Protestuojanti ūkininkų minia audringai klausėsi aikštėje transliuojamų Premjerės ir žemės ūkio ministro paaiškinimų

Posėdyje skambėjo tie patys klausimai, sukėlę ūkininkų protestų bangą – suskystintųjų dujų akcizo, daugiamečių pievų, apsaugos juostų ir paviršinių vandenų, pelkių, šaltinynų ir durpžemių žemėlapio klaidų, paramos pieno sektoriui problemos.

Daugiamečių pievų problemos sprendimo pasiūlymus gaubia paslaptis

Labiausiai intriguojanti posėdžio dalis buvo susijusi su daugiametėmis pievomis ir žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko žodžiais apie tris Europos Komisijai (EK) pateiktus pasiūlymus. „Komisija sutiko keisti, peržiūrėti deleguoto reglamento teisės aktus. Apie konkrečius pasiūlymus kol kas negaliu kalbėti. Sutarėme taip, kad Komisijos ir Generalinio žemės ūkio direktorato teisininkai atliks vertinimą ir pateiks savo išvadas. Bet bendras nusiteikimas yra, kad Komisija ir ypatingai darbuotojai yra nusiteikę padėti. Aptarėme įvairius variantus, dabar liko prie trijų pateiktų mūsų siūlymų. Ir tikimės, kad iki deklaravimo laikotarpio mes jau turėsime sprendimą. (...) Kai turėsime ir galėsime paskelbti daugiau informacijos, tikrai pasidalinsime ir paskelbsime“, – posėdyje sakė ministras.

Kokie tie trys pasiūlymai? Su jais susipažinti neturėjo galimybės ne tik žemdirbius atstovaujančios organizacijos, bet ir Seimo nariai, Seimo kaimo reikalų komiteto nariai. Tačiau ministras nesutiko atskleisti detalių, motyvuodamas tuo, kad yra sutarta palaukti teisininkų įvertinimo ir neleidžia „elementari etika“. „Jeigu būčiau galėjęs, būčiau pakomentavęs ir vakar, kas man būtų buvę daug, matyt, paprasčiau“, – paaiškino K. Navickas.

Pasak jo, EK nėra išsakiusi pastabų dėl daugiamečių pievų politikos įgyvendinimo, vertina ir pritaria visiems Žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginio plano pakeitimams. „Baigiamojoje nuostatoje pasakyta, kad yra valstybės teisė (...) Lietuvos valdžios institucijos gali siūlyti strateginio plano pakeitimus, kuriais atsižvelgiama į vietos ypatumus ir poreikius. Šitas sakinys vakar buvo linksniuojamas ir bus dar, matyt, linksniuojamas ilgai ateityje. Taip, Lietuva gali tai daryti ir yra padariusi. Tai gali daryti esamo ir galiojančio reglamento rėmuose. (...) Pakeitimuose yra priemonės, kurios palengvintų spręsti daugiamečių pievų problemą ilguoju periodu. Pateiktos, jos buvo aptartos ir su socialiniais partneriais ir pakeitimas buvo nusiųstas Komisijai praeitų metų gruodžio mėnesį“, – sakė ministras, tvirtindamas, kad jau šią savaitę laukiama iš EK žinių, kuriems pakeitimams pritarta, kuriems – ne.

Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas patvirtino, kad pavyko Vyriausybėje sutarti, kad „vienokiu ar kitokiu būdu ta problema (daugiamečių pievų – ŪP portalo past.) bus išspręsta. Ir tai turėtų būti per tris keturias savaites“.

Tačiau tiesiai paklausė, ar premjerė Ingrida Šimonytė gali ūkininkams pažadėti, kad juridinių pasekmių turinčių pranešimų, kurie buvo išsiųsti ūkininkams atkurti daugiametes pievas, galiojimas bus atšauktas?

„Mes gyvename demokratinėje valstybėje ir premjerė atšaukti Nacionalinės mokėjimo agentūros pranešimo, išdėstyto žodžiu ar kitu parėdymu, atšaukti tikrai negali. Šita problema man šiandien buvo pristatyta ir mes tikrai ieškosime sprendimų, kaip tą laiką, kol mes sprendžiame, kad niekas nepatirtų dėl to nereikalingų sunkumų. Tai tą aš galiu pažadėti“, – patvirtino ministrų kabineto vadovė.

Kas kompensuos už akcizą?

Suskystintųjų naftos dujų akcizo klausimo sprendimas pajudėjo pirmyn, bet ar to gana? Akcizų įstatymo ir ankstesnės naudojimosi žymėtu dyzelinu tvarkos grąžinimo pataisos jau išsiųstos derinti, planuojama, kad per dvi savaites pavyks projektą suderinti ir, pasak I. Šimonytės, kovo 10 d. neeilinėje Seimo sesijoje jau būtų galima balsuoti už pataisas. Taip pat bus tikslinamos nuostatos dėl suskystintų naftos dujų tarifų atskirai buitiniams vartotojams, atskirai verslui.

„Man gaila, kad dvejus su puse metų projektas Seime buvo debatuojamas, komitete buvo pakankamai ilgai debatuojamas, kažkaip tos diskusijos šitom temom neiškilo. Nu ką, pataisysim dabar“, – teigė premjerė.

Tačiau Paukštininkystės asociacijos vadovas Gytis Kauzonas šviesiai tiesiai paklausė, ar bus kompensuojama už tuo laikotarpiu, kol priiminėjamos įstatymo pataisos, patiriami nuostoliai: „Kol dabar visi esame priversti mokėti akcizus, būtų labai šaunu surasti kokias nors kompensavimo formas“. Pasak jo, vien paukštininkystės sektoriui per metus padidintas akcizas kainuos apie 4 mln. eurų, arba 350–400 tūkst. eurų per mėnesį.

„Nu įstatymas priimtas, tai priimtas. (..) Galėjote tą klaidą pastebėti vyriausybės ir pataisyti, bet nei pastebėjot, nei pataisėt. (...), – atkirto į klausimą ministrų kabineto vadovė. – Aš girdžiu, ką sako kolegos, (...) girdžiu tą pastabą, bet nieko negaliu žadėti, nes kažkokių kompensacijų iš pinigų biudžete, kurie nesuplanuoti, negaliu pasiūlyti, bet galbūt rasiu kažkokį kitą sprendimą.“

Šįryt su Seimo pirmininke Viktorija Čmilytė-Nielsen susitikęs I. Hofmanas teigė, kad Seimo pirmininkė patikino, jog jeigu Seime užsitęstų įstatymo priėmimas dėl suskystintųjų dujų, „ nebūtų padaryta taip, kaip mes dabar sutarėm, ji pažadėjo, kad bus kompensuojama ta dalis dujų vartotojams“, – Kaimo reikalų komitete sakė I. Hofmanas.

Pataisyti klaidą žemėlapyje – ne problema?

Ūkininkai baksnoja pirštu į kaimynines ES šalis (pvz., Latviją ir Lenkiją), kur yra leidžiama dirbti žemę apsauginėse juostose, sukuriant buferinę zoną. Aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus teisinosi, kad teisės aktų projektas baigiamas derinti, atsižvelgiant į visas pateiktas pastabas, ir vasario 1 d. bus patvirtintas. „Minimos juostos yra sumažinamos. Plotis 12 metrų bus panaikintas. Į didžiąją dalį pastabų atsižvelgėme“, – trumpai į klausimus atsakinėjo viceministras.

Pasak jo, procesas dėl pelkių, šaltinynų ir natūralių pievų „tikrai nėra nuvažiavęs“, teigė jis, saugomų teritorijų tarnyba yra gavusi apie 700 prašymų pakeisti žemėlapius ir tokius prašymus dar galima teikti toliau.

Kiek plačiau apie saugomas teritorijas ir jų plėtrą, apie pelkių, šaltinynų ir durpžemių žemėlapius pakomentavo Premjerė. Priminusi, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba vykdo nutarimą, kuris buvo pasirašytas ankstesnės Vyriausybės, žadėjo ieškoti tokio sprendimo, kad būtų suderinti abiejų pusių interesai.

„Mes negalime pakišti po stalu to, kas yra aplinkosaugos vertybes, yra gamta mūsų visų ir mes ją privalome saugoti. Yra privati nuosavybė, kuri turi būti ribojama tik tada, kada yra neišvengiamai būtina. Ir mes tikrai ieškosime, kaip šitus dalykus subalansuoti, kad tai nebūtų tiktai kažkoks nuasmenintas laiškas „skaitykite teisės aktus Nr.222“, o kad žmonės žinotų, ko jie negali daryti, jeigu jie tikrai kažko negali daryti, ir kokiame plote jie negali daryti. Tokiu atveju, jeigu mes turime situaciją, kad valstybė esmingai apriboja ūkininkavimo sąlygas, tai žinoma tuomet jau reikia svarstyti ir kompensacijų klausimą“, – sakė ji.

Dėl žemėlapiuose padarytų klaidų, žemdirbiams tenka rengti naujus kartografinius žemėlapius, įrodinėti, kad klaida yra, ir tai jiems kainuoja pinigus. Tačiau premjerė didesnę problemą mato ten, kur iš tiesų „yra ką saugoti“. „Yra klausimas, kas ten, kur yra de facto saugotinas dalykas, kiek iš tikrųjų valstybė nustato apribojimų to sklypo savininkui, ko negali jis tikrai daryti, nes nėra taip, kad nieko negali daryti, yra kažkur, kur nieko negali daryti, kažkur yra kitaip, priklausomai nuo to, kas per saugoma teritorija. Tą reikia išsigryninti, kiek tų apribojimų de facto yra. (...) Sunkiau yra suderinti savininko ir aplinkosauginius tikslus“, – posėdyje kalbėjo I. Šimonytė.

Pienininkai laukia paaiškinimo dėl negautų kompensacijų

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas priminė, kad pienininkų delegacija vasarą buvo nuvykusi į Briuselį, kur susitiko su ES žemės ūkio komisaras Janusz Wojciechowski (Janušu Voicechovskiu) ir gavo pažadą, kad, sprendžiant pieno kainų krizės problemą, visiems Lietuvos pieno sektoriaus dalyviams bus skirta 10,6 mln. Tačiau žemės ūkio ministerijai paskirsčius šiuos pinigus, kai kurie pienininkai jų negavo.

„Mūsų manymu, tie kriterijai, ką mes teigiame ir diskusijose ministerijoje, buvo neobjektyvūs ir diskriminuojantys. Esame padavę ministeriją į teismą dėl šito neteisingo paskirstymo“, – istoriją priminė E. Pranauskas ir paprašė Premjerės įsigilinti į pienininkų skundo aplinkybes.

2021 m. prasidėjus karui Ukrainoje pieno supirkimo kainos gerokai šoktelėjo, bet pernai jos smarkiai smuko žemyn. Pasak I. Šimonytės, šis pokytis itin skausmingas buvo mažiesiems pieno gamintojams. „Suprantu, kad kaina visiems mažėjo, bet dideliems rinkos dalyviams yra truputį lengviau laviruoti, ypač turint mintį pelnus, kuriuos 2022 metais tos pačios žemės ūkio bendrovės deklaravo. (...) Paramos schema buvo sukonstruota taip, kad būtų lubos paramos. Aišku, santykinai didesni rinkos dalyviai paramos gavo mažiau, bet, mano supratimu, tai buvo ir teisingiau, nes mažesniems tą smūgį atlaikyti buvo sunkiau. Mano supratimu, tai buvo socialiai teisingas sprendimas.“

Tačiau E. Pranauskas atkreipė dėmesį į tuos pienininkus, kurie pardavinėja pieną tiesiai vartotojams. Jie iš ministerijoje sukurtos kompensacijų schemos taip pat buvo eliminuoti.

Paklausta, kodėl, kai ES skyrė paramą Lietuvos pieno sektoriui, nebuvo skirta 200 proc. parama iš nacionalinio biudžeto, I. Šimonytė patikslino, kad parama buvo skirta, bet ne 200 proc. „Kiek žemės ūkio ministerija savo aruoduose atrado, tiek ir paskirstė. Taip visada būna, kai biudžetas būna patvirtintas“, – trumpai atsikirto premjerė.“

Po Seimo kaimo reikalų posėdžio protesto organizatorės Žemės ūkio tarybos pirmininkas I. Hofmanas tikino, išgirdęs Premjerės pažadus kuo greičiau spręsti daugiamečių pievų problemą, keisti žymėto dyzelino naudojimo tvarką ir sumažinti suskystintų naftos dujų akcizą.

Buvo planuota, kad penktadienį protestuojantys ūkininkai baigs akciją ir grįš namo. Tačiau jau vakar vakare pasigirdo kalbų, kad žemdirbiai nori tęsti savo akciją ir šįryt jų atstovai kreipėsi į Vilnius miesto savivaldybės administraciją dėl protesto laikotarpio pratęsimo, bet popiet gavo atsakymą, kad leidimas protestuoti nebus pratęstas. 

ŪP portalo informacija

KRK posėdžio stopkadras