„Nusigremžę“ aliai grūdą, elevatorius užgrūdo

Suvalkijos krašto žemdirbių aruodai šiemet sklidini – grūdų derlius pranoko lūkesčius. Tačiau būta tokių kritinių situacijų, kad atrodė, jog viskas prarasta ir kombainams laukuose nebebus ko veikti. Dabar problema – kur tą gausų derlių dėti, mat elevatoriai perpildyti, grūdų supirkėjai visaip išsisukinėja, nepaiso sutarčių, nesilaiko atsiskaitymo terminų, mažina kainas. Žemdirbiai sunerimę, nes tokių problemų daugelį metų nebuvo.

Išbandymai sniegu, liūtimis ir vėju

Po besniegės, šiltos žiemos žemdirbiai spėliojo, ar pasėliai susigaudys, kada jiems augti ir pradėti brandinti derlių. Ankstyvą vegetaciją bei augimo tempą kiek stabdė vėsokas pavasaris – ypač naktys. Tačiau kai, regis, viskas sėkmingai įsibėgėjo, sulaukta stulbinančio netikėtumo: gegužės 12 d. ant žydinčių rapsų ir žaliuojančių pasėlių gausiai prisnigo. Šlapias, sunkus sniegas gerokai aplaužė rapsų šakas, atrodė, kad ir javų želmenys išsigąs netikėto šalto patalo. ­

Visgi pavasarinis sniegas davė daugiau naudos, nei padarė žalos, mat tirpdamas pagirdė drėgmės stokojančius laukus.

Kitas negailestingas smūgis kliuvo rugpjūtį, kai brandžių javų laukus suniokojo liūtys ir vėjai. Mažai kas tikėjo, kad pavyks išguldytus javus nukulti, ir jau skaičiavo milžiniškus nuostolius. Tačiau po liūčių padovanota daugybė saulėtų dienų užkurti kombainus privertė ir pačius didžiausius skeptikus. Pastangos nenuėjo veltui: suvalkiečiams pavyko nukulti ne tik liūtis ir vėjus atstovėjusius javus, bet ir „nusigremžti“ išgulusius. Net ir beviltiškai atrodę laukai, iš kurių tikėtasi vos vienos kitos tonos grūdų, atkakliausiems gan gausiai atlygino – ne vienas džiaugėsi šiemet prigramdę daugiau, nei pernai prikūlę. Vilkaviškio krašto ūkininkas Marius Vaičius buvo visiškai nusiminęs, kai jau subrandintus javus, kuriuos ketino kitą dieną kulti, nuniokojo staiga prašniokštusi liūtis su gūsingais vėjais.

„Iš dešimties laukų išliko nenukentėję vos du. Visi kiti javai buvo verpetais susukti ir priploti prie žemės. Sugulė patys geriausi, sunkiausi, brandžiausi... Guodžiausi tik tuo, kad laukus buvau apdraudęs, tad vis bus šiokia tokia kompensacija. Niekada negali žinoti, kada skaičiuosi pelną, o kada nuostolius“, – apgailestavo Marius.

Išgelbėto derliaus nėra kur dėti

Marijampolės krašto ūkininko Ąžuolo Gvazdaičio laukus taip pat vėjas ir liūtys labirintais pavertė. Pasak jo, tik dėl kelių saulėtų dienų pavyko šiaip ne taip juos nusikulti, tačiau javapjūtė ir visi kiti darbai suvėlavo. Ąžuolas sako, kad derlius neblogas, tačiau jį realizuoti nėra taip paprasta.

„Gerai, kad turime savo talpyklas, tai pylėme grūdus į savas saugyklas, kitaip nežinia ką reikėtų daryti. Nors esame pasirašę sutartis, kas iš to – neima grūdų. Elevatorių talpyklos perpildytos, net ir lauke ant asfalto pūpso supiltos grūdų krūvos. Rapsus pavyko realizuoti, tik pinigų vis dar nesulaukiu. Pasižadėjo firma apmokėti per 30 dienų. Terminas jau visiškai baigiasi, bet dar nė cento negavau. Grūdų supirkėjai „atsipūtę“, jiems nė motais mūsų problemos, sako, atsilaisvins talpyklos – priimsim, turėsim pinigų – atsiskaitysim. O pinigų žemdirbiams jau dabar reikia, kad galėtų atsiskaityti už įsigytas trąšas, chemikalus, jie buvo imti į skolą. Jau gaunu iš tiekėjų raštus dėl netesybų, reikalaujama palūkanų“, – nerimavo jaunasis ūkininkas.

Anot jo, kai buvo sausringi metai, grūdų būta ne pervirš, tai supirkėjai ir kainas kėlė, ir grūdus parduoti nebuvo problemų, ir atsiskaitymai vyko laiku. Tuomet dar ir baudas žemdirbiai gavo nepristatę sutarto kiekio, ir primokėti patiems reikėję, jei skyrėsi rinkos ir kontrakto kaina. Dabar, kai grūdų derlius didelis, supirkėjai nesilaiko susitarimų, nepriima grūdų, nesumoka pinigų, niekam tai nerūpi – nieko tokio...

Apie 200 ha drauge su broliu dirbantis Ąžuolas iš hektaro šiemet kūlė virš 7 t kviečių. Kai kuriuose laukuose javų buvo išgulę apie 70–80 proc. Šiaip taip pavyko jų prisigramdyti. Pasak ūkininko, jei javai nebūtų išguldyti, derlius būtų siekęs daugiau kaip 8 t/ha. Rapsų jaunasis ūkininkas kūlė apie 4 t/ha, panašiai tiek dabar byra ir pupų.

„Tik vėl bėda: pupų elevatorius neketina priimti, jų niekam nereikia. Dar pasišaipė, kad su tais „žalinimais“ visokių „išmislų“ ūkininkai prasimano. Sakė, priimtų nebent maistines, o pašarines pupas – dėk, kur nori. Kviečių dar nė tonos nesu pardavęs, tik rapsus išvežęs, bet už juos nesulaukiu pinigų“, – atviravo ūkininkas. Nors dėl sunkesnio derliaus nuėmimo kiti darbai kiek nukentėjo, bet Ąžuolo laukuose jau pasėti žieminiai rapsai ir žemę skubama įdirbti kitiems žieminiams pasėliams.

Ūkininkas Juozas Bekampis augina per 500 ha javų. Javapjūtę jam pavyko baigti rugpjūčio pirmosiomis dienomis, tačiau akylai budint, kada nusišvies saulė, ir grūdai taps sausesni. Ne dienomis, o valandomis teko matuoti drėgmę ir tinkamu metu startuoti kombainais į laukus. Ne tik dienomis, bet ir naktimis teko gerokai paplušėti, kol laukai liko tušti. Ūkininkas vidutiniškai kūlė apie 7 t/ha ir džiaugiasi, kad pavyko javus parduoti dar už gerą kainą – apie 160 Eur/t.

Pasak Marijampolės ūkininkų sąjungai vadovaujančio Sigučio Jundulo, savo kviečių laukuose, kur taiko tausojančios žemdirbystės metodus, saikingai tręšia ir purškia, kūlė apie 6 t/ha.

„Man tinka toks derlius. Džiaugiuosi, kad vėjai laukus aplenkė, nes tuomet būtų nekas. Šiais metais vidutiniškai ūkininkai kulia po 7–8 t/ha, kai kas net ir 9 t/ha. Tai labai geras derlius, tik, deja, ne visiems pasisekė jį nuimti, nes daug buvo išgulusių javų. Apmaudu, kad šiemet tenka vargti realizuojant grūdus, kad ėmė kristi supirkimo kainos“, – sakė S. Jundulas.

Padeda patirtis

Ūkininkas Juozas Kairys džiaugiasi, kad jam pavyko numatytą kiekį javų realizuoti, nes turėjo išankstinę sutartį ir su ta firma jau bendradarbiauja ne vienerius metus.

„Man problemos dėl grūdų pardavimo neiškilo, nusikūliau iki rugpjūčio 15 d., pristačiau, kiek sutarta, o likusius grūdus ūkyje pasilikau. Man ramu. Vasarinių kvietukų kūliau apie 7,5 t/ha, panašiai tiek ir žieminių, o rapsų – apie 4 t/ha. Javų laukus esu apdraudęs, tai vėjai juos aplenkė, neišguldė“, – juokaudamas kalbėjo ūkininkas.

Pasak J. Kairio, saugiau, kai sutartį dėl grūdų supirkimo sudarai su tais, iš kurių imi trąšas ir chemikalus, tuomet atsiskaitymus lengviau suderinti. Jis akcentavo, kad prikultos tonos tai dar ne pelno rodiklis, nes reikia įvertinti investicijas ir gautas pajamas. Kuo didesniam derliui gauti reikia ir investicijų didesnių, o kai derliai dideli, žiūrėk, kainos ima kristi.

Šiuo metu I, II klasės ir ekstra kviečių kaina siekia maždaug nuo 150 iki 160 Eur/t, III–IV kl. – nuo 130 iki 140 Eur/t, miežių – apie 130 Eur/t, kvietrugių – apie 125 Eur/t, rapsų – apie 345 Eur/t, maistinių žirnių – apie 170 Eur/t. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, šiųmetės kainos yra 3–8 procentais mažesnės, nei tuo pat metu pernai.

Marijampolės grūdų elevatoriuje, talpinančiame tūkstančius tonų grūdų, nuo rugpjūčio 17 d. grūdų priėmimas buvo laikinai sustabdytas, nes užsipildė visos talpyklos. Grūdai jau kelias savaites čia nepriimami. Tik nedideliais kiekiais grūdus atgabenantiems ūkininkams pavyksta įsiūlyti keletą tonų. Kitiems teks kantriai laukti, kol supirkėjai atras rinkas, kur realizuoti sukauptus grūdus.

Rasa SMILGYTĖ