Nei bėgti, nei rėkti

Žemėlapis raudonuoja

Lietuva įsipareigojo išlaikyti 746 tūkst. ha daugiamečių pievų – tiek, kiek jų šalyje buvo 2018 m. Daugiametes pievos suarusiems ir neatkūrusiems ūkininkams nuo kitų metų grės sankcijos.

Derlinga pievų žemė, užuot teikusi ekonominę naudą jos savininkui ar nuomotojui bei pildžiusi Lietuvos biudžetą, tampa tyliu priekaištu šalies žemės ūkio dabarties ir ateities strategams. Ji tarsi klausia jų: „Kodėl derlingą žemę, kuri nuo amžių amžinųjų sotino ją dirbantį žmogų, pavertėte girnapuse po jo kaklu? Kodėl tokiu poelgiu dar labiau šalį verčiate dykyne, genate iš jos žmones?“

Tai – apibendrinta santrauka skaudulių, kurie kamuoja daugelį ūkininkų, tarp jų – ir „Ūkininko patarėjo“ pašnekovą, dviejų mažamečių vaikų tėvą Darių Ufartą iš Kidulių, Šakių r. „Dar ne visi žmonės, kurie išpardavė karves ir ruošiasi užsiimti augalininkyste arba išnuomoti pievas, suvokia, kas jų laukia“, – atviravo pašnekovas.

Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) sudarytame Lietuvos suartų daugiamečių pievų ir nedeklaruotų daugiamečių pievų žemėlapyje – daugybė raudonų lopinių lopinėlių. Šia spalva pažymėtos suartos daugiametės pievos, kurias būtina atkurti – užsėti daugiametėmis žolėmis. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skelbia, kokios sankcijos gresia raudonai nuspalvintų žemės plotų savininkams ar nuomotojams, neatkūrusiems daugiamečių pievų. Visa jiems pagal paraišką priskaičiuota plotinių paramos priemonių paramos suma 2024–2026 metais sumažės 1–16 proc., priklausomai nuo to, koks yra pažaidos plotas: iki 3 ha, nuo 3 iki 5 ha ar daugiau nei 5 ha. O 2027 m. ši paramos suma sumažės 100 proc. Nesvarbu, kiek ūkininkas neatkūrė daugiamečių pievų, jis neteks visos jam pagal paraišką priskaičiuotos paramos sumos.

Derlinga žemė – bevertė?

„Šalyje nesuvaldžius pieno krizės, daug pienininkystės ūkių nutraukė veiklą. Dėl to sumažėjo daugiamečių pievų – jos suartos. Bet teks atkurti. Pieno krizė vis dar tęsiasi. Gyvendamas Kiduliuose, matau, kaip tiltu, jungiančiu šį miestelį su Jurbarku, dažną dieną Lenkijos link vežamos karvės. Ir mano tėvai ketina jų atsisakyti. Tad, mūsų šalies ūkininkams vis dar išparduodant karves, daugėja daugiamečių pievų, kurias nuostolinga suarti.  Suarus gresia sankcijos. Mes, ūkininkai, sakėme, kad tokia situacija prives prie didelės problemos. Tačiau ŽŪM jos nesprendė ir nesprendžia, – ŪP teigė D. Ufartas. – Noriu plėsti savo ūkį. Juk perspektyvus tik augantis ūkis. Pažangias, aplinką tausojančias technologijas galima ūkyje įdiegti tik turint daugiau žemės. Vienas ūkininkas, laikęs 160 karvių, traukiasi iš pienininkystės. Jis norėtų 200 ha pievų išnuomoti man. Bet pievų arti negalima...“

Pasak pašnekovo, atrodytų, pasitaikė puiki proga išsinuomoti nemažai žemės – daugiamečių pievų – ir plėsti ūkį, jame įdiegti pažangias technologijas, kad taptų konkurencingesnis, pelningesnis. Tokia proga pasitaiko tik kartą gyvenime.

„Nežinau, ką daryti – ar nuomotis tas pievas, ar nesinuomoti, ar plėsti ūkį, ar pasitraukti – neūkininkauti. Jei išsinuomosiu ir kitąmet neatkursiu bent 1 ha suartų daugiamečių pievų, pritaikys sankcijas. Jos kasmet didės ir 2027 m. jau visi ūkininkai, suarę bent kiek daugiamečių pievų, kurias būtina atkurti, negaus tiesioginių išmokų. Jei tokia tvarka nepasikeis, visa žemė, kurioje buvo daugiametės pievos, taps beverte. Ši žemė bus nenaudinga nei savininkui, nei nuomotojui, nei Lietuvai“, – svarstė D. Ufartas. Jam pikta, kad naštą nearti daugiamečių pievų arba jas suarus atkurti ŽŪM užkrovė tik ūkininkams, kurie iš pienininkystės pasitraukė paskutiniai. Ši prievolė netaikoma suarusiesiems jas iki 2016 m. Dar pikčiau, kad Šakių r. ir kitų regionų derlinga daugiamečių pievų žemė lieka benaudė – nekuria pridėtinės vertės jos savininkui arba nuomotojui, taip pat nepildo šalies biudžeto.

Sunku suvokti

„Vyksta sunkiai suvokiami dalykai. Nesuprantu sprendimo laikyti pievas ir jas šienauti, o į ritinius susuktą žolę versti į pagriovius, kad pūdama terštų aplinką. Kur tokio veiksmo ekonominė nauda? Derlinga žemė negali būti dyka! – tvirtino ūkininkas. – ŽŪM daugiamečių pievų problemą sprendžia vienpusiškai – sankcijomis bausdama ūkininkus. Tikiuosi, įsijungus sveikam protui, sprendimas nearti daugiamečių pievų bus atšauktas. Jei ŽŪM ir politikai nekeis šio sprendimo ir vis tiek reikės atkurti didžiulius daugiamečių pievų plotus, kam tada dirbti, ūkininkauti? Tegul pasako mums, ūkininkams: „Esate nereikalingi.“ Tada mes, supratę, kad valstybei nereikia žemės ūkio, užsiimsime kita veikla arba išvyksime dirbti ir gyventi į kitas šalis.“

Tokią D. Ufarto neviltį lemia ir situacija visame Lietuvos žemės ūkyje. Pasak jo, už vietinius grūdus supirkėjai ir perpardavėjai moka mažai, o savo maržas – didina. D. Ufartas dirbti, tausoti, mylėti žemę išmoko iš tėvo. Jam tęsti tradiciją, šią meilę ir patirtį perduodant savo vaikams – šventa pareiga. Deja, deja... „Visi ūkininkai sunerimę dėl prievolės atkurti daugiametes pievas. Neturint gyvulių, kyla problema, kur dėti šieną“, – pridurė D. Ufartas. Pasak jo, kai tokie valdžios sprendimai, Lietuva niekada netaps turtinga, klestinčia valstybe. Šiemet vien dėl ekoschemų, kurias ūkininkai rinkosi, nedirbdami 5 proc. savo žemių – paversdami jas žaliuoju pūdymu, šalies biudžetas per mokesčius negavo 27–47 mln. Eur.

Nuvaro nuo žemės

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 121, 2023 m. spalio 26 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.