Po Konstitucinio Teismo sprendimo sujudo savininkai

Konstitucinis Teismas (KT) liepos 8-ąją priimtu nutarimu pripažino, kad teisinis reguliavimas, pagal kurį tam tikrai grupei asmenų mokamos vienkartinės kompensacijos už nuostolius, patirtus dėl įstatymu elektros tinklų operatorių naudai nustatytų servitutų, prieštarauja Konstitucijai – asmenų lygiateisiškumo ir nuosavybės teisės gynimo principams; Elektros energetikos įstatymui. Rašėme, kad valdininkų „klaidos“, nenoras gerbti privačią nuosavybę gali turėti teisinių pasekmių. Reakcija jau vyksta, rudenį teismus gali pasiekti nauji žemių savininkų ieškiniai.

Sąraše nieko naujo

KT sprendimas, kad Vyriausybės patvirtinto dokumento nuostatos prieštarauja Konstitucijai ir Elektros energetikos įstatymui, visiems prie teisės akto rengimo prisidėjusiesiesiems kaip dūris į minkštą vietą. Tai karti piliulė ir Seimo nariams – vykdydami parlamentinę kontrolę jie spragų „nematė“, nors žemės ir miško savininkai į jas rodė pirštu.

Dokumentas, kurio visas pavadinimas yra „Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodika“, buvo priimtas prieš dvejus metus. Vėliau taisytas, tačiau dalies privačių savininkų interesus pažeidžiančios nuostatos – išliko.

Apie valstybės pasiūlytas kompensavimo sąlygas daug pasako tai, kad į jas dauguma suinteresuotų žmonių tiesiog numojo ranka. Pamatė, kad tai yra simbolinis valdžios žingsnis, kuriuo norima baigti spręsti energetikų objektų privačioje žemėje teisėtumo problemą. Sumanymas iš esmės sveikintinas, tačiau turinys toks, kad norint pasinaudoti kompensacija daugiau vargo negu naudos. Priminsime, kad pagal šią metodiką už elektros linijų užimamą žemę iš viso buvo išmokėta 1,745 mln. Eur vienkartinių kompensacijų, kai pagal pirminius vertinimus suma turėjo siekti apie 32 mln. Eur.

Tačiau atsirado žmonių, kurie į metodiką pažvelgė ne pro pirštus, išaiškinimo kreipėsi į teismą. Kaip tik todėl dabar turime KT nutarimą, kuris valdininkams sukėlė rūpesčių.

Teisės aktų projektų informacinėje bazėje kol kas nieko naujo. Mėnuo dokumentui koreguoti – nerealus terminas. O valdžios kabinetuose dabar atostogų nuotaikos. Sprendžiant iš skelbiamų Vyriausybės narių darbotvarkių, Ministrų kabinetas taip pat sulėtino tempą.

Savininkai laiko veltui neleidžia

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija (LMŽSA) laiko veltui neleidžia. Gilinasi į teisinius niuansus. Neseniai asociacija surengė nuotolinę diskusiją, į ją pasikvietė teisės ekspertus – advokatus dr. Evaldą Klimą ir Arną Aiduką.

Teisininkai pristatė KT nutarimo teisines pasekmes. Svarbiausia žinia žemės ir miškų savininkams yra: kol Vyriausybė nėra nustačiusi vienkartinių kompensacijų už naudojimąsi įstatymu nustatytais žemės servitutais, mokamų nuostoliams dėl sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško atlyginti, apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, asmenų teisė gauti tokią kompensaciją gali būti įgyvendinama kreipiantis į teismą įstatymų nustatyta tvarka.

Atvejai, kai mokamos kompensacijos

KT nagrinėta metodika įtvirtina tris atvejus, kai yra mokama vienkartinė kompensacija už energetikų naudai nustatytus servitutus: už įstatymu nustatytą žemės servitutą; už sutartimi nustatomą žemės servitutą; už įstatymu ar sutartimi nustatytą kito nekilnojamojo daikto servitutą.

Pirmuoju atveju, kai servitutas nustatytas įstatymu, maksimali kompensacija yra lygi dešimtadaliui servituto užimamos sklypo dalies vidutinės rinkos vertės. Ji mokama už prarastą galimybę naudoti žemės sklypą, sunaikintus sodinius bei sunaikintus pasėlius, iškirstą mišką. Tik bėda, kad nėra numatyta, kaip apskaičiuoti nuostolius už tai.

Kai servitutas nustatomas sutartimi, maksimali kompensacija gali siekti 100 proc. žemės sklypo vidutinės rinkos vertės. Vienkartinė kompensacija mokama už prarastą galimybę naudoti žemės sklypą, sunaikintus sodinius ir pasėlius, iškirstą mišką.

Už įstatymu ar sutartimi nustatytą kito nekilnojamojo daikto servitutą mokama maksimali kompensacija atitinkamai gali siekti 10 proc. ar 100 proc. nekilnojamojo daikto vertės.

Kam aktualus KT nutarimas

Žemės ir miško savininkams labiausiai rūpi, ar jie patenka į ratą asmenų, kurie, įvertinant KT nutarimą, gali reikšti pretenzijas. KT atkreipė dėmesį į atvejus, kai servitutas nustatytas įstatymu – t. y. energetikų objektai įrengti iki 2004 m. liepos 10 d. Kaip išaiškino KT, jau negali kilti ginčų dėl kompensacijų, kai sklypas įsigytas su jame esančiais energetikų objektais. Kalbama apie atvejus, kai nuosavybės teisės buvo įgytos nesant atitinkamų žemės ar kito nekilnojamojo daikto naudojimo apribojimų.

Laikotarpiui nuo šalies nepriklausomybės atkūrimo iki 2004 m. liepos 10 d. tenka 11 proc. įstatymu nustatytų servitutų elektros tinklams naudoti bei 29 proc. įstatymu nustatytų servitutų kitiems įrenginiams naudoti. Kokia dalis šių objektų buvo įrengta kitiems asmenims jau įgijus nuosavybėn atitinkamus žemės sklypus ar kitus nekilnojamuosius daiktus, iki šiol nebuvo įvertinta. Energetikos ministerijai šias aplinkybes teks išsiaiškinti koreguojant metodiką: tai tiesiogiai susiję su klausimu, kiek papildomai reikėtų valstybės lėšų vienkartinėms kompensacijoms.

Kam reikėtų suklusti

LMŽSA konsultavę teisininkai siūlo suklusti keliais konkrečiais atvejais. Jeigu įsigytame žemės sklype nebuvo nutiestų elektros tinklų ir (ar) pastatytų kitų įrenginių (iki 2004 m. liepos 10 d.), galima pripažinti, kad sprendimas maksimaliai apriboti kompensacijos dydį, kompensuoti tik 10 proc. sklypo vertės yra neteisėtas.

Tokia pat išvada darytina, jeigu nekilnojamasis daiktas įsigytas anksčiau, negu jame buvo nutiesti elektros tinklai ir (ar) kiti įrenginiai (iki 2004 m. liepos 10 d.). Šiuo atveju taip pat gali būti pripažinta, kad neteisėta yra maksimaliai apriboti kompensacijos dydį ir kompensuoti tik 10 proc. sklypo vertės.

Taip pat labai svarbus yra KT nutarimo punktas dėl metodikos naujausios redakcijos (šių metų sausio 22 d.) punkto, kuriuo nustatoma, jog „vienkartinė kompensacija už naudojimąsi įstatymu tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu mokama nuostoliams, patirtiems dėl sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško, atlyginti ir nenustačius tokios kompensacijos apskaičiavimo tvarkos“. Elektros energetikos įstatymu Vyriausybė buvo įpareigota patvirtinti atitinkamos kompensacijos apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką.

Taigi kol nėra nustatyta nuostolių, patirtų dėl sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško, apskaičiavimo tvarka, savininkai gali ginčyti kompensacijos dydį už naudojimąsi įstatymu tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu.

Rengia kolektyvinį ieškinį

Konsultacija su teisininkais neatsitiktinė. LMŽSA ruošia kolektyvinį ieškinį. Asociacijos pirmininkas dr. Algis Gaižutis svarsto, kad dalis savininkų, tikėtina, savo teises nutars ginti pavieniui, tačiau kolektyviai tai daryti yra paprasčiau.

Daugeliui kyla klausimas, kokių kompensacijų gali tikėtis. Tai gali nustatyti tik teismas, kuris, pasak advokatų, tokio tipo bylose taiko teisės analogiją ir, tikėtina, atsižvelgs į metodikoje nustatytą kompensacijos už sutartimi nustatomą servitutą mechanizmą. Šios vienkartinės kompensacijos yra apskaičiuojamos pagal formulę, įvertinant sunaikinamus pasėlius, sunaikinamus sodinius, iškertamą mišką, taip pat nuostolius, patirtus dėl prarastos galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą.

Nutarus bylinėtis dėl kompensacijų, pasak teisininkų dr. E. Klimo ir A. Aiduko, reikėtų pateikti atitinkamų įrodymų: teritorijų planavimo dokumentų (pavyzdžiui, žemės sklypo plane gali būti nurodyta, kad tam tikroje sklypo dalyje buvo medžiai, kurie po elektros tinklų nutiesimo, buvo iškirsti); dokumentų (deklaracijų, nuotraukų ir pan.), patvirtinančių žemės sklype buvusius pasėlius, sodinius ir medžius; elektros tinklus tiesusių rangos darbų dokumentų (jie veikiausiai būtų išreikalauti teisminio proceso metu).

LMŽSA pirmininkas A. Gaižutis ŪP pastebėjo, kad per rugpjūčio mėnesį asociacijos skyriai plačiau paskleis informaciją, kad žmonės galėtų daryti išvadas ir pasirinkti, kaip elgtis. Rudeniop ketinama pateikti kolektyvinį ieškinį.

Asociacijos vadovas nemano, kad su ieškiniu gali būti pavėluota: „Kol Vyriausybė nepriėmė metodikos pataisymo, galima išsireikalauti tiesiogiai, kaip KT nurodė. Teismas atsižvelgia į pareiškimo pateikimo datą. Be to, pagal teisėkūrą bet kokiu atveju, net jei metodika nustatyta, asmuo gali per teismą išieškoti nuostolius. Tiesiog metodika nustato „automatizuotą“, bendrą tvarką. Analogija imant sutartimi nustatytus servitutus, procedūros neturėtų labai ilgai užtrukti“.

Irma DUBOVIČIENĖ

ŪP korespondentė