Seime – siūlymas dar griežtinti sankcijas už verslinės žvejybos pažeidimus

Tokį sprendimą komitetas priėmė praėjusią savaitę apsvarstęs Žuvininkystės įstatymo pataisas, kurias parengė komiteto pirmininkas socialdemokratas Linas Jonauskas.  

„Yra siekis sugriežtinti verstinę žūklę“, – komiteto posėdyje teigė L. Jonauskas.  

Pasak jo, dabar atsakomybė yra švelni ir neskatina bei nemotyvuoja pažeidimų nedaryti. 

„Kaip tik atvirkščiai – yra tokių, kurie padarę vieną pažeidimą ir mėnesį netekę teisės žvejoti, vėliau stengiasi kuo greičiau grįžti į marias ir prigaudyti tiek, kad atsipirktų sumokėtos baudos“, – teigė komiteto vadovas. 

Jis BNS sakė, kad įmonės padaro įvairių žvejybos pažeidimų, tik juos sunku nustatyti: „Jeigu nefiksuota, nereiškia, kad jų nebuvo.“

Pamaryje veikiančių beveik keturių dešimčių žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ vadovė Sigita Jakubauskienė siūlomas pataisas kritikuoja, nes, pasak jos, pernai Seimas jau sugriežtino baudas. 

„Tai noras sunaikinti verslinę žuvininkystę. Mūsų mažėja, o šviežios žuvies poreikis didėja. Kuršių mariose žvejojame tik trečdalyje, kituose plotuose žvejoja rusai. Todėl jeigu bus žvejai taip spaudžiami, vartotojui bus dar liūdniau“, – BNS teigė S. Jakubauskienė. 

„Lampetros“ vadovės teigimu, žvejų kontrolės pakanka: „Yra pasienio kontrolė, jeigu kažko aplinkosauga nepamatė ar nesužiūrėjo“.  

S. Jakubauskienės teigimu, užuot „spaudę“ verslą parlamentarai turėtų atkreipti dėmesį į mėgėjų žvejų padaromų pažeidimų mastą.  

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėjas Vilmantas Graičiūnas komitete pranešė, kad pernai šiurkščių įmonių padarytų žvejybos pažeidimų vidaus vandenyse nebuvo nustatyta. 

Aplinkos ministerija BNS anksčiau yra pranešusi, kad šiurkščių žvejybos įmonių pažeidimų nustatoma nedaug – 2019 metais buvo du atvejai, 2020 ir 2023 metais – po vieną, o 2021-2022-aisiais jų nenustatyta. 

S. Jakubauskienės teigimu, įmonėms pažeidimų šešėlis krenta, nes užpernai fiksuotas atvejis, kai Šilutės įmonei „Riepa“  priskaičiuota 50 tūkst. eurų bauda, kurią teismai sumažino iki maždaug 10 tūkst. eurų. 

Su „Riepa“ buvo susijęs vietos politikų Komskių giminaitis verslininkas Arvydas Komskis.    

Žvejybos kvotos galiojimą įmonei komitetas siūlo stabdyti vieniems metams nuo šių metų liepos, jeigu dėl šiurkščių pažeidimų žuvų ištekliams būtų padaroma 7 tūkst. eurų (140 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių) viršijanti žala. 

Už kitus šiurkščius pažeidimus siūloma trims mėnesiams sustabdyti kvotų galiojimą. 

Dabar bausmės yra kur kas švelnesnės: įmonės už pirmą kartą padarytą pažeidimą negali žvejoti mėnesį, už antrą – du mėnesius, o už tris pažeidimus gresia kvotos galiojimo stabdymas metams. 

Praėjusių metų birželį Seimo priimti Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai numato, kad už verslinės žvejybos vidaus vandenyse paprastus tvarkos pažeidimus bus ir toliau įspėjama arba skiriamos penkis kartus didesnės baudos – iki 100-350 eurų, už šiurkščius pažeidimus – iki 1,75 tūkst. eurų, o už pakartotiną pažeidimą – iki 3,5 tūkst. eurų.

Verslinė žvejyba Lietuvos ežeruose nuo kitų metų bus draudžiama.

Autorė Sniegė Balčiūnaitė

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama