Per savaitę atpigo elektra, bet brango nafta, dujos ir biokuras

Lietuvoje elektros kainos per savaitę sumažėjo nuo 91,1 Eur/MWh iki 62,8 Eur/MWh. Palyginimui, 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu vidutinė didmeninė elektros kaina mūsų šalyje buvo 70,2 Eur/MWh, o 2023-ųjų tą pačią savaitę – 78,5 Eur/MWh.

Didmeninės elektros energijos kainos gegužės 12–18 d. mažėjo visose Baltijos jūros regiono valstybėse, išskyrus Lenkiją.

Praėjusią savaitę Latvijoje ir Estijoje elektros kainos sumažėjo 30 procentų: nuo 91,1 Eur/MWh iki 63,7 Eur/MWh Latvijoje, ir nuo 90,7 Eur/MWh iki 63,7 Eur/MWh Estijoje. Vokietijoje elektra atpigo 10 proc. – nuo 76,2 Eur/MWh iki 68,6 Eur/MWh, Švedijos SE 4 zonoje – 34 proc., nuo 79,2 Eur/MWh iki 52,0 Eur/MWh. Suomijoje elektros kainos mažėjo labiausiai – 71 proc., nuo 49,6  Eur/MWh iki 14,3 Eur/MWh. Lenkijoje elektra brango nežymiai – 2 proc., nuo 96,3 Eur/MWh iki 98,4 Eur/MWh.

Bendra elektros gamyba praėjusią savaitę Lietuvoje siekė 200,8 GWh, arba 7,6 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite.

Elektros energijos vartojimas šalyje gegužės 12–18 d., palyginus su ankstesne savaite, sumažėjo 2,9 proc. – iki 212,8 GWh.

Daugiausia elektros praėjusią savaitę pagamino vėjo elektrinės – 64,6 GWh. Elektros generacija vėjo elektrinėse, palyginus su praėjusia savaite (65,2 GWh), nežymiai – 0,9 proc. – sumažėjo. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 22,4 GWh elektros energijos, arba beveik tris kartus mažiau nei šiemet.

Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 59,2 GWh elektros, arba 9,5 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai pagaminta 65,3 GWh, bet net tris kartus daugiau nei prieš metus, kai pagamino 19,9 GWh elektros.

Saulės elektrinių generacija praėjusią savaitę sumažėjo 13,5 proc., jos pagamino 51,5 GWh elektros (ankstesnę savaitę – 59,5 GWh). Lygiai prieš metus saulės elektrinės pagamino 53,6 GWh, arba 4,1 proc. daugiau nei šiemet.

Hidroelektrinės per savaitę pagamino 17,1 GWh – tai 2,8 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 16,6 GWh, bet 11,5 proc. mažiau nei lygiai prieš metus, kai buvo pagaminta 19,3 GWh.

Baltijos valstybės ir toliau ketina plėtoti atsinaujinančią energetiką: šią savaitę Lietuvos Seimas pritarė tolimesniam jūrinio vėjo energetikos vystymui. Estija taip pat planuoja iki 2030 m. daugiau nei trigubai padidinti įdiegtus vėjo energijos pajėgumus – nuo dabartinių 700 MW iki 2,5–3 GW. Prancūzijos bendrovė „Oxan Energy“ šiemet laimėjo konkursą statyti 900 MW galios Estijos vėjo jėgainių parką jūroje.

Tačiau atsinaujinančių išteklių plėtra kelia ir iššūkių dėl nesaugios trečiųjų šalių pagamintos įrangos. JAV energetikos pareigūnai peržiūri rizikas, kurias kelia Kinijoje gaminami prietaisai, aktyviai naudojami atsinaujinančios energetikos infrastruktūroje, po to kai saulės baterijų keitikliuose aptikti nepažymėti ryšio komponentai. Tokie nepaaiškinami komponentai aptikti ir kai kuriose kiniškose baterijose. Nors JAV vyriausybė oficialiai dar nekomentavo šių radinių, Energetikos departamentas pabrėžia, kad būtina žinoti visų komponentų funkcionalumą. Kai kurios šalys, kaip Lietuva, jau riboja kiniškų keitiklių naudojimą. Kinija kritikuoja šiuos veiksmus kaip politizuotus. Kadangi didelė dalis pasaulio keitiklių yra gaminami Kinijoje, kyla vis daugiau susirūpinimo dėl infrastruktūros saugumo ir strateginių priklausomybių, ypač didėjant Vakarų įtampai su Kinija. Pastebima, kad Europos tinkluose jau veikia per 200 GW saulės energijos pajėgumų, naudojant kiniškus keitiklius.

Vis dažniau pasirodo pranešimų, kad valstybės grįžta prie branduolinės energetikos, o viena iš jų – Danija, kurios vyriausybė pradėjo svarstyti galimybę atšaukti 1985 m. įvestą draudimą naudoti branduolinę energiją. Šiuo metu svarstoma ne tradicinė branduolinė energetika, o pažangios technologijos – mažieji moduliniai reaktoriai (SMR). Italija taip pat svarsto grįžti prie branduolinės energetikos po 40 metų pertraukos, naudojant naujos kartos SMR technologijas.

Didmeninė vidutinė dujų kaina Nyderlandų TTF prekybos taške didėjo: nagrinėjamą savaitę kainavo 34,3 Eur/MWh – tai 4,2 proc. didesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai dujos kainavo 33 Eur/MWh. Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu TTF gamtinių dujų kainų savaitės vidurkis buvo 30,4 Eur/MWh, o 2023-iaisiais tuo pačiu laikotarpiu – 35,3 Eur/MWh.

Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos apie 1 Eur/MWh didesnės nei buvo manoma prieš savaitę. Kainos gali svyruoti 32–33 Eur/MWh ribose.

Europos saugyklos šiuo metu pildomas. Dujų kiekis jose didėja ir dabar siekia 44,5 proc. (praėjusią savaitę buvo 42,5 proc.), o prieš metus saugyklų užpildymas siekė 66,8 procento.

Inčukalnio dujų saugyklos užpildymas taip pat jau didėja ir šiuo metu ji užpildyta apie 36,6 proc., prieš savaitę buvo 35,2 proc., o prieš metus tuo pačiu metu – 48,2 procento.

Gegužės 12–16 d. per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 568,6 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 567,2 GWh). Į Latviją išsiųsta 210,2 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 194,6 GWh).

Lietuvos biodujų gamyklose pagaminta 2,4 GWh dujų (ankstesnę savaitę – 2,5 GWh).

Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas 2025 m. gegužės 12–16 d., palyginti su gegužės 5–9 d., sumažėjo 31,9 proc., suvartota 177,7 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 260,8 GWh).

Nepaisant Europos Komisijos plano iki 2027 m. pabaigos visiškai atsisakyti rusiškų dujų, kai kurie ekspertai mano, kad rusiškos dujos greičiausiai neišnyks iš Europos energetikos sistemos. Pasak jų, galiausiai lemiamą vaidmenį vaidina pinigai, o rusiškos dujos tebėra pigesnės nei alternatyvos, ypač SGD. Taip pat keliamas klausimas, ar EK planuojami teisiniai ribojimai bus veiksmingi, ypač jei tai bus tik direktyva, kurią šalys gali ignoruoti. Taip pat lieka neaišku, kaip būtų kontroliuojamas rusiškų dujų kiekis mišiniuose, pavyzdžiui, „Turkish Blend“, kurio sudėtyje gali būti ir rusiškų dujų.

Vidutinė Brent naftos kaina nagrinėjamą savaitę siekė 65,5 USD/bbl – tai 5,5 proc. didesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 62,1 USD/bbl. Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina siekė 83,3 Eur/MWh, o 2023-ųjų tuo pačiu laikotarpiu – 76,5 Eur/MWh.

Analizuojant naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais metais jos kainos bus 1 USD/bbl didesnės nei buvo manoma prieš savaitę. Prognozuojama, kad Brent naftos kainos gali svyruoti tarp 64–65 USD/bbl.

Tarptautinė energetikos agentūra pranešė, kad pasaulinis naftos paklausos augimo tempas 2025 m. likusiais mėnesiais reikšmingai sulėtės dėl ekonominių iššūkių ir rekordinio elektromobilių pardavimų augimo.

Nagrinėjamu laikotarpiu Baltijos šalyse ir Vokietijoje benzino vidutinės kainos sumažėjo 0,8–2,8 proc., o Lenkijoje vidutinė kaina nepakito. Dyzelino vidutinės kainos sumažėjo visose lyginamose šalyse 0,9–11 procentų.

Tarp Baltijos šalių benzinas pigiausias Lietuvoje, dyzelinas – Estijoje. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų Lietuvoje sudaro 0,016 Eur/l.

Palyginti su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 12,7 proc., o dyzelino – 4,9 proc. mažesnė.

Biokuro kainos Lietuvoje nagrinėjamą savaitę, lyginant su ankstesne savaite, padidėjo 2 proc. ir siekė 16,08 Eur/MWh. Pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 17,3 Eur/MWh.

LEA informacija