Šiandien latviai rinkosi į kelis šimtmečius rengiamą turgų

Į mugę suvažiuoja prekybininkai iš įvairių Latvijos vietovių, suteikdami galimybę lankytojams įsigyti tai, ko greičiausiai negalėtų nusipirkti kasdien. Miesto renginys toks populiarus, kad Latvijos kelionių agentūros jį yra įtraukusios į siūlomų kelionių maršrutus.

Valmiera yra Šiaurės Latvijos miestas, Valmieros savivaldybės ir Vidžemės kultūrinis bei administracinis centras. Jame yra išlikę XIII a. pilies griuvėsiai, stovi 1283 m. pastatyta Šventojo Simono bažnyčia. Pasirodo, būtent šio šventojo vardas yra raktinis istorinio turgaus pavadinime.

„Simjudos turgus tikrai nėra eilinis, tai – ilgiausią istoriją turintis turgus, galima sakyti, tiek pat, kiek Valmieros miesto istorija“, – apie jo atsiradimą portalui Lsm.lv pasakojo muziejaus direktorė Iveta Blum.

„Pastatyta bažnyčia buvo pašventinta, o vėliau jos aikštėje pradėti rengti turgūs, nes prie pilies ir bažnyčios kūrėsi amatininkų gyvenvietė. Tik vėliau iškilo miestas, tad amatai čia pradėjo egzistuoti dar prieš atsirandant pačiam miestui“, – aiškino I. Blum.

O kaip gi atsirado turgaus pavadinimas? Pasak legendos, vardas buvo sukurtas paprasčiausiai sujungus du spalio pabaigos kalendoriuje įrašytus vardus Simonas ir Judas – taip gavosi Simjudos turgus.

Valmieros miesto administracijos portale, rašoma, kad turgus buvo unikali tris dienas trukusi šventė, kurioje dalyvaudavo ir jauni, ir dideli, kad net piemenims tekdavę duoti laisvą dieną pasimėgauti turgumi pačioje miesto širdyje.

Po Antrojo pasaulinio karo Simjudo turgūs nevyko, tačiau prieš 27 metus Valmieros muziejaus darbuotojai, propaguodami tradicijas ir amatus, ėmėsi iniciatyvos atkurti istorinį turgų. Per šiuos metus jis taip išaugo tiek prekeivių, tiek pirkėjų, ir, žinoma, pasiūlos prasme, kad Valmieros senamiestyje, istorinėje turgaus vietoje, tapo per ankšta. Todėl jau antri metai rengiamas Rygos gatvėje, kuri tuo metu virsta pėsčiųjų gatve.

Tradiciškai turgaus lankytojai gali paragauti ir nusipirkti rūkytų gaminių, sūrių, žuvies, mėsos, ir, žinoma, įvairių gražių bei praktiškų daiktų. Vienoje vietoje susitinka tiek Valmieros krašto namudininkai ir amatininkai, tiek atvykę iš tolesnių Latvijos vietų. Sodininkystės mėgėjams veikia žaliųjų turgelis, kuriame galima įsigyti augalų, medžių ir sėklų.

Renginyje vietos rado ir Rygos dizaino turgus. „Jo koncepcija vienija šiuolaikinius mados, interjero daiktų, aksesuarų ir papuošalų kūrėjus. Talentingi menininkai dalyvauja dizaino rinkoje su naujausiomis kolekcijomis. Simjudos turguje sutiksime ir bendradarbiavimo per sieną programos projekto „Nuo hobio iki verslo“ dalyvius. Tai puiki galimybė susipažinti su kaimyninių savivaldybių ir regionų iš Valkos, Smiltenės, Ludzos ir Balvų apskričių namų amatininkų darbais“, – šiųmetį renginį pristatė muziejaus direktorė.

Tačiau Simjudo mugė latviams nėra vieta, skirta tik prekiauti ir apsipirkti. Jame žmonės mėgsta smagiai praleisti laiką, todėl organizatoriai stengiasi, kad renginiai primintų senąsias viduramžių muges: pasirodytų cirko ir teatro artistai, gatvės muzikantai, skambėtų tradicinė vėlyvųjų viduramžių turgaus muzika.

Turgui kasmet plečiantis, iš istorinės vietos senamiestyje jau pernai jis buvo perkeltas į Rygos gatvę. Portalo Lsm.lv kalbintų dalyvių nuomonės šiuo klausimu nesutapo. „Manau, kad turgus Rygos gatvėje yra daug įspūdingesnis, daug galingesnis, daug erdvesnis, žmonėms toks jausmas patinka, tai nuostabu, esu namų šeimininkė iš Kocenų ir dalyvauju kiekvienais metais“, – sakė kalbinta dalyvė.

Šios gatvės privalumus akcentavo ir medžio drožėjas Dainis Jansonas, jis šiemet pirkėjams pasiūlė įsigyti pagamintų medinių indų ir dekoracijų. „Manau, kad labai šaunu konkuruoti su dirbtiniu intelektu, stengiamės, kad amatininkai atsivežtų ne tik baigtų darbų, bet ir suteikti galimybę atėjusiems žmonėms pamėginti pasidarbuoti, palavinti įgūdžius, išmėginti įrankius, gauti patarimų, ką kaip geriau daryti, nes daug dalykų amatininkai nusineša su savimi į kapus. Manau, kad būtų tikrai puiku, jei ši praktika mugėje būtų puoselėjama“, – turgaus svarbą komentavo meistras.

Pernai dalis prekybininkų dėl naujos turgaus vietos išsakė neigiamą požiūrį, tvirtindami, kad senamiestyje visgi buvo kitokia atmosfera. „Na, ten tikrai buvo geriau, kitokia atmosfera, nes senamiestis turi savą aurą. Bet, manau, viskas bus tvarkoje“, – trumpai mintis išsakė ūkininkai iš Siguldos apskrityje įkurto ekologinio ūkio „Silpurmašas“.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.