Prieskonių aromatais dvelkiantis kalikantas

Jei reikėtų išvardyti skaniausiai kvepiančius augalus, ilgai užtruktume. Rožės, jazminai, pakalnutės, alyvos, bijūnai, levandos... Bet pasivaikščiojus po botanikos sodus supranti, kiek mažai žinome apie augalus, dar mažiau jų regėję ir uostę. „Kalikantinių augalų šeimoje yra keturios gentys, o kalikanto gentyje – keturios rūšys. Kauno botanikos sode jau keliasdešimt metų auga virgininis kalikantas (Calicanthus floridus) ir jo varietetas – derlusis kalikantas (Calycanthus florida var. fertilis) bei kaliforninis kalikantas (Calycanthus occidentalis)“, – sakė VDU Kauno botanikos sodo vyresnysis botaninių kolekcijų kuratorius Kęstutis Obelevičius. Giedrė RYMEIKYTĖ Kvepiantis krūmas Kaliforninis kalikantas (Calycanthus occidentalis). Dauguma kalikantų (išskyrus C. chinensis) kilę iš Šiaurės Amerikos. Savo gimtinėje ir Anglijoje auginami ir pavieniui, ir laisvos formos gyvatvorėse. Šie krūmai gražiai žydi, tačiau ne žiedai yra ypatingoji jų savybė. Jie skleidžia išskirtinį aromatą. Specifiniu, sunkiai nusakomu prieskonių kvapu dvelkia ne vien žiedai, bet ir visos augalo dalys, netgi išdžiūvusios šakelės. „Ne veltui kalikantai angliškai vadinami „spice shrub“ – prieskonių krūmokšniais. Nulaužus šakelę, ypač išdžiūvusią, gali užuosti įvairiausių prieskonių kvapų: cinamoną, kardamoną, vanilę ir kitus. Kartais jis net vadinamas „all spice“ – „visi prie­skoniai“, – sakė K. Obelevičius.   Įkvėpė parfumerius Pasirodo, krūmui senstant, kalikanto kvapas kinta. Jis taip pat skiriasi, jei augalas augdamas gauna daugiau ar mažiau šviesos. Tiesa, pats kalikantas kiek toksiškas žmonėms ir gyvūnams. Vienintelė šiek tiek mažiau nuodinga krūmo dalis – lapai. Tačiau ten, kur šie krūmai auga natūraliai, išdžiovinta žieve aromatizuojamos patalpos, jų dedama į kvapiuosius mišinius. Seniau Amerikoje malta žievė itin mažais kiekiais buvo naudojama kaip cinamono pakaitalas, tačiau dabar to daryti nerekomenduojama – padauginus galima pakenkti sveikatai. Šio neįprasto krūmo kvapas yra įkvėpęs ne vieną nišinių kvepalų gamintoją. Nors jo aromatas parfumerijoje nėra iš populiariųjų, tačiau galima rasti kvepalų, kuriuose kalikanto natos derinamos su citrusų ar gėlių, pačiulių kvapais. Žydi iki rudens Tai nepaprastai gražus augalas, siekiantis 3–4 m aukščio (priklauso nuo rūšies). Pavyzdžiui, derlusis kalikantas daug žemesnis nei virgininis, išauga į mielą kompaktišką krūmelį. „Abu žydi panašiai, lotoso ar magnolijos formos žiedais. Juos net galima palaikyti dirbtiniais“, – teigė K. Obelevičius. Šis augalas ir auginamas dėl grožio – kiekvieną patraukia pas mus nematyti 4–7 cm dydžio raudono vyno spalvos žiedai. Pražysta 4–5 augimo metais, žydi nuo birželio iki rudens. Krūmas beveik visą sezoną pasipuošęs dar žiedpumpuriais, žydinčiais žiedais ir jau besiformuojančiais vaisiais. Kalikanto vaisiai – įdomios formos dėžutės, kuriose gausu dekoratyvių sėklų. Virgininis kalikantas (Calycanthus floridus) Mėgsta šilumą Pagrindinė bėda auginant šį krūmą Lietuvoje – ne itin didelis atsparumas šalčiui (daugelis kalikantų – 5 atsparumo zonos augalai). Todėl jį geriau sodinti pietinėje namo pusėje, užuovėjoje, kol jaunas, galima kiek pridengti žiemai. Suaugusio kalikanto dengti žiemai nereikia – per didelis. „Kaliforninis kalikantas atsparesnis šalčiui už virgininį ar  derlųjį“, – tvirtino kolekcijų kuratorius. Jis sakė, kad paprastai šaltomis žiemomis mažylis derlusis kalikantas nukentėdavo labiau – dažnai nušaldavo iki pat žemės, tačiau atželdavo. Sodinti krūmą  patartina saulėtoje vietoje ar pusiau pavėsyje, į neužmirkstančią trąšią dirvą – smėlyje jis tikrai neaugs. Sodinant smėlingame sklype, reikėtų pagerinti dirvožemį. Iškasus jam didesnę duobę, pridėti trąšios žemės, komposto. Jei ketiname kalikantą auginti kaip Botanikos sode – natūralios formos, tereikia pasirūpinti gera dirva ir tinkama vieta. Savo tėvynėje jis paprastai taip ir auga – šiuos augalus formuoti ten neįprasta, nebent nukerpamos trukdančios šakelės arba ribojamas augalo dydis. Norint krūmui suteikti medelio formą, reikėtų palikti vieną kamieną ir karpyti. Bet svarbu nepamiršti, kad kalikantas yra krūmas, todėl teks susitaikyti su nuolat leidžiamomis atžalomis ir jas genėti. Nesunkiai dauginami Sudaiginti krūmą nesudėtinga, tačiau sėklų reikia parsisiųsti – augančiųjų Lietuvoje sėklos, deja, nespėja subręsti. „Galiu paneigti seniai sklandantį mitą, kad sunku padauginti šakelėmis – bandžiau daiginti tris virgininio kalikanto šakeles, ir visos trys puikiai įsišaknijo“, – patirtimi dalijosi specialistas. Jis sakė, kad šiuos augalus nesudėtinga dauginti ir atlankomis, tereikia prilenkti šaką prie žemės, prispausti ir šią vietą užpilti žemėmis – tada jis išleidžia šaknelių. Jei eksperimentams nėra laiko ar noro, galima nusipirkti sodinuką medelyne. Dabar yra ir labai gražių kalikantų veislių, hibridų. Kai kurie itin įdomūs, pavyzdžiui, margais arba šviesiais žiedais vietoje tamsiai raudonų. Veislių kvapas taip pat skiriasi, kai kurios jų kvepia labiau už kitas. Kadangi skiriasi atsparumas šalčiui, perkant visada reikėtų pasitikslinti, ar tos veislės augalas išgyvens mūsų žiemą. Kęstučio Obelevičiaus nuotraukos 2021-10-05           kalikantas, kvepiantis krūmas, žydi visą vasarą