Sergamumo kreivė kas savaitę kopia aukštyn

Lapkričio 28 d. – gruodžio 4 d. bendras sergamumo rodiklis siekė 1169,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų, o prieš savaitę – 900,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Padaugėjo tiek gripo, tiek ŪVKTI, tiek COVID-19 ligos atvejų.

Praėjusią savaitę mažiausias sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis užregistruotas Utenos apskrityje (670,5 atvejo 100 tūkst. gyv.), didžiausias – Kauno apskrityje (1528 atvejo 100 tūkst. gyv.).

Epideminis sergamumo lygis pasiektas 8 savivaldybėse: Kėdainių r., Kauno m., Šilutės r., Kazlų Rūdos sav., Panevėžio m., Šiaulių m., Jurbarko r., Visagino sav. Lapkričio 21–27 d. Kazlų Rūdoje ir Jurbarko r. buvo užfiksuoti didžiausi sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 ligos rodikliai.

Pastarąją savaitę į ligonines dėl gripo pateko 38 žmonės, iš kurių 26 priklausė 0–17 metų amžiaus grupei. Intensyviosios terapijos skyriuje buvo gydomi 4 asmenys, iš jų 2 priklausė 2–17 m. amžiaus grupei. Savaitę prieš tai (lapkričio 21–27 d.) į šalies ligonines buvo paguldytas 21 pacientas, iš jų 16 nepilnamečių.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, daugumą ŪVKTI simptomus jaučiančių pacientų susargdino respiracinis sincitinis virusas (RSV). Šis patogenas sukelia kvėpavimo takų ligas įvairaus amžiaus žmonėms. Infekcija gali pasireikšti paprasčiausio peršalimo simptomais: sloga, kosuliu ir neaukšta temperatūra, tačiau dažniausiai RSV minimas kaip sukeliantis apatinių kvėpavimo takų infekciją – bronchiolitą (smulkiųjų bronchų uždegimą) ar pneumoniją (plaučių uždegimą). Infekcija ypač pavojinga naujagimiams ir kūdikiams. RSV infekcijos protrūkiai dažniausiai prasideda rudenį ir baigiasi pavasarį. Šiuo metu didelis sergamumas ŪVKTI registruojamas tarp vaikų, dalis jų patenka į ligonines. RSV atvejų skaičiaus didėjimas šiuo metu registruojamas ir kitose Europos šalyse.

NVSC  primena, kad efektyviausia apsauga nuo gripo yra skiepai, todėl rekomenduoja nedelsti ir dėl skiepų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Gripo sezono metu taip pat rekomenduojama:

• laikytis rankų higienos taisyklių: kuo dažniau plauti rankas, ypač slaugant ligonį, prieš valgį ar palietus galimai užkrėstą daiktą;
• kosėjant ir čiaudint užsidengti burną bei nosį vienkartine nosine arba rankove (geriausiai alkūnės linkyje). Jei prisidengėte burną ir nosį delnu, tuojau pat nusiplaukite rankas;
• dažnai vėdinti bei drėgnu būdu valyti patalpas (tiek gyvenamąsias, tiek visuomenines);
• susirgus rekomenduojama nesigydyti patiems, neleisti vaikų į ugdymo įstaigas, o kreiptis į savo šeimos gydytoją;
• susirgus gripu dėvėti medicininę kaukę, kuri padės sulaikyti kvėpavimo takų sekretą kosint ar čiaudint. Sveiki žmonės slaugydami sergantį asmenį taip pat turėtų dėvėti medicinines kaukes;
• medicinines veido kaukes arba respiratorius rekomenduojama dėvėti viešose uždarose vietose, taip pat aplinkoje, kur yra daug žmonių, tarp jų neįmanoma išlaikyti saugaus atstumo. Veido apsaugos priemones privaloma dėvėti asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

NVSC pranešimas