti turėtų būti naudojami tada, kai yra nustatoma ligos diagnozė, arba remiantis veterinarijos gydytojo konsultacija.

Skrodimo metu nugaišusio paukščio kepenyse randama spalvos, dydžio, konsistencijos pokyčių (kepenų lipidozė).

Laukiniai paukščiai gali platinti daug rūšių ligų sukėlėjų, ypač tai svarbu saugantis nuo paukščių gripo, todėl svarbu, kad naminiai paukščiai neturėtų su jais kontakto. Svarbu paukščius saugoti ir nuo parazitozių, reikia atlikti dehelmintizacijas. Sparnuočiai, užsikrėtę ektoparazitais, dažniausiai erkėmis, būna neramūs, matomi pažeidimai odoje, kojų srityje, randami plunksnų pažeidimai, išsivysto odos uždegimas, anemija, gali komplikuotis bakterine infekcija, sparnuočiai gali išliesėti, sumažėja dėslumas. Jei paukščiai laikomi palaidai, reikia įvertinti ir plėšrūnų, tokių kaip lapės, kiaunės, šeškai ar plėšrieji paukščiai, keliamą pavojų, imtis atitinkamų apsaugos priemonių. Svarbu ir graužikų, kurie patogenus gali platinti per užterštą vandenį, kraiką ar lesalus, kontrolė paukščių ūkyje. Nereikia pamiršti, kad ligas gali platinti ir vabzdžiai, ypač šiltuoju metų laiku.

Nereta problema yra paukščių apsinuodijimai, kurių priežastys gali būti labai įvairios. Atsižvelgiant į tai, kad apsinuodijimo atveju, ypač esant ligos ūmiai eigai, dažnai suserga daug paukščių, svarbu įvertinti paukštyno epizootinę situaciją ir diferencijuoti apsinuodijimą nuo užkrečiamosios ligos. Labai svarbu, kad lesalai pašarų saugyklose būtų tinkamai saugomi, nesugedę, pagaminti iš kokybiškų žaliavų. Pašarų sudėtis turi atitikti auginamų paukščių rūšį, paskirtį ir amžių. Pridedant į pašarus vitaminų, mineralinių medžiagų, amino rūgščių priedų, antimikrobinių vaistų, kokcidiostatikų ar kitų vaistų, reikia tinkamai juos parinkti ir dozuoti. Pašarus, jų žaliavas svarbu ištirti dėl mikotoksinų.

Auginant paukščius, ypač broilerius, labai svarbi yra kraiko kokybė. Mėsiniai viščiukai ar kalakučiukai ant kraiko auga iki pat skerdimo laiko, todėl labai svarbu, kad kraikas būtų purus ir tinkamo drėgnio. Jei kraikas sušlampa, paukštidėje padidėja bakterinis užterštumas, amoniako kiekis, atsiranda daugiau vabzdžių (mažesniuose ūkiuose), pažeidimų paukščių kojų paduose, krūtinės srityje. Sušlapusio kraiko priežastis gali būti ne tik paukščių viduriavimas ar prasta ventiliacija, bet ir netvarkingos girdyklos, nesandarūs paukštidžių stogai. Kraikas gali pradėti šlapti ir dėl per didelio paukščių (ypač broilerių) kiekio paukštidėje, todėl svarbu, kad paukščių skaičius neviršytų lestinos ribos, paskaičiuotos konkrečiai laikymo vietai. Vienas iš geriausių kraiko pasirinkimų – geros kokybės medžio drožlės ar specialiai paruoštos durpės.

Laiku užkirsti kelią

Paukštidėje pasireiškus ligai, prasidėjus paukščių gaišimui, vienas iš pagrindinių diagnostikos metodų paukštininkystės praktikoje yra veterinarijos gydytojo atliekamas nugaišusio ar eutanazuoto paukščio skrodimas, kuris yra pakankamai tikslus, pigus ir taip greitai nustatoma preliminari ligos diagnozė. Paukščio gaišenos skrodimą, mėginių paėmimą laboratoriniams tyrimams reikia atlikti kuo greičiau po sparnuočio mirties, siekiant išvengti greitai besivystančių pomirtinių pokyčių. Skrodimo metu veterinarijos gydytojas įvertina ligos pasekmėje organuose ir audiniuose išsivysčiusius patologinius anatominius pokyčius.

Diagnozei patikslinti ar patvirtinti imami mėginiai histopatologiniam, bakteriologiniam, virusologiniam, parazitologiniam ir kitiems tyrimams. Įtariant ligą ar siekiant ją kontroliuoti, mėginiai imami ir gyviems paukščiams (pavyzdžiui, kraujo, iš kloakos ar trachėjos), gali būti atliekami laboratoriniai išmatų, sekreto, kraiko, pašarų, vandens, patalpos oro tyrimai.

 

Asociatyvi 123rf ir autoriaus nuotraukos

Dalintis