Prezidentas JT klimato kaitos konferencijoje: laiko įveikti klimato krizei turime vis mažiau

Kreipdamasis į vadovus Prezidentas teigė, kad klimato krizė yra vienas skubiausių ir sudėtingiausiai įveikiamų globalių iššūkių, nes daugelis šalių jau patiria neigiamą klimato kaitos poveikį. Pasak šalies vadovo, mokslinės prognozės rodo į tai, kad laiko pokyčiams lieka nedaug, todėl būtina spartinti veiksmus kovoje su klimato kaita.

Prezidentas akcentavo, kad Lietuva yra puikus pavyzdys, kad įmanoma sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo kiekius ir tęsti stabilų ekonomikos augimą. Šalies vadovas paminėjo, kad nuo 1990 m. iki 2021 m. mūsų BVP išaugo 85 procentais, o išmetamųjų teršalų kiekis sumažėjo 58 procentais. G. Nausėda teigė, kad iki 2050 metų Lietuva sieks tapti klimatui neutralia šalimi, o atsinaujinanti energija bus mūsų kelio į klimato neutralumą pagrindas.

„Kad dekarbonizacija būtų sėkminga, labai svarbu į šį procesą įtraukti visuomenę kaip partnerę. Lietuva ypatingą dėmesį skiria vietos bendruomenių ir savivaldybių įtraukimui į atsinaujinančios energijos projektų planavimo ir koordinavimo procesus. Tai padeda visuomenei geriau suprasti naudą ir padeda įgyvendinti užsibrėžtus tikslus. Be abejonės, taip pat būtina skirti pakankamą valstybės finansavimą šiems tikslams pasiekti “, – teigė šalies vadovas.

Pasak G. Nausėdos, Lietuva turi unikalią nuotoliu gaminančių vartotojų schemą, leidžiančią visiems aktyviai dalyvauti žaliojoje transformacijoje ir sąžiningai bei paprastai tapti nepriklausomu gamintoju, kurios sėkmės matas yra augantis tokių gamintojų skaičius.

„Atsinaujinančios elektros energijos gamybos perteklius leis mums gaminti žaliąjį vandenilį. Tai, savo ruožtu, bus naudingiausia mūsų pramonės dekarbonizacijai, ypač tokiems daug energijos vartojantiems sektoriams kaip trąšų perdirbimas. Visi galime ir turime įgyvendinti savo įsipareigojimus ir siekti Paryžiaus susitarimo tikslų įgyvendinimo. Tačiau šis galimybių langas nuolat siaurėja“, – kalbėjo Prezidentas.

COP28 konferencijos metu šalies vadovas taip pat dalyvavo renginyje klimato kaitos poveikio žemės ūkiui ir maisto sistemoms tema, kurio metu Lietuva prisijungė prie „Emyratų vadovų deklaracijos dėl tvaraus žemės ūkio, atsparių maisto sistemų ir klimato kaitos veiksmų“.

Prezidento kanceliarijos fotoinformacija