Ashburn +11,2 °C Dangus giedras
Ketvirtadienis, 25 Bal 2024
Ashburn +11,2 °C Dangus giedras
Ketvirtadienis, 25 Bal 2024

Paramos lėšomis skatins globoti gamtą

2023/11/24


Lietuva siekia, kad iki 2030 m. bent 80 proc. visų įžuvintų tvenkinių teritorijoje būtų taikomos gamtotvarkos priemonės, skirtos aplinkos, biologinės įvairovės apsaugai ir gerinimui. Tam turėtų pasitarnauti ir kompensacijos, skiriamos pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 metų programos antrojo prioriteto „Darnios akvakultūros veiklos skatinimas ir žvejybos bei akvakultūros produktų perdirbimas ir prekyba jais, taip prisidedant prie aprūpinimo maistu saugumo Sąjungoje“ priemonę „Gamtotvarkos priemonių įgyvendinimas“. Prašymus skirti kompensacijas akvakultūros tvenkinių ūkiai gali teikti nuo gruodžio 11 d. iki sausio 12 d.

Prioritetas akvakultūrai

Europos Sąjungos (ES) strateginiuose dokumentuose akvakultūra yra išskiriama kaip viena prioritetinių ateities ekonominio vystymosi krypčių Baltijos jūros regione. Tikimasi, kad 2030 m. visa akvakultūroje užauginta produkcija sudarys daugiau kaip 60 proc. pasaulinės žuvininkystės produkcijos. Tvariai vykdoma akvakultūra gali padėti išspręsti ne vieną opią problemą – ji padeda išsaugoti žuvų išteklius, aprūpina gyventojus įvairiu vertingu maistu, šių maisto produktų ir pašarų gamyba turi mažesnį poveikį klimatui ir aplinkai. Tokių ūkių teikiami produktai yra švieži ir pagaminti vietoje, sektoriuje sukuriama labai reikalingų darbo vietų kaimo bendruomenėms, o tam tikrų rūšių akvakultūra padeda išsaugoti ekosistemas, biologinę įvairovę.

Akvakultūros tvenkiniai Lietuvos akvakultūros sektoriuje užima svarbiausią vietą – juose 2017–2021 m. užauginta apie 83 proc. visos akvakultūros sektoriaus produkcijos. Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, 2022 m. pradžioje tvenkinių akvakultūrą plėtojo 31 ūkio subjektas.

Tvarios ir konkurencingos akvakultūros gamybos augimas Lietuvoje, laikantis Akvakultūros strateginių gairių, susijęs su „Nuo ūkio iki stalo“ siekiais mažinti maisto sistemų išmetamo anglies dioksido kiekį bei egzistuojančių ekosistemų funkcijų išsaugojimu. Be to, akvakultūra gali sumažinti maisto gamybos iš žemės ir jūros išteklių poveikį aplinkai ir švelninti poveikį klimato kaitai. Tikimasi, kad iki 2030 m. Lietuvoje per metus pagaminamas akvakultūros produkcijos kiekis sudarytų ne mažiau kaip 8,5 tūkst. t, įžuvintų ekologinės gamybos akvakultūros tvenkinių ploto dalis išaugtų 16 proc., o ekologinė akvakultūros gamyba – 39 proc., lyginant su 2020 m. duomenimis. Atsižvelgiant į ES biologinės įvairovės strategiją, Lietuvoje siekiama didinti akvakultūros aplinkosauginį (įskaitant poveikio natūraliems vandens telkiniams mažinimą) efektyvumą ir prisidėti prie sąlygų bioįvairovei gerinimo, pritaikyti gyvūnų gerovės ir biologinio saugumo priemones, didinančias atsparumą ir mažinančias veterinarinių vaistų naudojimą. Siekiama, kad iki 2030 m. bent 80 proc. visų įžuvintų tvenkinių teritorijoje būtų taikomos gamtotvarkos priemonės, skirtos aplinkos, biologinės įvairovės apsaugai ir gerinimui.

Dengs ne tik žalą

Šiuo, naujuoju finansiniu laikotarpiu parama tvenkininės akvakultūros ūkiams bus skiriama pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 metų programos antrojo prioriteto priemonę „Gamtotvarkos priemonių įgyvendinimas“. Kompensacijoms skirta 8,5 mln. Eur. Projekto, kuriam skiriama kompensacinė išmoka, veikla turi būti vykdoma nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. Didžiausia galima paramos suma vienam prašymui skirti kompensaciją nėra nustatyta, tačiau paramos gavėjas negali vienu metu vykdyti daugiau nei vieno pagal šią priemonę finansuojamo projekto.

Kompensacija gali būti skiriama už gamtotvarkos projektų įgyvendinimą akvakultūros ūkiuose. Projektai gali būti susiję su aplinkos, biologinės įvairovės išsaugojimu ir gerinimu, taip pat kraštovaizdžio ir tradicinių akvakultūros zonų elementų tvarkymu, įskaitant akvakultūros metodus, kurie suderinti su specialiais aplinkosaugos poreikiais, ir metodus, kuriems taikomi specialūs tvarkymo reikalavimai dėl „Natura 2000“ teritorijų.

Tačiau vykdomi veiksmai turi būti griežtesni nei reikalavimai, privalomi taikant tik ES ir nacionalinės teisės aktus, o jų poreikis ir pagrįstumas nustatomi ir patvirtinami akvakultūros ūkio gamtotvarkos plane. Jis gali apimti pylimų ir tvenkinių pakrančių šienavimą, medžių bei krūmų iškirtimą, nendrynų ar atskirų jų juostų išpjovimą, plaukiojančių salų-plaustų įrengimą bei priežiūrą, užpelkėjusių tvenkinių zonų tvarkymą bei kitus darbus. Paramos lėšomis gali būti kompensuojamos papildomos išlaidos dėl gamtotvarkos plano įgyvendinimo, papildomos išlaidos ir negautos pajamos dėl paukščių daromos žalos gamtotvarkos plano įgyvendinimo teritorijoje.

Tenka dalintis

Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 metų programoje akcentuojama, kad tvenkinių akvakultūros ūkiai ir jų infrastruktūra Lietuvoje buvo kuriami siekiant ekonominės naudos, skatinama intensyvi gamyba. Šiuo metu akcentuojama ir tvenkinių akvakultūros teikiamų ekosisteminių paslaugų svarba, įskaitant aplinkos, biologinės įvairovės apsaugą ir gerinimą, taip pat kraštovaizdžio ir tradicinių akvakultūros zonų ypatybių valdymą.

Tvenkiniuose auginamų žuvų seklios vandens sistemos patrauklios ir gyvūnams, pvz., paukščiams, kurie apsistoja juose ne tik dėl gerų mitybos sąlygų, bet ir tinkamų veisimuisi buveinių. Tvenkininės žuvininkystės ūkiuose iki 2020 metų aptiktos 29 paukščių rūšys, įrašytos į Lietuvos raudonosios knygos sąrašus, taip pat 20 rūšių, įtrauktų į Paukščių direktyvos I-ą priedą. Tačiau gausiai tvenkinių teritorijose besibūriuojantys paukščiai daro nuostolių akvakultūros ūkiams, kadangi naikina – sulesa, sudrasko – auginamas žuvis, lesa pašarus.

Parama taikantiems akvakultūros metodus, kurie suderinti su specialiais aplinkosaugos poreikiais ir kuriems taikomi specialūs tvarkymo reikalavimai, 2015–2020 m. laikotarpiu buvo teikiama pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos antrojo prioriteto „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros skatinimas“ priemonę „Aplinkosaugos funkcijas atliekanti akvakultūra“. Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, tvenkininės akvakultūros ūkiams už gamtotvarkos priemonių įgyvendinimą ir už paukščių padarytą žalą iki šių metų spalio buvo išmokėta 8,03 mln. Eur paramos.

Rokiškio rajone įsikūrusi Juozo Arūno Zaleckio IĮ daugiau kaip 100 hektarų tvenkiniuose ekologiškai augina karpius, lydekas, amūrus, lynus. Anot įmonės savininko J. A. Zaleckio, kaip ir kitiems žuvininkystės ūkiams, jiems bene daugiausia žalos padaro paukščiai. Ypač jie pakenkia pirmametėms žuvims, sulesdami apie pusę įleisto auginti žuvų mailiaus.

Didžiausią žalą padaro praskrendantys kormoranai, kurių tūkstančiai apgula tvenkinius. „Rudenį, kai nuleidžiamas vanduo, jiems žvejyba tvenkiniuose tampa labai lengva. Blogiausia tai, kad jie suėda iki kilogramo sveriančias žuvis, didesnes sužaloja ir jos vėliau nugaišta. Panašiai elgiasi ir baltieji bei pilkieji garniai suplėšydami ir sudaužydami žuvis“, – pasakojo J. A. Zaleckis. Įmonė dėl paukščių padaromos žalos praranda apie 10–15 proc. potencialių pajamų. „Nieko nepadarysi, su gamta reikia dalintis. Gaunama parama padeda bent iš dalies kompensuoti patiriamus nuostolius, nes būdų, kaip apginti tvenkiniuose auginamas žuvis nuo paukščių, nėra“, – akcentavo žuvų augintojas.

 

ŪP fotoinformacija

Dalintis

Advertisement

Advertisement

2024/04/25

Buvęs miestietis žemės ūkyje – kaip žuvis vandenyje

Kėdainių r. Vermenos žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) karvės – vienos produktyviausių šalyje. Per dieną duoda vidutiniškai po 34 litrus pieno. „Karvė gali suėsti daug kokybiško pašaro, tačiau neduos daug baltyming...
2024/04/25

Topinambų gumbai rūgsta stiklainiuose, o lapai džiūsta arbatėlėms

Iš tiesų džiugu, kai atsiranda į užsienio šalis išvykusių ir ten ilgokai gyvenančių lietuvių, kurie prisipažįsta: „Kai gyvenau Lietuvoje, skaičiau „Ūkininko patarėją“. Viena iš jų – Austrijoje, T...
2024/04/25

Sodininkai nuostolius skaičiuoja milijonais

Balandžio viduryje staiga kritusi oro temperatūra, gausus ir šlapias sniegas bei kruša daliai Europos sodininkų gal ir nebuvo kaip perkūnas iš giedro dangaus, tačiau jau dabar aišku, kad dalies derliaus išgelbėti...
2024/04/25

Pamaryje siuvami gaminiai pasiekia ir Ukrainos karius

Monikos Dobrovolskytės karjera galbūt galėjo prasidėti vienoje iš sostinės veterinarijos klinikų, bet ji pasuko pamario link. Mergina nėrė į turizmo verslą Ventėje, kur daugiau nei 10 metų siūlo iškylas laivais ir apgyvendinimo pasla...
2024/04/25

EP patvirtino taisykles dėl pakartotinio pakuočių naudojimo ir perdirbimo

Trečiadienį Europos Parlamentas priėmė naujas taisykles, kuriomis siekiama, kad ES rinkoje pakuotės taptų tvaresnės ir jų būtų naudojama mažiau. Taisyklėse, dėl kurių preliminariai susitarta su ES Taryba, numatytas pakuočių atliekų kiekio mažinimo...
2024/04/24

Pajamų deklaravimui liko vos savaitė: dažniausiai užduodami klausimai

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad pajamas privalantiems deklaruoti gyventojams tai padaryti liko savaitė. Pajamų mokesčio deklaracijas pateikti jie turi iki gegužės 2 d. Šiuo metu pareigą atliko apie 69 proc. privalančiųjų d...
2024/04/24

Vienas „Vičiūnų“ vadovų: verslo Rytuose pardavimo kaina nėra džiaugsminga

Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdomai žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupei“ po beveik dvejus metus trukusio proceso pagaliau pardavus verslą Rusijoje, Baltarusijoje ir kitose N...
2024/04/24

Kova su nesąžiningos prekybos praktika maisto tiekimo grandinėje: EK įžvalgos

Šiandien Komisija paskelbė Direktyvos dėl nesąžiningos prekybos praktikos (NPP) įgyvendinimo maisto tiekimo grandinėje ataskaitą. 2019 m. priimta vadinamąja apsaugos nuo NPP direktyva draudžiama 16 praktikų, kurios gali turėti žalingą povei...
2024/04/24

Kuo daugiau uždaroma bankų skyrių – tuo didesni pelnai

„Vien tik auksas valdo mus, žmonės jam tarnauja!“ (J. V. Goethe, Mefistofelio sparnuota frazė dramoje „Faustas“) Lietuvos komerciniai bankai, žarstantys įspūdingus pelnus, regionuose uždaro skyrius, gyventojai lieka be...