Žinia klaidina
Vaikų darželiai, mokyklos, ligoninės, kurios savo mokinius ar ligonius maitina produktais, pagamintais iš ekologiškų ir nacionalinės kokybės mėsos, pieno, daržovių, vaisių, duonos ir kt., juos daugiausia įsigyja iš kooperatyvų, kurių tikslas – aprūpinti šias įstaigas visais arba dauguma kokybiškų produktų, įsigytų iš Lietuvos ūkininkų. Reta įstaiga įsigyja maisto produktų iš atskirų vietos ūkininkų, mat jie neaugina arba negamina tam tikrų produktų, o jei augina ir gamina – ne visada garantuoja reikiamą jų kiekį. Kita vertus, kai įstaigos maisto produktų įsigyja iš kooperatyvų, o ne iš atskirų ūkininkų, joms tenka švaistyti mažiau laiko ir jėgų tvarkant atitinkamą dokumentaciją. Kooperatyvams, pasiryžusiems įstaigoms tiekti iš ūkininkų įsigytus maisto produktus, reikia didelių jų kiekių. Todėl jiems lig šiol privalu dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
Prieš dvi savaites viešai paskelbus, kad Seimas patvirtino Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projektą, daugelį ūkininkų ir kitus visuomenės narius klaidino vienos visuomenės informavimo priemonės straipsnio pavadinimas „Antradienį Seimas pritarė Viešųjų pirkimų įstatymo projekto siūlymui, kuriuo numatyta, kad produktai iš lietuviškų ūkių galės būti tiekiami tiesiai ugdymo, sveikatos priežiūros ir kitoms įstaigoms be viešųjų pirkimų“ bei L. Savicko žodžiai tame straipsnyje, kad „supaprastinus viešųjų pirkimų sąlygas, perkančioji organizacija maisto produktų iš vietinių ūkininkų galėtų įsigyti neskelbiamų derybų būdu“.
Ar garantuos skaidrumą?
„Nesukūrus skaidrios ir atviros sistemos, garantuojančios, kad būtų viešai matomi iš ūkininkų įsigyjamų produktų kiekiai ir jų kainos, bus palaida bala – netrūks pilkų zonų, sudarančių galimybę piktnaudžiauti. Juk žmogui nesunku įregistruoti ūkininko ūkį ir paskui prekiauti dideliais kiekais produktų, kurių jis neužaugina. Arba jei pirkėjui reikia daugiau vieno ar kito produkto, pavyzdžiui, morkų, nei jų turi ūkininkas, šis jas parduos brangiau nei rinkos kaina“, – nuogąstavimais, kuriuos kelia Viešųjų pirkimo įstatymo pataisų projektas, jei jį patvirtins ir šalies Prezidentas, su „Ūkininko patarėju“ dalijasi Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis.
Panašių nuogąstavimų neslepia ir iš ūkininkų maisto produktus ugdymo įsigyjančio ir juos ugdymo įstaigoms tiekiančio Ukmergės rajono vartotojų kooperatyvo direktorė Angelė Andrikonienė. Ji stebisi, kodėl tarsi apie ypatingą pergalę skelbiama, kad patvirtinus Viešųjų pirkimo įstatymo pataisą įstaigos ir kiti pirkėjai galės iš ūkininkų įsigyti maisto produktų. „Ir lig šiol tiesiai iš ūkininkų įsigyjame maisto produktų“, – ŪP teigia A. Andrikonienė.
Vyrauja didieji tiekėjai
„Džiaugiuosi, kad man pavyko įtikinti Seimo Biudžeto ir finansų komitetą papildyti Viešųjų pirkimo įstatymo 17 straipsnio 6 dalį 17 punktu ir tam pritarė visas Seimas. Šis punktas skatina pirkimus iš smulkiųjų ūkininkų ir numato galimybę perkančiajai organizacijai supaprastintų pirkimų atvejais maisto produktus iš TMTG įsigyti neskelbiamų derybų būdu, – ŪP aiškina L. Savickas ir atskleidžia aplinkybes, kurios jį paskatino siūlyti Viešųjų pirkimo įstatymo minimą punktą. – Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros bei Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetai 2021 m. pasiekė susitarimą dėl strategijos „Nuo ūkio iki stalo“. Ji labai svarbi siekiant Europos žaliojo kurso tikslų ir sudaryti palankesnes sąlygas vartotojams rinktis sveiką ir darnią mitybą. Vienas svarbiausių šios strategijos tikslų – TMTG, siekiant, kad tarp vartotojo ir augintojo būtų ne daugiau kaip vienas tarpininkas.
TMTG viešuosiuose pirkimuose naudingos ir vartotojui, ir gamintojui – skatinamas smulkaus ir vidutinio verslo dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose, suteikiant galimybę dalyvauti regioniniams, smulkiems, geografiškai mažiausiai nutolusiems tiekėjams, tokiu būdu užtikrinant kokybiškesnių, šviežesnių, vertingesnių maisto produktų gavimą vartotojams. Tai ypač svarbu aprūpinant maisto produktais darželius, mokyklas, gydymo įstaigas.
Viešųjų pirkimų tarnybos 2022 m. paskelbta analizė atskleidė, kad maisto produktų viešųjų pirkimų rinkoje vyrauja didieji tiekėjai – su 10 iš jų sudarytų sutarčių vertė siekia apie 70 proc. visų maisto produktų pirkimų vertės, o maisto produktų pirkimo sutarčių, sudarytų su bendrijomis, kooperatyvais, ūkininkais, fiziniais asmenimis, žemės ūkio bendrovėmis, vertė siekia vos apie 2 proc.“
Kas yra neskelbtos derybos?
„Teiginys, kad „produktai iš lietuviškų ūkių galės būti tiekiami tiesiai ugdymo, sveikatos priežiūros ir kitoms įstaigoms be viešųjų pirkimų“, nėra teisingas“, – ŪP pripažįsta Viešųjų pirkimų tarnybos vyresnioji patarėja Evelina Butkutė-Lazdauskienė. Pasak jos, jei Prezidentas patvirtins Viešųjų pirkimo įstatymo pakeitimų projektą. Keisis pirkimo būdas – pirkimai galės būti vykdomi neskelbiamų derybų būdu.
„Net neskelbiamų derybų būdu vykdomi pirkimai vis tiek yra laikomi viešaisiais. Tačiau, užuot skelbusi pirkimus (t. y. kviesdama pateikti pasiūlymus) viešai, perkančioji organizacija galės pasirinkti, į kuriuos tiekėjus, prašydama pateikti pasiūlymus, ji kreipsis tiesiogiai, – aiškina pašnekovė. – Iš esmės lieka tas pats, kaip ir visuomet pirkimuose: pirkėjas kreipiasi į pardavėją (viešu skelbimu, į kurį pardavėjai atsiliepia, arba neskelbiamų derybų būdu – tiesiogiai, kai tam yra pagrindas), o ne pardavėjas į pirkėją. Pardavėjai negali reikalauti pakviesti būtent juos dalyvauti neskelbiamame pirkime. Pardavėjai, siekdami, kad juos pakviestų dalyvauti neskelbiamuose pirkimuose, galėtų nebent viešai skleisti žinią apie save kaip galimus tiekėjus ir pan.“
Paprasčiau vykdyti pirkimus
ŪP korespondentė Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.