Šermukšnio pavadinimas gal ir apgaus, bet skonis – tikrai ne

Kuri naudingesnė: paprasta veislė ar hibridas?

Seniai žinoma, kad šermukšnio vaisiai labai vertingi, vitaminingi ir stiprina organizmą. Bet laukinių šermukšnių jie tokie kartūs ir rūgštūs, kad, perkandus bent vieną, „sutraukia burną“. Galima mėginti juos valgyti pašalusius, mat tada mažiau kartūs, bet vis tiek malonumo nedaug.

Todėl turėtume geru žodžiu minėti selekcininkus, laukinius šermukšnius pradėjusius kryžminti su desertines uogas vedančiais augalais. Taip atsirado tokios hibridinės veislės, kaip ‘Alaja Krupnaja‘ (gauta šermukšnį kryžminant su įvairių kriaušių veislių žiedadulkėmis), ‘Burka‘ ir ‘Likiornaja‘ (du šermukšnio ir aronijos hibridai).

Bet nereikėtų manyti, kad hibridas ‘Granatnaja‘ sukurtas kryžminant šermukšnį ir granatą. Toks vardas veislei suteiktas greičiausiai dėl šį vaisių primenančios spalvos. Iš tiesų veislė gauta Sibiro šermukšnį „sužiedavus“ su aronija.

„Dažnai žmonėms sukelia nepasitikėjimą „pagerintos“ veislės, nors jų skonio savybės mūsų receptoriams priimtinesnės, nes manoma, kad vaisiuose nėra gydomųjų savybių arba jų likę mažai. Tai visiškai netiesa, – mitą griauna „Malinausko medelyno“ savininkas. – Ir hibridinės veislės turtingos vitaminų C, E, P, A bei pektinų, mikro ir makroelementų. Jos lygiai taip pat vertingos.“

Šermukšnio vaisiai yra natūralus antibiotikas – rūgštis stabdo grybelių, pelėsių ir bakterijų augimą. Juos patariama vartoti avitaminozės, aterosklerozės ir hipertoninės ligos profilaktikai.

Šermukšniai tinka net smaližiams?!

Pasak sodininko, visų kultūrinių šermukšnių, kokia veislė bebūtų, ‘Granatnaja‘, ‘Likiornaja‘, ‘Burka‘, ‘Alaja Krupnaja‘ ar kita, uogos išties gana skanios, ypač po šalnų – atsistojus lauke po medžiu, galima skinti ir drąsiai kramtyti vaisius. „Žinoma, tai skonio reikalas, bet jas jau galima valgyti beveik kaip desertines. Nors šiokio tokio kartumo prieskonis išlikęs, kai kurių veislių uogos net gerokai salstelėjusios, nėra ką lyginti su miškiniais šermukšniais“, – teigia pašnekovas.

Perkandę nuo šermukšnio ‘Granatnaja‘ nuskintą uogą, suprantama, pajusite ir gudobelės vaisiaus poskonį. Užšaldytos šaldiklyje jos išsaugos daugiau vitaminų ir bus mažiau karčios, bet jeigu turite daugiau laiko pasisukioti virtuvėje, galite išvirti uogienės – ja tikrai nustebinsite šeimą, draugus ir kaimynus.

Šermukšnius išvirus su pjaustytais obuoliais ar kriaušėmis, skonis primins bruknių uogienę, bet nenuvils ir vien iš šermukšnių pagaminta uogienė. Tik iš vakaro visus vaisius reikėtų sutrinti, užpilti cukraus ir per naktį palaikyti.

Patyrusios šeimininkės šias uogas net džiovina: apie 8 valandas palaiko sūdytame vandenyje, paskui nuplauna ir džiovina. Sakoma, super skonis valgant su razinomis!

Beje, šermukšniai žydi gegužę–birželį, o vaisiai subręsta rugpjūčio pabaigoje–rugsėjo pradžioje, kai kitos uogos sode jau pasibaigusios.

Kantrus ir atsparus aplinkos veiksniams

Kad uogos skanios – gerai, o dar geriau tai, kad šie medeliai, net ir hibridinių veislių, visai nekaprizingi. „Nepriklausomai nuo to, veislė paprasta ar išvesta kryžminant, šermukšniai Lietuvoje auga lengvai, nėra reiklūs, jiems nebaisūs žiemos iššūkiai, nes priklauso 5–6 augalų atsparumo zonai, – keliais, bet sodininkams labai aktualiais žodžiais, šermukšnius apibūdina K. Malinauskas. – Tai paprasti, mūsų sąlygoms pritaikyti augalai.“

Jie, pasak patyrusio sodininko, neįtikėtinai atsparūs ir ligoms bei kenkėjams. Kai kurie šermukšniai jautresni deguliams, pažeidžiantiems lapus, kitus labiau puola šermukšninė kandis, bet hibridas ‘Granatnaja‘ pakankamai atsparus. „Galbūt tokią savybę lemia augalo genetika, – svarsto jis. – O tai gera žinia tiems, kurie puoselėja ekologišką sodą. Net ir nenaudojant chemijos ar jos naudojant labai mažai, galima sulaukti gausaus ir kokybiško šio hibrido derliaus.“

Jis ir dirvožemiui nėra reiklus. Žinoma, sunkiame molyje arba lengvame smėlyje skurs, kaip ir kiti augalai, bet problema nesunkiai išsprendžiama – sodinant medelį, tereikia iškasti didesnę duobę ir pagerinti žemę substratu, kompostu arba juodžemiu. Prastoje žemėje augalas gal ir nenumirtų, bet, K. Malinausko teigimu, neduos to vaizdo, kurio norisi. Palankiomis sąlygomis jis užauga 3–4 m, lajos plotis siekai 2–3 m.

Gražus ir prie vartų, ir gėlyne

Daug bendraudamas su žmonėmis, medelyno savininkas pastebėjo, kad pastaraisiais metais želdynų specialistai dažnai rekomenduoja pasodinti šermukšnių gėlynuose.

„Kol lapai rudenį nenukritę, grožio sodybose, regis, netrūksta, bet kai peizažas tampa juodai pilkas, ryškios uogos jį labai pagyvina. Lapų sukuriamas ažūras tiek medžiui, tiek želdynui suteikia lengvumo, o kultūrinės augalo veislės išsiskiria įvairia vaisių spalvų gama: nuo šviesiai rožinės iki intensyvaus violetinio atspalvio, kuris būdingas būtent veislei ‘Granatnaja‘, – pastebėjimais dalijasi K. Malinauskas. – O uogų užtenka ir žmonėms paskanauti, ir paukščiukams palesti. Žodžiu, vieni privalumai!“

Šiems sodininko žodžiams pritarti bet kuris želdynų dizaineris, tad nieko nuostabaus, kad šermukšnio populiarumas auga, o žmonės šį augalą renkasi ne tik dėl skanių uogų ar medelio dekoratyvumo, bet užsimena ir apie simbolinę jo reikšmę – namų apsaugą nuo blogio. „Tai sena ir patraukli tradicija. Pats nepraleidžiu progos parekomenduoti šermukšnį sodinti netoli vartų, kad išvažiuojant palydėtų, o grįžtant namo pasitiktų“, – sako K. Malinauskas.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.