Pataisytas įstatymas prikabino ūkininkams lobistų šešėlį

Prezidentui pasirašius pataisytą Lobistinės veiklos įstatymą, jis įsigalios nuo 2021-ųjų pradžios. Pagal naująjį tokios veiklos apibrėžimą, lobistinėmis tu-rės registruotis ir visuomeninės organizacijos, taip pat ir ūkininkų asociacijos. Valdžiai bus lengviau užčiaupti žemdirbių lyderius, reikalaujančius padidinti valstybės paramą žemės ūkiui. Lietuvoje sąvoka „lobizmas“ į buitinę kalbą išverčiama tiesiog „politikų papirkinėjimas“. Ant visuomeninės organizacijos kris šešėlis, kad ji negarbingai, smerktinai gina savo narių interesus.

Kryžminis deklaravimas

Iki šiol lobistai buvo tik įvairių profesijų asmenys, dažniausiai teisininkai, verslininkai. Viešosios naudos siekiančioms nevyriausybinėms gyvūnų gynėjų organizacijoms nereikės registruotis į lobistų stovyklą, o Žemės ūkio rūmų narei Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijai, kurią nuolat puldinėja, ES institucijoms ir Lietuvos valdžiai skundžia audinių, nutrijų ir kitų švelniakailių žvėriukų globėjai, – teks.

Seimas taip pat nutarė įteisinti ir vadinamąjį kryžminį deklaravimą – apie susitikimus reikės pranešti ne tik politikams, bet ir su jais savo reikalus aptarinėjusiems interesų grupių atstovams.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija savo menkomis pajėgomis turės tikrinti, ar ataskaitos sutampa.

Europos Parlamento nario Petro Auštrevičiaus nuomone, Seimui reikėjo ilgiau padiskutuoti apie lobizmo esmę. Anot europarlamentaro, aišku, geriau reglamentuota lobistinė veikla negu šešėlinė. Bet iš tų smulkmeniškų nurodymų visuomenininkams, pernelyg griežtų lobistinės veiklos taisyklių – daugiau žalos negu naudos.

Kam įkinkyti visus?

„Lietuvos įstatymų leidėjai tikriausiai nesidomi kitų šalių lobizmo įstatymais. Jeigu lobistinė veikla įrašyta į visuomeninės organizacijos įstatus, tada, aišku, tokia bendrija turėtų atsiskaityti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. O kam kitas asociacijas įkinkyti į šią prievolę? Tarsi žemdirbiai neturėtų didesnių rūpesčių. Jeigu žmonės savanoriškai susibūrė, kad išrinktų šiukšles iš kiemų, šaligatvių, parkų, giraičių, sodelių, tai jau ne lobistinė veikla, o darbas visuomenės gerovei. Tokios organizacijos pavyzdys – tarpukariu veikusi Lietuvai pagražinti draugija, po sovietų okupacijos atkurta 1995 m. Politikai – kas kita. Seimo narių darbotvarkės ir dabar turi būti viešos, visiems, norintiems jas perskaityti, pasiekiamos. O nuo šiol VTEK priekabiai tikrins ir tikrins, įkyriai klausinės, kiek visuomenininkai užtruko, kalbėdamiesi su politikais, kas dar dalyvavo, ką gėrė derybininkai – alų ar mineralinį vande-nį“, – „Ūkininko patarėjui“ aiškino P. Auštrevičius.

Atitrūkę nuo gyvenimo

Pasak P. Auštrevičiaus, anksčiau Europarlamentas buvo nustatęs gana paviršutiniškas savo narių bendravimo su lobistais taisykles. EP nariai „turėjo“ susitikinėti tik su skaidriais, įregistruotais lobistais ir skelbti internete, apie ką kalbėtasi. Tačiau tai nebuvo pareiga.

Pernai Europos Parlamentas pakeitė savo vidaus tvarką: griežčiau reikalauja, kad europarlamentarai praneštų apie suplanuotus susitikimus su lobistais ir interesų grupėmis. Bet kai europarlamentaras persimetė keliais žodžiais su atsitiktinai keleivinio traukinio vagone ar prekybos centro salėje sutiktu profesinės organizacijos atstovu, nebūtina apie tai skelbti visam pasauliui.

„Lietuva lobizmo dar neišgrynino. Politikai privalo susitikinėti su registruotais lobistais, kad neatitrūktų nuo gyvenimo. Tokie ryšiai turi būti vieši. Bet Seimo nariams nesiseka paaiškinti visuomenei apie susitikimus su anoniminiais lobistais“, – europines ir lietuviškas lobizmo tradicijas lygino P. Auštrevičius.

Trūksta gabių vadovų

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas, ŽŪR vicepirmininkas Vytautas Buivydas pasipiktinęs, kad ūkininkams, kurie po darbų negali iškart eiti ilsėtis, nes privalo tvarkyti ūkinės veiklos žurnalus, primetama dar viena pareiga, nuo žemdirbystės nutolusi per kelis šviesmečius.

„Per dešimt metų kaime žemdirbių sumažėjo perpus. Daugiausia – jaunųjų ūkininkų. Jie iškeliavo į miestus ir užsienį laimės ieškoti. Žemdirbių organizacijoms trūksta gabių vadovų. Niekas nenori prasidėti, nes baiminasi, kad, atstovaujant žemdirbiams Seime ir Vyriausybės rūmuose, neliks laiko ūkininkauti. Pasisamdytume profesionalų lobistą, bet brangu, o ir sunku būtų surasti tokį, kuris išmanytų ir apie žemės ūkį. Be to, mūsų „atstovas“, susitikęs su politiku, gali pradėti jam pasakoti ir savo reikalus. Žmogiška. Tik valdžiai bus patogu – neliks prieštaraujančiųjų dėl ūkininkams nepalankių teisės aktų, nes protesto balsai būtų iškart nutildyti. Esą ūkininkai pažeidinėja Lobistinės veiklos įstatymą“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė V. Buivydas.

Išgelbės specialus įstatymas

Tikriausiai tik ŽŪR vadovus ir administraciją nuo priverstinio lobizmo išgelbės specialus teisės aktas – Žemės ūkio rūmų įstatymas. Seimas jį patvirtino dar 1997 metų pavasarį. „Savo“ įstatymus Lietuvoje turi tik ŽŪR ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai. ŽŪR įstatymo 5 straipsnio 2 dalis nurodo, kad Rūmai atstovauja savo nariams aukščiausiose Lietuvos institucijose ir yra užmezgę ryšių su užsienio partneriais.

Kitoms asocijuotosioms žemdirbių savivaldos organizacijoms, taip teisę atstovauti visiems šalies ūkininkams iš ŽŪR atimti labai trokštančiai Žemės ūkio ir maisto tarybai, reikės laikytis daugybės privalomų, varginančių lobistinės veiklos taisyklių. Netyčia ar sąmoningai sulaužiusioms nors vieną iš jų asociacijoms, sąjungoms, bendrijoms, draugijoms iš savo skurdžių biudžetų teks krapštyti pinigų iki 6 tūkst. eurų siekiančioms baudoms sumokėti. Jeigu žemdirbių organizacijos nuo tokios naštos neužsidarys, vėliau nuskęs popierizmo jūroje, kol pranešinės Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai apie visus bendravimus su politikais, valdininkais akis į akį, telefonu ar elektroniniu paštu.

Gerieji ir blogieji lobistai

Stasys ŠEDBARAS

^{Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vicepirmininkas}

Iš pradžių tikrai kils nesusipratimų dėl išplėstos lobistinės veiklos. VTEK turės išaiškinti visuomenei painiausias įstatymo vietas.

Ūkininkų sąjunga, Žemės ūkio bendrovių asociacija ar (jau iš kitos sferos) Teisininkų draugija (S. Šedbaras yra jos vicepirmininkas – red. past.) dažniausiai išsako bendrąją tų profesinių organizacijų nuomonę. Visuomeninės organizacijos turi teisę ir netgi privalo ginti savo narių interesus. Tai joks lobizmas.

Kai pasibaigus sausringiems, lietingiems laikotarpiams žemdirbiai skundžiasi valdžiai dėl stichijų sukeltos žalos – ne lobizmas. Bet tada, kai ūkininkai prašo iš Vyriausybės konkrečios kompensacijos, nurodydami net ir sumą, jau prasideda lobistinė veikla.

Arba, tarkime, kai ūkininkų lyderiai, asmeniškai susitikę su politikais, ragina keisti maisto produktų pridėtinės vertės mokestį ir dar labiau sumažinti lengvatinio dyzelino akcizo tarifą – irgi lobizmas. Bet reikalingas, gerasis, jeigu Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai laiku pranešama apie tokius pokalbius.

Blogasis, nusikalstamas lobizmas tuomet, jeigu žemdirbių vadai kokioje nuošalioje kavinėje Seimo narių ar viceministrų prašo savo organizacijoms naudingų dalykų, užuominomis ar atvirai žadėdami atsilyginti už paslaugą.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS

ŪP korespondentas