Regioniniai parkai: ar tikrai po užsimotos pertvarkos bus geriau?

Aplinkos ministerija (AM) žada steigti keturias saugomų teritorijų direkcijas, į kurias įeitų regioniniai parkai, valstybiniai gamtiniai ir biosferos rezervatai. Esą taip bus efektyviau panaudojamos valstybės lėšos, saugomos teritorijos taps patrauklesnės, daugiau naudos bus gyventojams, darbuotojams ir  lankytojams. Tačiau savivaldybės tuo labai abejoja, nes gerokai sumažės parkus prižiūrinčių darbuotojų.

Drastiška reorganizacija 

AM parengtame Vyriausybės nutarimo projekte siūloma reorganizuoti 29 regioninių parkų, valstybinių gamtinių ir biosferos rezervatų direkcijas sujungiant jas pagal  etnografinius regionus į 4 naujas direkcijas.

Tik keturi Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos struktūroje esantys nacionaliniai parkai išlaikytų dabartinį juridinį statusą.

Į Aukštaitijos saugomų teritorijų direkciją siūloma sujungti Anykščių, Asvejos, Biržų, Sartų ir Gražutės, Kauno marių, Krekenavos, Sirvėtos regioninių parkų direkcijas. Į Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkciją – Aukštadvario, Dieveniškių istorinio, Metelių, Nemuno kilpų, Neries, Panemunių, Veisiejų, Vištyčio regioninių parkų bei Žuvinto biosferos rezervato direkcijas. Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija būtų sukurta sujungus Dubysos, Kurtuvėnų, Salantų, Tytuvėnų, Varnių, Ventos, Žagarės regioninių parkų bei Kamanų valstybinio gamtinio rezervato direkcijas. Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija būtų sulipdyta sujungus Nemuno deltos, Pagramančio, Pajūrio, Rambyno regioninių parkų ir Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijas.

Piešia rožinėmis spalvomis

Pertvarkos iniciatoriai skelbia, kad  struktūros pokyčiai leis užtikrinti efektyvesnę saugomų teritorijų veiklą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, sudarys sąlygas plėsti gamtos vertybių apsaugos kompetenciją, įgyvendinti žaliojo kurso uždavinius. Bus  sustiprinta prevencinė priežiūra, geriau užtikrinami darbuotojų interesai. Su pertvarka siejamas ir sistemos finansavimas. Nereikės  užsidirbti teikiant mokamas paslaugas pavestoms funkcijoms vykdyti, numatoma didinti darbuotojams atlyginimus.

Tikinama, kad keičiant struktūrą bus išsaugotos lankytojų aptarnavimo, teritorijų priežiūros, tvarkymo ir kitos funkcijos. Sutaupytos biudžeto lėšos bus naudojamos saugomų vertybių apsaugos ir tvarkymo priemonėms.

„Reformuodami regioninių parkų ir rezervatų direkcijas, pirmiausia siekiame  saugomų teritorijų plotą padidinti iki penktadalio šalies teritorijos“, – teigė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Su savivalda net nepasitarė

Dėl saugomų teritorijų sistemos pertvarkos dar turės apsispręsti Vyriausybė. Planuojama, kad pertvarka prasidės liepą. Anksčiau tikėtasi to imtis nuo sausio, tačiau savivaldybės su pertvarkos matmenimis buvo supažindinti tik mėnesio pradžioje, iki tol su jomis net nebuvo pasitarta.  Merai jos rengėjams turėjo nemažai klausimų – kaip bus valdomi tokie objektai kaip lajų takas, kaip bus pertvarkomos jungtinės tarybos ir kaip savivaldybės jose atstovaus savo gyventojų interesams, kaip toliau vyks bendradarbiavimas priimant svarbius sprendimus.

Anykščių rajono mero Sigučio Obelevičiaus teigimu, regioninio parko teritorijai priklauso apie 10 proc. rajono teritorijos ir visas miestas. Čia gausu gamtos ir kultūros paveldo objektų. Savivaldybė ir Anykščių regioninio parko direkcija glaudžiai bendradarbiauja, rūpinasi aplinka, kraštovaizdžiu, rengia bendrus projektus, plėtoja rekreacinę infrastruktūrą. O kaip viskas bus po planuojamų reformų?

Prižiūrėti nebus kam

 „Pertvarkos plane numatyta, kad bus išlaikytos saugomų teritorijų lankytojų aptarnavimo, teritorijų priežiūros, tvarkymo ir kitos funkcijos, išsaugotos darbo vietos. Pernai Anykščių regioninio parko lankytinus objektus, poilsiavietes su lauko įranga, pažintinius takus, informacinę sistemą prižiūrėjo penki darbininkai, o pertvarkos schemoje numatyta, kad puse etato dirbs tik vienas darbininkas (valytojas) ir puse etato bus įdarbintas ūkvedys“, – teigė S. Obelevičius.

Anot jo, kyla didžiulės abejonės dėl numatytos pertvarkos tikslų įgyvendinimo – sunku įsivaizduoti, kaip Anykščių regioninio parko objektai bus parengti turizmo sezonui, kaip jie bus prižiūrimi ir tvarkomi.

Siūlo nekeisti sistemos

Ne vien tik S. Obelevičiui kelia abejonių AM sumanyta regioninių parkų ir rezervatų direkcijų pertvarka. Klaipėdos r. mero pavaduotoja Ligita Liutikienė teigė, jog neaišku, kaip, įgyvendinus numatytą pertvarką, keisis ir kaip bus paskirstytos funkcijos, ar nenukentės tiesioginė pajūrio teritorijos priežiūra ir pritaikymas lankytojams. Neaišku, kaip bus vykdoma prevencinė veikla, sprendžiamas konkrečių teritorijų finansavimo klausimas, kokios bus lėšų pritraukimo galimybės iš kitų šaltinių.

Pajūrio regioninio parko teritorija skiriasi nuo kitų šio regiono parkų dideliais lankytojų srautais ir jūros specifika, todėl čia būtina nuolatinė priežiūra ir infrastruktūros plėtra.  Kyla ir kitokių aplinkosauginių klausimų (ruoniai ir jų gaišenos, į krantą išmestos gendančios žuvys ir pan.). Todėl jie siūlo nekeisti esamos saugomų teritorijų valdymo sistemos, o ją stiprinti žmogiškaisiais ištekliais ir lėšomis.

Skirs šimtai kilometrų. 

Vilkaviškio r. savivaldybės administracijos direktoriaus Vito Gavėno pastebėjimu, į Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkciją ketinama jungti du labai skirtingus regionus, todėl gali sumažėti dėmesys mažesnėms kito regiono, nei yra įsikūrusi direkcija, teritorijoms. Gali sumažėti paslaugų prieinamumas lankytojams, nes tolsta nuo saugomų teritorijų sprendimus priimantys specialistai. Be to, šiai direkcijai priklausytų visa Pietų Lietuva ir vieną saugomą teritoriją nuo kitos skirtų ne vienas šimtas kilometrų.

Vištyčio (Vilkaviškio r.) regioninio parko direktorius Nerijus Paškauskas teigė sunkiai galįs įsivaizduoti, kaip bus tvarkomos teritorijos ir visa sukurta infrastruktūra, jei bus sumažinta darbuotojų. Parkas įsikūręs pačiame Lietuvos pakraštyje – netoli  Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos valstybinių sienų, iki jo nuo kitų būsimos Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos parkų, pavyzdžiui, Dieveniškėse (Šalčininkų r.) yra beveik 300 km.

Ekonominės naudos neįžiūri

„Jei  dabartinių regioninių parkų direkcijų vietose neliks žmonių, kurie rūpintųsi visa sukurta infrastruktūra, o darbininkai važinėtų iš direkcijos, tai tokioje pertvarkoje nebūtų jokio racionalumo. Juk nevažiuos žmogus pjauti žolės 100 ir daugiau kilometrų“, – nusistebėjimo pertvarkos logika neslėpė N. Paškauskas.

Pasak jo, jei nebus nuolat rūpinamasi stovyklavietėmis, piliakalniais, kitais objektais, jie netruks paskęsti žolėse ir lankytojų tuomet tikrai ten nebus. Panašiai kalbėjo ir Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius. Mat ir Mažosios Lietuvos direkcijai priklausančias teritorijas vieną nuo kitos skirtų beveik 100 km atstumas. „Nelabai suprantu, jei tiek kilometrų važiuos traktorius žolės pjauti, tai kur čia bus kokia nors ekonomija, kur tos žaliojo kurso idėjos? Juk bus ne tik gaištamas laikas, bet ir deginami degalai, teršiama aplinka“, – pastebėjo D. Nicius.

Paveldas direkcijoms nerūpės 

Šiemet planuojamas tik pirmasis saugomų teritorijų tinklo pertvarkos etapas. Kitais metais turėtų prasidėti antrasis, kai bus gryninamos direkcijų funkcijos. Šiuo metu Lietuvoje veikiančių regioninių parkų,  saugomų teritorijų darbuotojai rūpinasi ne tik gamtos, bet ir kultūros paveldo vertybėmis, etnine kultūra. Ateityje direkcijų pagrindinis dėmesys būtų skirtas aplinkos biologinei įvairovei, gamtos paminklams, o kultūros paveldo, etninės kultūros puoselėjimo – atsisakyta. Į saugomas teritorijas patenka ir kaimai, ir miesteliai, ir miestai, o tai esą jau nebe AM veiklos sritis. Iki šiol neaišku, kas perimtų šias funkcijas saugomose teritorijose.