Seniūno pažadas virsta darbais – Širvėnos pakrantė keičia veidą

Prieiti buvo neįmanoma

Se­niū­nas S. Ei­gir­das „Bir­žie­čių žo­džiui“ sa­kė ap­gai­les­tau­jan­tis tik dėl to, kad ten­ka il­go­kai pa­lauk­ti, kol to­kie pro­jek­tai įvei­kia biu­rok­ra­ti­nius ke­lius.

„O šiaip nu­si­ma­tė­me šiuos dar­bus, ir tik da­bar at­si­ra­do ga­li­my­bė su­tvar­ky­ti tą Šir­vė­nos eže­ro pa­kran­tę. Ša­lia – tink­li­nio aikš­te­lė, pa­vė­si­nė, te­ni­so sta­las, o eže­ro pa­kran­tė vi­sa už­žė­lu­si, už­dumb­lė­ju­si – tik­rai ga­di­no vaiz­dą. Be to, mes gė­ly­nams lais­ty­ti taip pat ima­me van­de­nį iš čia, tad priei­ti bu­vo tie­siog neį­ma­no­ma“, – sa­kė S. Ei­gir­das.

Pakrantė prašėsi sutvarkoma

Pa­sak Rin­kuš­kių bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­ko Vy­tau­to Juš­kos, šil­to­mis va­sa­ros die­no­mis prie Rin­kuš­kių bend­ruo­me­nės na­mų su­si­ren­ka ne­ma­žai tė­ve­lių su vai­kais – pa­spor­tuo­ti, pa­žais­ti tink­li­nį ar tie­siog pa­bū­ti ša­lia eže­ro. To­dėl no­ri­si, kad ap­lin­ka bū­tų tvar­kin­ga.

„Džiau­gia­mės gra­žiu bend­ra­dar­bia­vi­mu su se­niū­ni­ja ir tuo, kad tiek vie­ni, tiek ki­ti su­pran­ta­me to­kių dar­bų svar­bą. Rin­kuš­kių bend­ruo­me­nė, įsi­kū­ru­si ant Šir­vė­nos eže­ro kran­to, daž­nai pri­trau­kia pro ša­lį va­žiuo­jan­čius už­sie­nie­čius, nes esa­me ša­lia ke­lio, ve­dan­čio į Lat­vi­ją. Vie­ti­niai žmo­nės taip pat yra pa­mė­gę šią pa­kran­tę, to­dėl ir krei­pė­mės su pra­šy­mu pa­dė­ti su­si­tvar­ky­ti. Džiau­gia­mės, kad Šir­vė­nos se­niū­nas Sau­lius Ei­gir­das lai­ko­si duo­to žo­džio ir sa­vo pa­ža­dų ne­pa­mirš­ta“, – sa­kė V. Juš­ka.

Dabar – dumblas, pavasarį – gražesnis vaizdas

S. Ei­gir­das sa­kė, jog nė­ra pa­pras­ta su vi­so­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis su­de­rin­ti pla­nuo­ja­mus dar­bus. Pa­sak se­niū­no, šiuo me­tu pa­kran­tė­je vaiz­das nė­ra la­bai gra­žus – į krū­vą vel­ka­ma nu­pjau­ta eže­ro aug­me­ni­ja. Ta­čiau, kai dar­bai bus baig­ti ir aug­me­ni­ja ap­džius, ją bus ga­li­ma iš­vež­ti.

„Ma­no­me, kad da­bar lai­kas tin­ka­mas tvar­ky­mui­si. Žmo­nių ru­de­nį prie eže­ro lan­ko­si ma­žiau, tad ne­pa­to­gu­mų ne­tu­rė­tų kil­ti. Van­duo ku­rį lai­ką bus su­drums­tas, o ir iš­vilk­tos žo­lės gro­žio ne­pri­de­da. Bet, atė­jus lai­kui, vis­kas bus su­tvar­ky­ta“, – pa­ža­dė­jo S. Ei­gir­das.

Se­niū­nas ti­ki­si, kad pa­vyks pa­ša­lin­ti bent 80 pro­cen­tų ma­ža­ver­tės aug­me­ni­jos, o ki­tų me­tų pa­va­sa­rį eže­ro pa­kran­tė Rin­kuš­kiuo­se at­ro­dys kur kas tvar­kin­giau ir gra­žiau.

Vietoj archeologinių radinių – padangos ir gelžgaliai

Se­niū­nas pa­juo­ka­vo, kad de­ri­nant šio eže­ro pa­kran­tės tvar­ky­mo pro­jek­to do­ku­men­tus rei­kė­jo net ar­cheo­lo­gų pri­ta­ri­mo. Ma­tyt, ne be rei­ka­lo, nes kol kas iš eže­ro pa­vy­ko iš­trauk­ti tik la­bai ne­se­nų „eks­po­na­tų“ – pa­dan­gų, įvai­rių gelž­ga­lių ir šiukš­lių.

„Šias ras­tas „iš­ka­se­nas“ rū­šiuo­si­me ir, ži­no­ma, jos bus iš­ga­ben­tos“, – sa­kė S. Ei­gir­das.

Ingrida BUTKEVIČIŪTĖ / „Biržiečių žodis“