Santykiai pieno sektoriuje evoliucionuoja kol kas teoriniu lygiu

Sukanka ketveri metai, kai pieno sektoriaus gilios krizės metu buvo priimtas vadinamasis Pieno įstatymas (Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas), kuriuo siekta stabilizuoti situaciją. Kad jis nėra geras, nuo pat pradžių sakė ir gamintojai, ir pieno supirkėjai, o galiausiai svarų žodį tarė ir aukščiausio lygio advokatai. Ir štai – nueinanti žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio komanda pateikė ilgai rengtą projektą. Estafetę toliau jį globojant ir tobulinant teks perimti paskirtajam ministrui Andriui Palioniui.

Dramatiški pokyčiai tęsiasi

Per praėjusius penkerius metus žalio pieno supirkimas sumažėjo daugiau nei 5 proc. 2018-ieji buvo tie metai, kai pieno perdirbimo pramonė įsivežė visų laikų rekordinį žalio pieno kiekį – 448 tūkst. t žalio pieno. Tai daugiau nei ketvirtadalis viso Lietuvos pieno pramonės perdirbto pieno.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto tyrėjai naujausiame leidinyje „Lietuvos žemės ir maisto ūkis 2018“ atkreipia dėmesį, kad nors tendencijos visose ES šalyse panašios, Lietuvoje pieno supirkimo kainų svyravimų amplitudė staigesnė ir gilesnė nei kitur. Natūralus pienas pigiau nei Lietuvoje 2017 m. buvo superkamas tik Portugalijoje, o 2018 m. lietuviai paskutine vieta dalijosi su latviais (supirkimo kaina nesiekė 83 proc. ES vidurkio).