Privilegijų anatomija

Jau ketvirti metai, kai nuo vadinamos skėtinės organizacijos – Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) – po ilgų svarstymų atsiskyrė prekinius ūkius vienijančios žemdirbių savivaldos asociacijos ir įkūrė Lietuvos žemės ūkio tarybą (LŽŪT). Jos steigėjai akcentuoja, kad organizacija yra išlaikoma vien tik narių lėšomis, tad tai yra nesąžininga, palyginti su ŽŪR, kurių veikla dosniai remiama valstybės.

Dualumas yra normalu

Agropolitikos ir agroekonomikos sprendimų priėmėjų akyse LŽŪT ir ŽŪR išsakomos pozicijos šiandien yra vienodai svarbios. Atstovai lygiomis teisėmis kviečiami dalyvauti svarstant žemės ūkiui ir kaimui svarbius klausimus Seimo komitetuose, Žemės ūkio ir kitose ministerijose.

Lietuva – ne vienintelė šalis, kurioje žemdirbių savivaldos organizacijos telkiasi į skirtingus susivienijimus. Ryškių pavyzdžių yra ir Europos Sąjungos (ES) lygiu. Šalių narių ūkininkų interesus gina ne vien Europos žemės ūkio organizacijų susivienijimas COPA-COGECA. Pieno gamintojai yra susitelkę į Europos pieno tarybą (EMB), kurios įtaka taip pat niekas neabejoja, jos veikla ir rengiamos akcijos yra plataus masto.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Aušrys Macijauskas pastebi, kad tokių didelių ir įtakingų organizacijų Europoje, kurios nesišlieja prie COPA-COGECA, yra dešimtys. Siekti visus suvienyti į vieną sistemą nėra protinga – istorinė atmintis neleidžia pamiršti, kuo tai gresia. „Asociacijų įvairovė, nuomonių įvairovė, argumentuotos diskusijos yra siekiamybė, nes tokiose diskusijose gimsta tiesa. Konkurenciją tarp organizacijų matau kaip teigiamą dalyką. Daug kas sako, kad valdžia tuo naudojasi, žemdirbiai neturi vienos nuomonės. Reikia suprasti, kad vienos nuomonės ir negali būti, visada vieni žemdirbiai lenks į vieną pusę, kiti – į kitą. Yra įvairiausių poreikių. Nieko nuostabaus, kad yra kelios organizacijos, čia nėra nieko blogo“, – „Ūkininko patarėjui“ teigia A. Macijauskas.

Situacija gali keistis

LŽŪT atstovai sako, kad durys sugrįžti į ŽŪR galimai nėra užtrenktos visam laikui. Pirmasis LŽŪT pirmininkas, Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovas Jonas Talmantas primena, kodėl Taryba buvo įkurta: Rūmuose sprendžiant klausimus nebuvo atsižvelgiama į visą žemės ūkį apimančias didžiąsias organizacijas (Ūkininkų sąjungą, Žemės ūkio bendrovių asociaciją, Grūdų augintojų asociaciją, Pieno gamintojų asociaciją), sprendimus lemdavo administracijos vadovai.

„Atsiskyrimas brendo 2–3 metus, ir vieną kartą buvo priimtas sprendimas kurti LŽŪT. Tam buvo daromos kliūtys, Registrų centre kažkas užblokavo pirmąjį mūsų pavadinimą – Lietuvos žemės ūkio ir maisto taryba (paskui mes išsiaiškinome, „kur šaknys“, kieno tai pastangos). Taip pavadinime neliko žodžio „maisto“ – tapome Žemės ūkio taryba“, – pasakoja J. Talmantas.

Keturių didžiausių organizacijų pasitraukimas iš ŽŪR (vėliau prisijungė dar šešios asociacijos), pasak steigėjų, nebūtinai yra visam laikui. Galimybė vėl susivienyti būtų priimtina visoms asociacijoms tapus lygiavertėms, ŽŪR persitvarkius, nutarus demokratiškai organizuoti rinkimus, tokius, kuriuose dalyvautų visi Lietuvos žemdirbiai, kiekvienas rajonas į suvažiavimą siųstų savo išrinktus delegatus, o pirmininko rinkimai būtų slapti. Ne taip, kaip įvyko 2018 m., kai renkant ŽŪR  pirmininką, delegatus ne tik įdėmiai stebėjo administracija, bet jie buvo ir demonstratyviai filmuojami – šiukštu, jei pakels ranką ne už reikiamą kandidatą.

Atstovavimas – jautrus reikalas

Skėtinių organizacijų požiūriai kai kada sutampa. Antai prieš porą metų LŽŪT Seimo Kaimo reikalų komitete inicijavus diskusiją apie būtinybę mažinti administracinę naštą žemės ūkiui į darbo grupę aktyviai įsitraukė, siūlymus teikė visos savivaldos organizacijos, buvo sudarytas net 50 puslapių apimantis konkrečių pasiūlymų sąrašas. Dabar siūloma tą darbą atnaujinti.

Tačiau labiau akį rėžia konflikto taškai, „apsišaudymas“ viešojoje erdvėje. LŽŪT priekaištauja Rūmams dėl visuomenės, politikų, o kartais ir ES pareigūnų klaidinimo siunčiant prieštaringas žinutes ir taip kenkiant žemdirbių interesams. 2018 m. su ŽŪR pritarimu buvo sumažintas tiesioginių išmokų vokas – lėšos perkeltos kaimo plėtros priemonėms. Tai susilpnino aukščiausių šalies vadovų pozicijas derybose dėl tiesioginių išmokų konvergencijos. Tarybos narius šokiravo bei papiktino ir daugiau ŽŪR vadovų veiksmų – pritarimas visiškam glifosato uždraudimui, naujų mokesčių žemės ūkiui įvedimui ir kt.

LŽŪT atstovauja įvairiems žemės ūkio sektoriams. Per bendrus kas mėnesį rengiamus posėdžius Taryba gvildena daugeliui narių bei ne tik jiems rūpimus klausimus. Artimiausiame nuotoliniame posėdyje – diskusija dėl Europos žaliojo kurso su komisaru Virginijumi Sinkevičiumi, europarlamentarais. Su ŽŪM atstovais numatyta diskutuoti dėl paramos priemonių žemės ūkiui, „dekonstruojamo“ Ateities ekonomikos DNR plano, žemės ūkio atsigavimo fondo.

Šiuo metu, kai rengiami ateities veiklai itin svarbūs sprendimai, kaimo plėtros priemonės, vėl siūloma naikinti akcizo lengvatą žymėtam dyzelinui, ypač svarbus aktyvus žemdirbių interesų atstovavimas.

LŽŪT steigėjai siekia atkreipti dėmesį, kad ŽŪR nebūtinai išreiškia žemdirbių nuomonę. „Labai gaila, kad viena organizacija labai stipriai finansuojama, bet nelabai kam atstovauja, gal tik 10–15 proc. žemės ūkio srities, o LŽŪT – 80–85 proc. žemės ūkio veiklą atstovaujančių organizacijų“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Petras Puskunigis.

ŽŪR tai kategoriškai neigia. Viešai deklaruojama, kad Rūmai atstovauja visus Lietuvos žemdirbius ir kaimo žmones, jų interesų atstovavimas ir bendradarbiavimas – kertiniai ŽŪR veiklos aspektai, o žemės ūkio sektoriaus konkurencingumo didinimas, ūkininkavimo sąlygų pertvarkymo skatinimas yra viena iš svarbiausių misijų.

Tema dar neužversta

LŽŪT nariai pasiryžę tęsti kovą dėl tiesioginių išmokų (TI) suvienodinimo ES. Svarstoma galimybė bylinėtis Europos Teisingumo teisme (ETT). Šiuo metu, kaip „Ūkininko patarėjui“ patvirtino LŽŪT nariai, konsultuojamasi su advokatais. Jie gilinasi į pateiktus argumentus bei oficialius dokumentus, pagal kuriuos Lietuvai buvo pažadėta žemdirbiams užtikrinti tokio pat dydžio tiesiogines išmokas, kokias gauna senosios šalys narės, vertina galimybes laimėti tokią bylą. Tai būtų antrasis atvejis, kai Lietuvos žemdirbių savivaldos ginčas su Europos Komisija sprendžiamas teisme. 2015 m. ETT paskelbė verdiktą Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos inicijuotoje byloje dėl 2012 m. ūkiams pritaikytos vadinamosios išmokų moduliacijos: išmokos buvo „numoduliuotos“ neteisėtai.

Nors dėl TI suvienodinimo pasiekta didelė pažanga, Baltijos šalių ūkininkai ir toliau bendrojoje rinkoje yra mažiau konkurencingi, palyginti su senosiomis ES šalimis.

Be samdomų darbuotojų

Šiuo metu LŽŪT pirmininkauja Lietuvos pieno gamintojų asociacija (LPGA). Steigėjų sprendimu organizacijos vadovai kasmet keičiasi rotacijos principu. Taip išvengiama ginčų dėl lyderystės, kolegialiai dalijamasi atsakomybės ir pareigų našta. LPGA pirmininkas Jonas Vilionis atkreipia dėmesį, kad dirba visuomeniniais pagrindais: „Esu visuomenininkas, nė euro negaunu už savo darbą. Kiek visokių reglamentų, direktyvų reikia perskaityti, dalyvauti posėdžiuose... O aš juk turiu savo ūkį.“

Ketvirtus metus aktyviai veikianti organizacija iki šiol neturi nė vieno samdomo darbuotojo. Anot J. Vilionio, labai reikalingi etatiniai specialistai. Jau kuris laikas svarstyta, kad reikalingos patalpos – pagaliau LŽŪT turi porą kabinetų, juos nuomosis iš VDU Žemės ūkio akademijos.

Vien iš nario mokesčio išsilaikanti Taryba, lygindama turimas veiklos sąlygas su Rūmais, tvirtina, kad padėtis jų atžvilgiu yra nesąžininga.

Paramos gavėjų dešimtuke

ŽŪR turi erdvius istorinius rūmus su automobilių stovėjimo aikštele, garažais, sale, kurių neišnaudoja, patalpas siūlo nuomotis. Be Kauno, administracija turi „kambariuką“ Vilniuje. Rūmuose dirba beveik septynios dešimtys apmokamų darbuotojų. Vienintelė visuomeninė organizacija žemės ūkio sektoriuje, kurios veiklą reglamentuoja atskiras įstatymas, yra viena didžiausių paramos gavėjų, patenka į pirmąjį jų dešimtuką.

Nacionalinės mokėjimo agentūros viešinamais duomenimis, šis pareiškėjas 2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu įgyvendino 21 projektą pagal įvairias KPP programos priemones („Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“, „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“, „Parama profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti“, priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“), 9 – pagal nacionalinėmis lėšomis finansuojamas priemones („ES atstovavimo finansavimas“, „Ūkininkų ir kitų asmenų, užsiimančių žemės ūkio veikla, konsultavimas“, „Žemės ūkio parodų, prekybos mugių, bendruomeniškumą kaime skatinančių renginių ir konkursų organizavimo ir / arba dalyvavimo juose finansavimas“, „Parama profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti“).

„Ūkininko patarėjo“ šaltinių duomenimis, 2019 m. ŽŪR įgyvendino 13 projektų, kurių apimtis siekė 2,6 mln. Eur. Iš valstybės biudžeto lėšų pagal Žemės ūkio ministerijos programą „Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros skatinimas“ žemdirbių savivaldai stiprinti skirta 444 tūkst. Eur, iš ES fondų lėšų – 1,4 mln. Eur, valstybės biudžeto lėšų – per 108 tūkst. Eur (pagal Asociacijų, vienijančių asmenis, užsiimančius žemės ūkio ir miškų ūkio bei alternatyviąja veikla, narystės Europos Sąjungos ir (arba) kitose tarptautinėse organizacijose mokesčio mokėjimo ir veiklos, susijusios su atstovavimu jose, finansavimo taisykles – 61,5 tūkst. Eur; pagal Pagalbos veislininkystei taisykles – 46,8 tūkst. Eur). Be to, ŽŪR įgyvendina 1,1 mln. Eur vertės projektą „Šernų populiacijos valdymas afrikinio kiaulių maro kontrolei“ pagal Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vykdomą priemonę „Ikiprekybiniai pirkimai“.

Sąžiningas derybų laukas

Žemdirbių visuomenininkų branduoliui atstovaujančios LŽŪT steigėjai atkreipia dėmesį į problemą, iškylančią dėl nelygių veiklos sąlygų.

„Kai steigėmės, buvo nuostata, kad išsilaikysime patys. Mes išsilaikome, tačiau sulaukiame priekaištų iš kitų narių, kam reikalingi ŽŪR. Gaudami valdžios finansinį palaikymą, jie yra politikų dešinioji ranka, balsuoja taip, kaip reikia politikams“, – teigia J. Talmantas.

Jo teigimu, neturi būti taip, kad vienos žemdirbių organizacijos finansuojamos, kitos – ne: „Turime būti vienodai finansuojami, tada būsime lygūs, o sprendimus priimsime ne tokius, kokių kam nors reikia, o tokius, kokie, mūsų nuomone, yra teisingi atstovaujant žemdirbiams, žemės ūkio produktų gamintojams. Taryba taip ir daro, o Rūmai groja taip, kaip užsako pinigų kapšo savininkas.“

Tęsinys kitame numeryje.

Irma DUBOVIČIENĖ

ŪP korespondentė

LŽŪT nuotrauka

2021-02-09