Nepakeičiamieji LIFE projektų įgyvendintojai (Tęsinys)

Nutaikyta į vieną?

Kokie tie Lietuvos strateginiai dokumentai, pagal kuriuos suformuotas išskirtinis reikalavimas dėl patirties žemės ūkio srityje? AVPA nurodo, kad rengiamas SGP bus skirtas įgyvendinti Paukščių direktyvą, Buveinių direktyvą, ES biologinės įvairovės strategijos 1 tikslui pasiekti, įgyvendinant Prioritetinių veiksmų programą, taip pat pasiekti ES biologinės įvairovės strategijos iki 2030 m. ir Gamtos atkūrimo reglamento tikslus ir kt. 

Į šiuos dokumentus AM išsiųstame rašte pabaksnojo ir LGF, suabejojęs į projektą atrenkamos NVO procedūrų skaidrumu. „Teigiama, kad projektas bus skirtas ES Buveinių direktyvos tikslams pasiekti, tačiau iš Lietuvoje Buveinių apsaugai svarbiose teritorijose (BAST) saugomų ir Buveinių direktyvos 1 priede išvardytų 55 buveinių tipų tik 9 naudojami žemės ūkyje – vadinasi, tik 16,4 proc. buveinių tipų yra būdingos žemės ūkio buveinės. Tarp viso Lietuvos BAST ploto pievų buveinės ir medžiais apaugusios ganyklos – tipiškos žemės ūkio buveinės – tesudaro vos 0,7 proc.! Todėl yra visiškai akivaizdu, kad nors projekto tikslas yra ES Buveinių direktyvos įgyvendinimas, tačiau šita apklausa (konkursas) buvo nutaikyta į vieną organizaciją, dirbančią siauroje žemės ūkio srityje“, – konstatuojama AM skirtame LGF direktoriaus pasirašytame rašte. Panaši situacija ir dėl paukščių apsaugos. Kaip pastebėjo LGF vadovas, iš 49 paukščių rūšių, įtrauktų į Paukščių direktyvos I priedą ir kurioms privalu garantuoti apsaugą per saugomų teritorijų steigimą, tik 7 rūšims (14 proc.) reikia žemės ūkio kraštovaizdžio visose jų gyvavimo ciklo stadijose (migracinių sustojimų, perėjimo, maitinimosi ir kt. metu). Didesnė dalis Paukščių direktyvos I priedo paukščių gyvena pelkėse, miškuose bei kitose buveinėse ir žemės ūkio paskirties žemė joms nereikalinga arba jie ten užskrenda tik epizodiškai. „Jeigu projekto tikslas yra Paukščių direktyvos įgyvendinimas, tai akivaizdu, kad projekto sumanytojo tikslai prasilenkia su konkurso reikalavimais ir ieškomo projekto partnerio veiklos sritimi“, – įsitikinęs E. Greimas.

LGF vadovui atrodo, kad ir dėl projekto siekio įgyvendinti ES biologinės įvairovės strategiją iki 2030 m. pernelyg susitelkta į agrarinę sritį, nors apie ją šioje strategijoje kalbama tik viename (2.2.2) punkte, t. y. numatoma ES dėti pastangas sugrąžinti gamtą į žemės ūkį.

„Yra akivaizdu, kad projekto rengėjai ignoruoja tokias svarbias ES biologinės įvairovės strategijos kryptis, kaip teisinių gamtos apsaugos dokumentų tobulinimas, miškų ekosistemų apsauga, biologinės įvairovės ir energetikos projektų suderinamumas, jūrų ekosistemų geros būklės atstatymas, nenaudojamų užtvankų ant upių pašalinimas, žaliosios infrastruktūros vystymas urbanizuotose teritorijose ar invazinių rūšių kontrolė. Lietuvoje yra nemažai NVO, kurios dirba ir turi patirties šiose temose, ir matyti, kad konkurso sąlygos labai tiksliai pritaikytos NVO, kuri dirba tik su viena iš 28 ES biologinės įvairovės strateginių krypčių“, – įsitikinęs gamtosaugos organizacijos vadovas. 

Neišskirtinė reikšmė

E. Greimas akcentavo, kad ir Prioritetinių veiksmų programoje žemės ūkis užima nereikšmingą dalį. Taip pat, anot jo, ir Gamtos atkūrimo reglamente žemės ūkio buveinėms ir rūšims nėra suteikta jokia išskirtinė reikšmė. Gamtos atkūrimo reglamentas iš esmės įpareigoja atkurti Buveinių direktyvos buveines, kurios yra blogos būklės, taip pat numato jūrinių lašišų ir šlakių buveinių atkūrimą, įpareigoja šalis didinti žaliosios infrastruktūros plotus urbanizuotose teritorijose, šalinti upių barjerus, atkurti miškų ekosistemas ir sodinti medžius. Vieninteliame 11 straipsnyje numatomas žemės ūkio ekosistemų atkūrimas.

„Lietuvoje yra daug NVO, kurios dirba su migruojančių žuvų kelių atkūrimu, upių sujungtumo didinimu, urbanizuotų erdvių žalinimu ar medžių sodinimu ir galėtų kaip partneriai prisidėti prie rengiamo SGP. Deja, visas dėmesys yra sukoncentruotas tik į žemės ūkį ir agentūrai reikia NVO su žemės ūkio specifine patirtimi, nors visuose ES strateginiuose gamtos apsaugos dokumentuose žemės ūkis nėra akcentuojamas“, – dėstoma AM pateiktame rašte.

Kodėl apsiribota viena NVO?

LGF rašte AM atkreiptas dėmesys, kad šiuo metu Lietuvai yra pradėta ES teisinio pažeidimo procedūra dėl nepakankamo Buveinių direktyvos įgyvendinimo: „Vietoj to, kad AM ir APVA mobilizuotų projekto paraiškoje dėmesį ir resursus, padėsiančius išvengti teismo 2 bylos Europos Teisingumo Rūmuose, ji tenkina įtakingos NVO poreikius, sutelkdama dėmesį į tos organizacijos mėgstamą temą. Akivaizdu, kad į šį projektą su 30 mln. Eur biudžetu ketinama kviesti tik vieną NVO partnerį su labai specifine ir unikalia darbo kryptimi agrarinės gamtosaugos srityje.“ 

E. Greimo požiūriu, didelės apimties strateginiai integruoti projektai turėtų sutelkti kuo daugiau dalyvių, jų galėtų būti ir 10, ir 15. „Kyla pagrįstas klausimas, kodėl į tokį projektą negalima pakviesti daugiau Lietuvos NVO, dirbančių su biologinės įvairovės, taip pat ir agrariniame kraštovaizdyje, apsauga ir atkūrimu? Juk ES LIFE programos reglamentas reikalauja, kad į integruotus ir strateginius projektus būtų įtraukiamas kuo platesnis ratas partnerių ir suinteresuotų pusių, kad biologinės įvairovės apsaugos klausimai būtų sprendžiami integruotai ir kompleksiškai. Į projekto paraiškos parengimą įtraukus tik vieną ir labai specifinį partnerį iš NVO, kyla paraiškos parengimo kokybės klausimas“, – perspėjo LGF vadovas. 

Pasigedo viešumo

E. Greimas pastebėjo pasigedęs didesnio viešumo apie partnerių atranką į SGP. „Nėra jokios oficialios procedūros, kaip galima tapti projekto partneriu, o pinigai skiriami gana rimti. Buvo tik vienintelis B. Valatkienės kvietimas, viešojoje erdvėje nėra informacijos apie paraiškos rengimą, nežinome, kas atrinktas ten dalyvauti, galime tik spėlioti“, – teigė ŪP pašnekovas. 

LGF rašte AM priminė apie ankstesnes, anot E. Greimo, su skaidrumu gerokai prasilenkiančias patirtis: „Rengiant ankstesnio integruoto „Naturalit“ projekto paraišką 2015–2016 m., procesas taip pat buvo užslaptintas ir rengimui pakviesta tik viena NVO, kuri paraiškoje prirašė neįgyvendinamų veiklų (pvz., Grybaulios žuvininkystės tvenkinių atstatymą), ir projekto eigoje teko tokias veiklas anuliuoti ir keisti į kitas, dėl to nukentėjo tiek projekto biudžetas, tiek įgyvendinimo kokybė.“

E. Greimas svarstė, kad jeigu projekto partnerių skaičius būtų didesnis, jie galėtų patys įgyvendinti veiklas. O kai partnerių nedaug, ir biudžetas – apie 30 mln. Eur, anot jo, daugelio projekte numatytų veiklų įgyvendinimą teks organizuoti per viešuosius pirkimus ir paslaugų kainos dėl to išaugs. „Ruošiant paraišką tokios vertės projektui, kai kiekvienas partneris be jokių viešųjų procedūrų, tikėtina, veikloms įgyvendinti gaus ne mažiau kaip 5 mln. Eur, turėtų būti iš anksto nustatyta ir patvirtinta aiški, skaidri bei atvira tvarka. Tačiau APVA neturi pasitvirtinusi jokių partnerių atrankos į strateginius ir integruotus LIFE programos projektus procedūrų. Tas pats vyko ir su pirmu integruotu projektu, kai 2015 m. jo paraiškai rengti (ir tuomet be jokių procedūrų ir viešumo) konsultantu buvo pasirinkta viena NVO, kuri parengė paraišką ir save įtraukė į projektą kaip vienintelį vykdytoją iš nevyriausybinio (privataus) sektoriaus. Tokią parengtą integruoto projekto paraišką siuntimui į EK 2016 m. patvirtino buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas, kuris prieš tai buvo minėtos NVO, t. y. BAF, dalininkas“, – reikšmingos aplinkybės primenamos ministerijai. 

LGF atkreipė AM dėmesį, kad šis atvejis buvo nagrinėtas Seimo Antikorupcijos komisijoje, Europos Sąjungos sukčiavimo prevencijos agentūroje (OLAF), garsiai nuskambėjo spaudoje, dėl to buvo formuojamas neigiamas aplinkos sistemos įvaizdis ir gamtosauginiams projektams padaryta ilgalaikė reputacinė žala. „Panašu, kad ir šio SGP paraiškos rengimas vėl vyksta slaptai ir partnerių atranka vykdoma vadovaujantis labai abejotino skaidrumo metodais. Vėl esminį vaidmenį vaidina ta pati NVO“, – pabrėžė E. Greimas.

Akademija ūkininkams

APVA negalėjo pateikti prašomos informacijos, kokia suma bent preliminariai yra numatyta BAF. „Galutinė veiklų įgyvendinimo suma bus patvirtinta tiktai Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomosios agentūros (CINEA), tad BAF teksianti suma nėra nustatyta“, – redakcijai nurodė APVA atstovė.

Pagal preliminarų projekto planą, numatoma, kad BAF įsitrauktų į šių sričių veiklas: nuo ekstensyvaus ūkininkavimo priklausomų buveinių atkūrime pilotinėse teritorijose, naujų aplinkosaugos priemonių biologinės įvairovės apsaugai agroekosistemose sukūrime ir išbandyme, visuomenės nuomonės formavime, siekiant palaikyti tvarios žemės ūkio politikos kūrimą, biologinės įvairovės gebėjimų stiprinimo akademijos ūkininkams ir miško žemės savininkams veikloje.

Tegu įrodo

Atrenkant NVO į projekto partnerius, komisijoje dalyvavo AM Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius. Jis nuo ŪP neslėpė, kad į projekto partnerius kviečiamai NVO buvo keliami būtent agrarinės aplinkosaugos ir žemės ūkio išmanymo reikalavimai. Kodėl tokie išimtiniai? „Visas kitas sritis „padengė“ kitų projekto partnerių kompetencijos, mums trūko tik žemės ūkio srityje patirties turinčių organizacijų“, – aiškino AM atstovas. 

ŪP primena, kad APVA projekto partneriai yra AM, VSTT, VDU ir vienintelė NVO – BAF. Kodėl sėkmė lydėjo būtent šią aplinkosauginę organizaciją? „Galima daug ką spėlioti, bet palyginus pretendentų, kurie dalyvavo atrankoje, nuveiktų darbų ir kompetencijų sąrašą, BAF akivaizdžiai aplenkė kitus dalyvius, nebuvo jokių abejonių, kad šiai organizacijai trūktų patirčių tam tikrose srityse“, – BAF gyrė A. Klimavičius. (BAF patirtis skandalingai pagarsėjusiuose projektuose ne kartą aprašė „Ūkininko patarėjas“ – red. pastaba.)

AM Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas aiškino, kad dalyvių, kurie pateikė dokumentus atrankai, buvo tik trys, o APVA kvietimas išsiųstas maždaug 60 NVO. Kodėl toks mažas aktyvumas? Gal kitos organizacijos, kaip ir LGF, galimai nuspėjo laimėtoją? „Čia yra tik plepalai. Jeigu kas taip mano, tegul pateikia įrodymus. Taip kalbėti negarbinga“, – komentavo A. Klimavičius. 

Siūlė teirautis komisijos

ŪP paprašė BAF pasidalyti organizacijos sėkmės formule, dalyvaujant LIFE projektuose. BAF direktoriaus pavaduotoja Rita Grinienė teigė, kad buvo organizuotas viešasis konkursas, siųstas visoms aplinkosauginėms organizacijoms. BAF teikė paraišką pagal nustatytus reikalavimus ir laimėjo. Dėl konkurso rezultatų ji siūlė teirautis vertinimo komisijos.

„Mes dalyvaujame su žemės ūkiu susijusiose veiklose – ketiname prisidėti peržiūrint aplinkosaugines išmokas, kuriant naujas, rengiant informaciją apie gamtai palankų ūkininkavimą, aktyviai keliant pievų nykimo klausimą ir ieškant būdų jai spręsti, taip pat įgyvendinti pievų buveinių atkūrimą“, – redakcijai raštu atsimušinėjo R. Grinienė.

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. rugsėjo 16 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.